Traukė laukinė gamta
Viskas prasidėjo nuo to, kad Ieva svajojo pagyventi Aliaskoje. Šis Jungtinių Valstijų šiaurėje esantis kraštas ją viliojo laukine gamta, kalnais ir paslaptingumu.
Valstija didžiulė, bet menkai apgyvendinta, o jos gyventojai – daugiausia maištininkai, atvykę į Aliaską ieškoti įdomesnio gyvenimo.
Draugai Ievą gąsdino, kad Aliaskoje sušals, bet jai dėl tokių kalbų tik dar labiau norėjosi ten nuvykti.
Ieva gyveno sostinėje, studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete aplinkos apsaugos inžinerijos specialybę, tačiau po paskaitų vis sėsdavo prie kompiuterio ir ieškodavo galimybių vasarą įsidarbinti Aliaskoje.
Po kurio laiko sulaukė pasiūlymo padirbėti padavėja jūrų gėrybių restorane Vitjerio miestelyje, kuriame – tik apie 50 gyventojų. Tai buvo prieš pustrečių metų.
Į Aliaskos sostinę Ankoridžą išskrido per Vokietijos miestą Frankfurtą prie Maino. Pakeliui susipažino su ten pat keliaujančia lietuve Gintare ir labai susidraugavo.
Nuvykus darbo sąlygos pasirodė kiek prastesnės, nei buvo susidaręs įspūdis iš susirašinėjimo internetu, bet Ieva dėl to pernelyg nesuko galvos – juk į Aliaską keliavo tik 4 mėnesiams, kad padirbėtų per atostogas.
Svajonių valstija keliautoją iš pradžių išgąsdino: pirmąsias dvi savaites be perstojo lijo, o kalnai buvo sunkiai įžiūrimi dėl visur tvyrančio rūko.
Tačiau po kurio laiko išsigiedrijo, vieną vasaros dieną temperatūra buvo pakilusi net iki 27 laipsnių šilumos, o tai Aliaskoje nutinka retai.
Ieva su Gintare autostopu išvažinėjo visą valstiją – nors ji labai didelė, kelių, kuriais būtų galima važiuoti, nėra daug.
Autostopu keliavo todėl, kad jų miestelyje nebuvo visuomeninio transporto. Tiesa, kartą per savaitę pravažiuodavo traukinys, bet jo bilietai buvo labai brangūs.
Iš karto krito į akį
Vieną dieną lietuvės nuvyko į netoli esantį slidinėjimo kurortą, kur lipo į kalnus, ir po to ruošėsi keliauti namo, bet dar užsuko į pakeliui pasitaikiusį barą. Prie jo pamatė vyriškį, iš pastato į mašiną nešantį muzikos aparatūrą.
Su juo bare trumpai šnektelėjo ir sužinojo, kad jis rengia koncertinį turą po Aliaską. Lietuvės jį pakvietė užsukti pakoncertuoti į miestelį, kuriame pačios gyveno.
Ievai tas vyriškis iš karto patiko, norėjo vėl jį pamatyti, tačiau tuo pat metu manė, kad geriau jo daugiau nesutikti – kas iš to, jei užmegs santykius, juk po kelių mėnesių teks grįžti į Lietuvą.
Bet jau po poros dienų P.Cataldo užsuko koncertuoti į miestelį, kuriame gyveno Ieva. Ji su drauge apsilankė tame koncerte, į jį, be jų, atėjo vos keletas žmonių.
Po koncerto draugiškai pabendravę Ieva ir Paulo netrukus suprato, kad bus pora.
Paulo – ketvirtos kartos amerikietis iš Bostono. Jo protėviai iš Italijos ir Švedijos į Jungtines Amerikos Valstijas atvyko dar XIX a. – apie 1860-uosius.
Jau apie dešimt metų Paulo kitų darbų nedirba, tik keliauja po barus, klubus ir koncertuoja. Groja daugiausia kantri stiliaus muziką.
„Iki tol aš netikėjau, kad egzistuoja meilė iš pirmo žvilgsnio, sakydavau, kad žmogų reikia gerai pažinti, bet susipažinusi su Paulo iš karto pajutau, jog jis yra man skirtas.
Iki jo buvau draugavusi su keliais vaikinais, tačiau apie juos ir galvodavau kaip apie savo vaikinus, o apie Paulo tuojau pradėjau mąstyti kaip apie savo būsimą vyrą. Ir jis nuo pat pradžių vadino mane savo žmona“, – pasakojo Ieva.
Taip pat iki lemtingos pažinties Ieva manė, kad draugauti su užsieniečiu būtų sudėtinga, – juk jis nemokėtų jos kalbos, vadinasi, gerai nesuprastų jos emocijų.
Tačiau susipažinus su Paulo nekilo minčių, kad jis jos nesupranta.
Poros santykiai rutuliojosi labai greitai – Paulo toliau keliavo po Aliaską koncertuodamas, o laisvesniu metu abu su Ieva vis važinėjo vienas pas kitą.
Ievai labai padėjo draugė Gintarė, kuri vis sutikdavo pavaduoti ją darbe, kad ji turėtų daugiau laiko pasimatymams.
Bet išsiskyrimo laikas artėjo. Netrukus Paulo turas Aliaskoje baigėsi, ir jis turėjo išskristi į Montanos valstiją.
Ieva nuskrido pas jį prieš išvykdama atgal į Lietuvą. Buvo aišku, kad reikia ką nors nuspręsti, antraip teks išsiskirti visam laikui.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
