E.Matakas nuo vaikystės matė, tačiau nuo šešerių metų jam pradėjo silpti regėjimas. Būdamas penkiolikos, vaikinas visiškai apako. Tai nesutrukdė Edgarui baigti mokyklą su sveikais mokiniais, įstoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, pasiekti aukštų rezultatų sporte.
Parolimpietis šiais metais pasaulio čempionate iškovojo aukso medalį 50 metrų plaukimo laisvu stiliumi rungtyje, S11 klasėje. Edgaras pralenkė plaukikus iš Baltarusijos bei Lenkijos.
„Kai aš laimėjau, komentatoriai nustebo, nes nesitikėjo, kad lietuvis gali tapti pasaulio čempionu. Jie žino, kad tokiose sporto šakose kaip lengvoji atletika, aklųjų riedulys, tampama pasaulio čempionais, o plaukime tai buvo pirmas laimėjimas po devyniolikos metų; iškovotas pirmasis aukso medalis.
Jaučiuosi nuostabiai. Aš tikėjausi savo pergalės, tačiau nenumaniau, kad laimėsiu tokia persvara, vyliausi vienos dešimtosios ar kelių šimtųjų, o čia net trys dešimtosios“, – dėstė pašnekovas.
Kai Edgaras laimėjo, nieko negalvojo – patyrė euforiją.
„Mano reakcijos greitis buvo greičiausias. Jei išloši su startiniu greičiu, reiškia, greitį išlaikysi visą distanciją. Pas mane reakcijos greitis yra unikalus. Povandeninė dalis taip pat labai stipri. Tai nulėmė mano pergalę“,– sėkmės paslaptimi dalinosi E.Matakas.
Šį pasaulio čempionatą Edgaras laiko panašiu į Europos finalą, nes tie patys konkurentai dalyvaus jame. Edgarui nekyla abejonių, kad baltarusis pretenduos laimėti pirmąją vietą, nes 2016 Europos čempionate jis laimėjo auksą.
Kelias į plaukimą
2013 metais Edgaras pradėjo plaukimo treniruotes. Vaikiną įkvėpė Rūtos Meilutytės pergalė 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse.
„Dar prisimenu, kai buvau mažiukas, kažkiek mačiau ir galėjau stebėti Rūtos Meilutytės pergalę. Mane įkvėpė jos plaukimas bei ryžtas. Aš nuo vaikystės svajojau apie olimpines žaidynes. Įsivaizdavau, kad galiu padaryti tą patį, ką ir kiti. Netekęs regėjimo sužinojau apie parolimpines. 2015 gruodį man pavyko pasiekti normatyvus ir išvažiuoti ten“, – svajonės išsipildymu džiaugėsi plaukikas.
Pirmą kartą į treniruotes Edgarą nuvedė sporto klubo parolimpietis Juozas Miliauskas. Vaikinui reikėjo, kad jį spaustų, nes jis buvo gana tingus.
„Jei manęs nespaus, iš manęs nieko nebus.
Vėliau buvau pas kitą trenerį, bet pas jį buvo lengva, reikalavau kito trenerio, kuris mane spaustų. Po metų atsiradau pas Ramūną Leoną, kuris mane nuvedė iki parolimpinių ir kuriam esu dėkingas. Jis su manim dirbo nuoširdžiai, bet mūsų keliai išsiskyrė.
Vėliau atsiradau pas Vitą Kaveckienę ir Paulių Stankevičių, trenerius, kurie daug iš manęs reikalauja. Jie mato, kad iš manęs galima daug padaryti, bet tam reikia spaudimo. Be jų, kažin ar būčiau pasiekęs to, ką pasiekiau dabar“, – šypsojosi pašnekovas.
Vanduo – Edgaro stichija
Vienu momentu Edgaras svarstė apie sporto šakos keitimą, tačiau plaukikas panoro įrodyti pats sau, kad jis šiame sporte yra geriausias.
„Kai noriu viską mesti, man padeda buvimas su savimi. Tada mintys susidėlioja“, – sakė E.Matakas.
Kai Edgaras pradėjo plaukioti, dar matė, todėl jam buvo lengviau išmokti įvairių plaukimo subtilybių. Iki pat dabar Edgaras negali pasakyti, kad jo technika yra tobula.
„Kaip mano treneris sako: „Dieve tu mano, koks pas tave malimas.“ Visada bus kur tobulėt, svarbiausia yra turėt norą“ , – teigė pašnekovas.
Edgaras sako, kad vanduo jam yra namai, ne veltui ir jo Zodiako ženklas yra Skorpionas.
„Skorpiono stichija yra vanduo. Mane nuo vaikystės iš vandens buvo sunku ištraukti. Baseine aš pamirštu visus rūpesčius.
Man plaukimas yra laisvė. Laisvė nuo visų rūpesčių. Be plaukimo aš nebūčiau gyvas. Plaukimas man yra gyvybės palaikymas“, – dalinosi vaikinas.
„Jo iš vandens negalima ištraukti. Jis man skambina ir sako: „Martynai, atvažiuok, pasimaudysim.“ O su juo maudytis reiškia, kad sausumoje su juo visai nesideginsim.
Jis man sako: „palenktyniaujam, Martynai, aš tau pasidavinėsiu.“ Aš tik pradedu plaukti, o jis jau kitoje upės pusėje. Konkurencingas jis labai. Jeigu daugiau prisitraukimų padarau už jį, tai jis visą naktį treniruosis, kad kitą rytą parodytų, jog už mane daugiau padaro. Jeigu išmokstu kokį naują triuką, jis išmoksta jį ir priedu dar du“, – antrino Edgaro draugas Martynas Damulis.
Netekęs regėjimo užsidarė
Edgaras Matakas, būdamas penkiolikos metų, visiškai apako. Tada du mėnesius su niekuo nenorėjo susitikti ir bendrauti.
„Turiu nuostabią šeimą bei draugus, kurie mane palaikė, skatino judėti toliau“, – sakė plaukikas.
„Man Edgaras pasakė, kad jo nereikia gailėti, kad jis nemato. Aplinkiniai sako: „Edgariukai, aš tau padėsiu“, o aš su juo bendrauju kaip anksčiau ir jam tai, manau, padeda“, – įsiterpė Edgaro draugas Martynas.
„Taip, nesijauti, kad esi neįgalus. Stengiuosi daryti viską, ką ir anksčiau“, – pritarė Edgaras.
Edgaras nenori bendrauti su žmonėmis, kurie jo gailisi. Esą žmogaus gailestis rodo, kad jis galvoja, jog neįgalus žmogus silpnas.
„Kokio velnio reikia gailėtis žmogaus, kuris pats savęs negaili? Aš nesijaučiu auka, kodėl iš manęs nori padaryti auką? Aš nesu auka, aš esu nugalėtojas. Aš susidūriau su sunkumu, kurį išgyvenau, kurį įveikiau ir einu į priekį“, – tikino pašnekovas.
Kalbėti apie savo ligą Edgaras nesibodi, nes jau yra įpratęs.
Jis nuo antros klasės mokėsi Kauno aklųjų ir silpnaregių centre. Nuo vaikystės žinojo, kad nematys, mąstė, kaip viskas pasikeis netekus regėjimo. Edgaras matė vaikus, kurie jau nuo gimimo neregiai.
Gydytojai sakė: „Atėjus laikui, tu nematysi.“ Plaukikas žinojo, kad pedagogai padės jam prisitaikyti prie kitokio gyvenimo. Matydamas kitus akluosius, vaikinas suvokė, kad tai yra iššūkis, kurį jis turi nugalėti.
„Glaukoma yra tokia liga, kuri laikui bėgant atima regėjimą. Jei ateityje ši liga bus pagydoma, su mielu noru bandysiu tai padaryti“, – sakė pašnekovas.
Žmonės, susidūrę su neregiais, daro klaidų
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, susidūrę su neregiais, anot Edgaro, yra ta, kad jie puola nematantiems padėti.
„Jeigu žmogui tikrai reikės pagalbos – paprašys. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie nori padėti, bet kartais to nereikia.
Būna, reikia pereiti per perėją ir kokia močiutė sako: „Leisk, vaikeli, padėsiu tau.“ To nereikia. Jei negirdi šviesoforo garso, tada – su mielu noru paprašai žmogaus, kad jis tave pervestų. Jeigu šviesoforas su signalu – pats gali pereiti.
Reikia išlaukti to momento, kada žmogus su negalia paprašys pagalbos“, – tikina Edgaras.
Pralaimėjimas plaukikui – silpnumas
Parolimpietis džiaugiasi, kad yra matęs saulę, medžius. Kai jis aklo žmogaus nuo gimimo paklausė, kaip jis įsivaizduoja saulę, jis sakė: „Aš nežinau, kaip ji atrodo, nesu matęs.“ E.Matakas sako turintis pranašumą prieš kitus plaukikus, kurie nematė niekada.
„Esu save apsupęs matančiais žmonėmis, bet turiu ir neregių draugų. Jie yra užsispyrę. Žmonės, kurie netenka regos ir puola į depresiją, jie pasidavė tą akimirką, kai nustojo svajoti ir siekti svajonių. Išeitis yra eiti iškėlus galvą į viršų. Tai nėra pasaulio pabaiga.
Nematymas – minimalus neįgalumo lygis. Nematymas yra ne kliūtis ir ne pasiteisinimas, kad nepasieki kažko. Yra daug įvairiausių negalių, bet svarbiausia yra nepasiduoti. Esu žmogus, kuris nemėgsta pralaimėt. Man pralaimėjimas yra silpnumas“, – sakė pašnekovas.
Išsipildė vaikystės svajonė
Edgaro draugas Martynas Damulis yra irkluotojas, bet jam nepasisekė taip, kaip Edgarui.
„Vaikystėje su Edgaru svajojom, kad dviese į olimpines važiuosim, o jis dabar išvažiavo vienas. Kai žiūrėjau transliaciją, kaip Edgaras lipa ant pakylos, prisiminiau, kaip kalbėdavom, koks geras jausmas būtų stovėti ir matyti, kaip tavo šalies vėliava kyla“, – prisiminė Martynas.
Kai Edgaras pasiekė į finišą, klausė trenerio: „kelintas?“ Šis nieko neatsakė. Edgaras galvojo: „Dabar jau prisidirbau“. Išlipo iš baseino, padavė tikrinti akinius ir girdėjo, kad pranešėjas pasakė, jog pirmą vietą laimėjo lietuvis, bei išgirdo savo vardą ir pavardę.
„Pradėjau šokinėt iš džiaugsmo, skraidžiau. Treneris iškart nepasakė, jog nugalėjau, nes jis pats nesuprato, pasimetė.
Klausiau: „Treneri, kaip jaučiatės?“ Jis sako: „Aš dar nesuprantu, kas įvyko“, – dalinosi Edgaras.
Mokslo neiškeitė į karjerą
Vienuoliktą bei dvyliktą klasę Edgaras baigė su matančiais mokiniais. Prieš tai mokėsi su silpnaregiais ir aklaisiais. Kaune mokykla buvo iki dešimties klasių, todėl reikėjo važiuoti į Vilnių ir atsisakyti sportinės karjeros arba pasilikti Kaune ir mokytis su sveikaisiais.
E.Matakas pasiliko Kaune. Sveikųjų mokykloje visi siūlydavo pagalbą.
„Kai susipažinom, pabendravom, draugai suprato, kad esu tas, kuriam tikrai nereikia jokios pagalbos. Jų požiūris pasikeitė. Jie galvojo, kad nematantis nieko negali, bet jie suprato, kad aš esu savarankiškas“, – sakė pašnekovas.
Klasėje buvo dvidešimt keturi mokiniai, todėl vaikinas negavo tiek pat dėmesio iš pedagogų, kiek anksčiau, mokydamasis su silpnaregiais, kai klasėje buvo šeši vaikai. Su sveikaisiais Edgaras turėjo suspėti viską padaryti kartu. Rašinius turėjo parašyti per tokį patį laiką, kaip ir sveikieji.
Komiškos situacijos
Kartą lipdamas į autobusą Edgaras paklausė močiutės, koks autobusas atvažiavo, o ji atsakė: „O ko tu pats negali pasižiūrėt?“ E.Matakas tarė: „Atsiprašau, aš nematau.“ O ji: „Oi, vaikeli, atsiprašau, aš nepastebėjau, čia dvidešimt trečias“.
„Man su juo rūbus būna labai keista pirkti. Pardavėja klausia: „Kokia jums spalva labiau tinka?“ O aš negaliu pasakyt, kad jis nemato, ir kol jis pats nepasako, tol niekas nesupranta. Edgaras manęs klausia: „Martynai, kaip galvoji, kokia spalva man labiau tinka?““, – juokėsi Martynas.
„Aš labai nemėgstu pasakyti, jog aš nematau“, – antrino draugui Edgaras.
Nori perrašyti istoriją
Michaelas Fredas Phelpsas yra E.Matako įkvėpėjas, autoritetas. Taip pat Bradas Snyderis. Jis įkvepia tuo, kad nors apako, tačiau toliau siekia tikslų.
„Kaip mėgstu sakyti: „Užmik su svajone, atsikelk su tikslu.“ Užmigau su svajone, kad būsiu pasaulio čempionas, atsikėliau, tuo gyvenau, ir man pavyko tai pasiekti“, – džiaugėsi plaukikas.
„Dalyvavimas į Rio olimpinėse žaidynėse man davė galimybę perrašyti aklųjų istoriją. Esu pirmasis aklas sportininkas, dalyvavęs parolimpinėse žaidynėse, esu pirmas neįgalusis žmogus Lietuvos plaukimo istorijoje, kuris iškovojo Lietuvai auksą. Man patinka perrašyti istoriją, ir aš tai darysiu toliau“, – dėstė pašnekovas.
Edgaro ateities planuose: 2018 metai – Europos čempiono vardas, 2019 metai – pasaulio čempiono vardas, 2020 metai – Europos čempiono vardas.
***
Geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų apdovanojimus žiūrėkite Kūčių vakarą 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
