Dėl sportinės karjeros būdamas vos 14 metų gimtinę palikęs ir jau tris dešimtmečius tiktai kaip svečias joje besilankantis D.Kasparaitis jaučiasi pasaulio piliečiu.
Elektrėnuose, kur turi pasistatęs namą, jis praleidžia mažiausiai laiko. Švedijoje, kur gyvena jo trečios žmonos Lisos tėvai, lankosi dažniau, o JAV dabar praleidžia daugiausia laiko.
„Mano vaikai šneka angliškai ir švediškai, bet norėčiau, kad mokėtų ir lietuviškai. Aš žinau, kur gimiau, koks kraujas teka mano gyslomis. Svarbiausia, aš žinau, kad esu lietuvis.
Ir niekada nebūsiu rusas ar amerikietis“, – vasario 3-iąją susitikęs su Floridos lietuviais kalbėjo garsus ledo ritulininkas.
Jeigu lituanistinė mokykla būtų arčiau Majamio, jis mielai į ją vežiotų ir savo atžalas.
Šeštadieninė mokykla, skirta lietuvių išeivių vaikams, nuo 2005 metų veikia Bointon Biče. Dabar mokyklą lanko mokiniai nuo 4 iki 13 metų.
Paklaustas apie didžiausią iššūkį gyvenime D.Kasparaitis nė akimirkos nesusimąstęs atsakė, kad auginti 6 vaikus kur kas sunkiau, nei žaisti olimpiadoje ar Šiaurės Amerikos nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL).
„Sporte viską darai egoistiškai, esi atsakingas tik už save ir gyveni tik tau skirtos dienotvarkės burbule: treniruojiesi, miegi pietų miego, valgai“, – pasakojo sportininkas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
