Dzūkijos „ąžuolų užkalbėtojas“: „Kai darai tai, kas miela širdžiai, nepavargsti“

Tautodailininkas, Druskininkų garbės pilietis, jo kūrybos gerbėjų „ąžuolų užkalbėtoju“ vadinamas Antanas Česnulis vasario 4 dieną atšventė dvigubą jubiliejų: paminėjo gyvenimo 70-etį ir daugiau nei 40-ies metų kūrybinio kelio sukaktį. Šiais metais minėtina ir dar viena apvali data: prieš 20 metų, kaip tik vasarį, A. Česnulis įkūrė Skulptūrų ir poilsio parką, kuris dabar jau nebeatsiejamas nuo Druskininkų vardo garsinimo ir populiarinimo.

 A.Česnulis vadinamas medžio drožėjų karaliumi ir ąžuolų užkalbėtoju.<br> R.Kisieliaus nuotr. 
 A.Česnulis vadinamas medžio drožėjų karaliumi ir ąžuolų užkalbėtoju.<br> R.Kisieliaus nuotr. 
 A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  A.Česnulio darbai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 „Šeima“ – bareljefinė kompozicija iš ąžuolo.<br> R.Kisieliaus nuotr.
 „Šeima“ – bareljefinė kompozicija iš ąžuolo.<br> R.Kisieliaus nuotr.
 Bičiulių tituluotas medžio drožėjų karaliumi, A.Česnulis gražią gyvenimo ir kūrybos sukaktį pasitiko karūnuotas druskininkiečio kalvio J.Kavaliausko nukaldinta karūna.<br> R.Viniarskaitės nuotr.
 Bičiulių tituluotas medžio drožėjų karaliumi, A.Česnulis gražią gyvenimo ir kūrybos sukaktį pasitiko karūnuotas druskininkiečio kalvio J.Kavaliausko nukaldinta karūna.<br> R.Viniarskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Ramunė Žilienė, „Mano Druskininkai“

Feb 9, 2018, 2:52 PM

Praėjusį savaitgalį jubiliatą pasveikino ne tik gausus būrys giminaičių, bet ir druskininkiečiai menininkai, bičiuliai, kiti svečiai. LR Seimo narys Zenonas Streikus A. Česnuliui padovanojo suvenyrinį Vyčio ženkliuką. Jubiliatui perduotos ir Seimo kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson padėkos už krašto kultūros, liaudies meno tradicijų, tautinio paveldo puoselėjimą ir saugojimą. A. Česnulį pasveikino ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė.

Per kiekvieną gimtadienį A. Česnulis surengia naujausių darbų pristatymą savo sodyboje Naujasodės kaime. Ir šįkart gausybę svečių ten priėmė Antanas su žmona Onute, padėjusia, kaip pats sako, atlaikyti jam visą šventės šurmulį.

Antanas ir Onutė Česnuliai, jau ketvirtą dešimtį gyvendami darnoje, vienas kitu besirūpindami, vienas kitam padėdami, džiaugiasi ir nuoširdžiais, šiltais ryšiais su visais šešiais vaikais ir jauniausiomis šeimos atžalėlėmis – devyniais anūkais.

Jubiliejaus proga paprašėme sukaktuvininką A. Česnulį pasidalinti mintimis apie gyvenimą ir kūrybą. „Gyvenimas taip greitai lekia – būtų gerai, kad kas pristabdytų saulę, kad ji taip greitai nekeliautų, „nesisuktų“… Nespėji apsižiūrėti – o jau vėl nauja diena, saulė kyla. Svarbiausia, kad žmogus turėtų tokios veiklos, kuri jam labai patiktų – tada gyvenimo džiaugsmas lydi kasdien. Kiekvieno užsiėmimo galima išmokti, tik svarbiausia, kad tas dalykas būtų mėgstamas“, – įsitikinęs A. Česnulis.

– Pasivaikščiojus po Jūsų sukurtų skulptūrų parką Naujasodės kaime, ne vienam lankytojui susidaro įspūdis, kad nė dienos neleidžiate laiko veltui. Iš kur semiatės energijos taip intensyviai kurti? Ar nepavargstate?

– Labiausiai žmogus pavargsta tada, kai nieko neveikia. Arba daro tai, kas jam galbūt primesta, nepatinka. O jei užsiimi tuo, kas miela dūšiai, neįmanoma pavargti. Ir pats stebiuosi – būna dienų, ypač vasarą, kai, regis, darbuojies ištisai, visą dieną nė neprisėdi, o visai nepavargsti! Aš nepataikauju vienokiam ar kitokiam žiūrovo skoniui. Gal todėl ir žmonės, besidomintys mano kūryba, vis suranda kažką sau artimo, patinkančio?

– Kasmet per savo gimtadienį surengiate ir naujausių savo darbų pristatymą. Koks iš naujausių kūrinių Jums mieliausias?

– Jau seniai laikausi šios tradicijos – savotiškai „atsiskaityti“ aplinkiniams: parodyti, pristatyti tai, ką sukūriau. Per praėjusius metus sukūriau 21 darbą. Kai kurie kryžiai jau iškeliavo iš sodybos ekspozicijos į Margionis, Vilkanastrus, Ratnyčią, Druskininkus. Nors jau ne kartą esu minėjęs, kad pagal užsakymus nekuriu, tačiau yra senų bičiulių, kuriems negaliu pasakyti „ne“. Pačiam man buvo kiek netikėtas „Prakartėlės“ sukūrimas – tuo, kad šįkart kurdamas Šventosios šeimynos skulptūras ir aplinką bei įvairias detales – panaudojau ne vien medį: skulptūroje naudojau ir akmenį, metalą, akytąjį betoną, kitas medžiagas. Man ir su technika įdomu darbuotis – gal todėl ne vienas mano sukurtas darbas Skulptūrų parko ekspozicijoje sukonstruotas taip, kad judėtų, suktųsi ar kitaip „atgytų“. Kaip, pavyzdžiui, jau šiemet sukurtas „Dekoratyvinis medis“.

– Jūsų įrengtame Skulptūrų ir poilsio parke ekspozicija nuolat pilnėja. Ar daug lankytojų sulaukiate?

– Svečių sulaukiame labai daug, – ir pavienių lankytojų, ir į ekskursiją po Lietuvą, Druskininkus atvykusių turistų grupių. Daugėja ir lankytojų, kurie čia atvyksta jau nebe pirmą kartą. Sveikinamės tarsi savi. Džiugu, kai pastebi, jog štai tas ar kitas mano darbas naujas, pernai jo dar nebuvo… Smagu girdėti atsiliepimus. Vienas iš maloniausių atsiliepimų buvo, kai lankytojas pasakė: „Visą pasaulį išmaišiau, bet tokių unikalių darbų dar niekur neteko matyti.“ Aš nieko nekopijuoju, nei „rytų“, nei „vakarų“, darau ir kuriu tai, kas man pirmiausia pačiam įdomu ir patinka. Sodyboje lankosi turistai iš įvairių šalių: Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Izraelio. Pastaruoju metu sulaukiame daug lankytojų iš Korėjos: korėjiečiai ypač žavisi drožyba ir tuo, ką galima sukurti iš medžio. Lietuvių liaudies mene medis, medžio drožyba žinoma nuo seniausių laikų, tačiau daug kur pasaulyje ji nėra tokia populiari, kaip, pavyzdžiui keramikos menas.

– Šiemet Jūsų jubiliejai – gyvenimo sukakties ir kūrybos – gražiai sutapo su atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiu. Gal turite šiai progai ypatingų kūrybinių sumanymų?

– Naujausiais savo darbais galiu pagerbti Lietuvos valstybės šimtmetį. Taip nėra, kad neturėčiau idėjų, nes nuolat galvoje kirba naujų minčių. Visas savo idėjas sieju su tuo, kaip plėsti, atnaujinti Skulptūrų parką, jo ekspoziciją. Man patinka nustebinti, sukurti ką netikėto. Nuolat prižiūriu, restauruoju, atnaujinu ir jau esamus kūrinius, senesnius darbus. Tačiau vengiu taip vadinamojo pirmojo ūpo idėjų: verčiau išlaukti, kol galutinė idėja galutinai nusistovi, subręsta. Kartais tą pirminę idėją brandinu ne vienerius metus. Manau, kad tada kūrinys būna geresnis, labiau „išnešiotas“.

***

Krokšlio kaime, Varėnos rajone, gimęs (1948 vasario 4 d.) Antanas Česnulis žinomas kaip vienas geriausių Dzūkijos skulptorių. Savo kūrybinio kelio pradžia, „krikštu“, tautodailininkas laiko 1977-uosius, kai buvo pakviestas į pirmąjį plenerą Ignalinoje, nacionaliniame parke kūrė ąžuolo skulptūrų ansamblius.

Šiandien A. Česnulio kūryba yra žinoma Lietuvoje ir už jos ribų. A. Česnulio darbai pristatomi kaip itin savito stiliaus kūriniai, alsuojantys lietuviška dvasia, atkartojantys legendų, padavimų motyvus, besipinantys su tautosakos personažų charakteriais, istorinių asmenybių biografijų fragmentais. Medžio skulptūros, stogastulpiai, koplytstulpiai, sukurti pleneruose, stovi įvairiose Lietuvos vietose, užsienyje. Liaudies meistro kūriniai eksponuoti Vokietijoje, Vengrijoje, Armėnijoje, Indijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

A. Česnulis – Lietuvos tautodailės sąjungos narys nuo 1978-ųjų. Jo kūryba 1982-1987 metais įvertinta bronzos, aukso ir sidabro medaliais tuometėje Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje. 1986-aisiais tautodailininkas gavo Valstybinę premiją, 1998-aisiais – Kultūros ministerijos P. Galaunės premiją. 2005-aisiais A. Česnuliui suteiktas Meno kūrėjo statusas, o 2014-aisiais skirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už kūrybinį tradicinės skulptūros puoselėjimą. Pastaraisiais metais A. Česnulis yra ne kartą tapęs konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatu, taip pat ir respublikiniuose turuose laimėjęs prizines vietas.

Prieš 20 metų Naujasodės kaime A. Česnulio įkurtas Skulptūrų ir poilsio parkas šiandien gausiai lankomas turistų. Sodyboje esantys medžio drožiniai ar kompozicijos yra tik dalis visų, per 40 metų, sukauptų kūrybos darbų. Tarp naujausių, 2017-aisiais ir jau šiemet sukurtų A. Česnulio darbų – medžio skulptūros „Išeinu…“ (skirta pernai amžinojo poilsio išėjusiam dailininkui Alfonsui Šuliauskui atminti), „Dekoratyvinis medis“, „Šilų dzūkė“; akmens, metalo ir medžio kompozicijos „Drakonas“, „Arka-vartai“, „Prakartėlė“; bareljefinė kompozicija iš ąžuolo „Šeima“, taip pat kompozicijos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Pavasarėjant“ ir kiti darbai.

Už ilgametį lietuvių liaudies meno puoselėjimą, Skulptūrų ir poilsio parko įkūrimą bei Druskininkų kurorto garsinimą 2014-aisiais A. Česnuliui suteiktas Druskininkų garbės piliečio vardas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.