Žurnalistės Daivos Žeimytės ir tragediją išgyvenusio Mariaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Labai sunku suprasti tai, ką patyrėte – sudegė namai, juose ir mama. Tai turbūt pati didžiausia nelaimė. Kaip šiandien jaučiatės?
– Prastai.
– Jūsų draugė viešai pasakojo, kad pradžioje nesupratote, kas įvyko.
– Iki šiol realiai sunkiai suprantu, atrodo, kad sapnuoji.
– Kaip tą dieną viskas buvo?
– Užsidegė – gaisrininkai nustatė, kad buvo elektros instaliacijos gedimas, trumpas jungimas. Kaimynas kai pravažinėjo, sakė matė, kad kažkas žiežirbavo. Kai atbėgo, nelabai ką ir galėjo padaryti, viskas degė atvira liepsna.
– Prieš tai buvo ženklų, kad kažkas su elektros instaliacija negerai?
– Buvo, skaitliukus pastoviai išmušinėdavo. Vieną kartą skambinau, jie sakė, kad viskas tvarkoje. Bet pagal idėją neturėjo taip būti.
– Jūsų mama tuo metu, kai įvyko nelaimė, buvo kartu su broliu namuose, jūsų nebuvo.
– Aš buvau pas draugą išvažiavęs. Paskambino kaimynas, iš karto pagalvojau, kad pajuokavo, bet sakau, kad taip niekas nejuokauja. Po to kitas draugas paskambino, sako, važiuok greičiau, nes gaisras pas tave.
– Brolis iššoko pro langą, mamai nepavyko.
– Mama sunkiai vaikščiojo, ji po dviejų operacijų.
– Kaip brolis šiandien jaučiasi? Jis buvo apsinuodijęs smalkėmis.
– Pati savijauta tvarkoje, bet toks nekalbus. Suvokti jis suvokia, bet sunku jam pačiam, jis save kaltina, kad mamos nesugebėjo ištraukti.
– O bandė?
– Tokie tiršti dūmai buvo, kad nieko nematė. Sako, kad net rankos pakėlęs nematė.
– Viskas įvyko labai staigiai?
– Gaisrininkai užfiksavo skambutį 8 val. ryto, per 7 minutes atvyko ir jau sukontroliuoti nieko negalėjo. Sakė, kad net praktikoje nėra buvę tokių gaisrų. Apdaila iš išorės buvo plastikinė – kaip užgriebė, tai gaisrininkams net veidrodėliai nutirpo ant mašinų, nors gaisrinės mašinos stovėjo 40 metrų nuo namo.
– Jūsų brolis miegojo ir pajuto gaisrą?
– Miegojo. Sakė, kad toks jausmas, lyg kažkas būtų prikėlęs. Bet mamos nebuvo šalia. Buvo dūmų, jis sako, kad nežino, ar degė, ar nedegė – nesimatė. Bet po to į mano kambarį įbėgo mane pažadinti, galvojo, kad ir aš būsiu, atgal į kambarį grįžta – lubos atvira liepsna degė.
– Suprantu, kad jis galvojo bėgti mamą gelbėti?
– Galvojo, bet kai lubos užsidegė, kaitra nežmoniška ir teko bėgti. Sakė, kad prieš išbėgant dar girdėjo mamos balsą, sakė: „Bėk, šok pro langą“. Beveik priėjus buvo prie kambario ir tarpduryje sudegė.
– Jūs ne vienus metus buvote šeimos maitintojas, nes tėtis jus paliko, kai buvote mažiukai.
– Man 10 metų buvo, brolis dar net gimęs nebuvo. Mama nėščia liko.
– Jaučiate nuoskaudą tėvui, kad jis taip pasielgė?
– Ką ten kaltinsi žmogų. Gavosi, kaip gavosi. Jis kai išvažiavo, kurį laiką bendravo, bet kaip dingo, taip dingo.
– Dabar jūsų šešiolikmetis brolis yra likęs praktiškai našlaičiu. Jūs bandysite susitvarkyti globos dokumentus.
– Tiek laiko prižiūrėjau, tai negi dabar spjausiu į viską? Kokius gerus 5 metus auginau.
– Ar žinote, nuo ko pradėti? Ar jums kas nors padeda?
– Padeda iš mokyklos brolio auklėtoja, ji ir mano buvusi auklėtoja. Linas Balsys pataria, kartais paskambina. Nes ir su „Sodra“ problemų buvo – neišdavinėjo ilgai pažymos. Žadėjo per 30 dienų, o reikėjo skubiai priduoti. Šiandien galų gale išdavė.
– Tai yra labai sunkiai emociškai pergyvenamos situacijos. Ar jums kas nors pasiūlė psichologo pagalbą? Jūsų broliui, kuris yra paauglys, tai didžiulė tragedija – pats turėjo gelbėtis iš gaisro, išgyventi, taip pat neteko mamos.
– Psichologo pagalbą siūlė, neturiu aš laiko tokiems dalykams. O broliui nuo kitos savaitės bus. Davė sąrašą, kokių dokumentų reikia ir kur vežti, pats važiuoji. Sąrašas duotas, bet dar papildomų visokių reikia pasirodo.
– Jūsų žemės sklypas, kuriame stovėjo namas, dar yra?
– Taip, liko sumokėti 2 tūkst. eurų, bet jau susitariau, sutvarkys. Rytoj iš Registrų centro pažymą išsiimu ir lauksiu rekvizitų, kur įmoką padaryti. Iš namo labai mažai kas beliko – pamatai, iš medinės dalies praktiškai nieko, o plytinė dalis nesudegusi. Bet ten jau nieko.
– Ir sudegė absoliučiai visi daiktai, kurie buvo viduje. Likote taip, kaip stovite. Kur dabar gyvenate?
– Pas pusbrolį kuriam laikui apsistojom, o po to žiūrėsim.
– Kokios pagalbos jums dabar reikia labiausiai?
– Dabar reikalingas stogas virš galvos, nes dabar metinės pajamos viršija 1000 eurų ribas ir gali būti, kad net socialinio būsto neskirs. Pažyma dėl gaisro irgi išrašyta, turėjo pašalpą skirti iki 1800 eurų – irgi nuplaukė, nes mano pajamos per didelės. Kad gauti, reikia uždirbti apie 480 eurų per mėnesį.
Tokiu atveju gauni. Tuo labiau, atrodo, esame du asmenys, aš brolį prižiūriu, tai kur bus iš socialinių tarnybų skirti pinigai – čia jo pinigai, o tuos, kuriuos aš uždirbu, atseit mano. Nors kaip tu su 160 eurų mėnesiui vaikas gali pragyventi – apsirengti, pavalgyti. Tiek gaus brolis, tai mizeris iš tikrųjų.
– Jūs pats dirbate, jums ne tas pats, o nutinka nelaimė, lyg ir priklausytų kažkokios išmokos, bet jų negaunate.
– Nežinau dar tiksliai, bet kaip šneka dabar, tai leidžia suprasti, kad nieko nebus.
– Jums reiktų atstatyti namą?
– Taip arba blogiausiu atveju bandyti imti būsto paskolą. Bet ir imti paskolą reikalingas pradinis įnašas. Per vieną dieną negausi tikrai jo, geradarių tokių irgi nerasi, Lietuvoje toks gyvenimas, ne užsienyje. Neateis dėdė ir nepaduos 10-12 tūkst. eurų pradiniam įnašui.
– Kaip jūs labiau norėtumėte – toje pačioje vietoje bandyti namą statyti?
– Pripratę mes, visą gyvenimą gyvenom nuosavame name.
– O iš kitų daiktų ko jums labiau reiktų? Žinau, kad iš karto po nelaimės atsirado žmonių, kurie padėjo jums su pačiais būtiniausiais daiktais.
– Taip – drabužiais, avalyne. Šiai dienai būtinybės buitinei technikai nėra, nes nėra kur pastatyti.
– Labiausiai reikia pinigų, kad jūs turėtumėte, kur gyventi? Netgi dėl jūsų brolio globos jums reikia turėti gyvenamąją vietą.
– Taip. Reikia deklaruoti, bet kol laikina duota, problemų nėra. Po to žiūrėsim, prasitęst reikės globą.
– Po nelaimės atsirado žmonių, kurie padėjo. Tikėjotės tokios pagalbos? Geri žmonės Lietuvoje gyvena?
– Nelabai tikėjausi. Vien iš draugų pusės kiek.
– Kaip tokiose nelaimėse nepalūžti? Kas tokiose situacijose baisiausia? Nežinomybė, kaip reikės gyventi?
– Sunku pasakyti. Čia neaišku niekas. Nei tėvų nelieka, nei stogo virš galvos. Net nežinau, kaip paaiškinti.
– Minėjote, kad jūsų mama sunkiai vaikštanti. Ji buvo ligota?
– Sunkios operacijos dvi buvo, jas išgyveno, nors medikai sakė, kad neišgyvens.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
