Rokiškėnai Raimundas ir Brigita Šniokai šešis vaikus augina apsunkintomis sąlygomis. Senos statybos namas darosi nepatogus gyventi, o kiemas nė neaptvertas tvora, nors šalia pat – judri gatvė.
Šeimoje apsilankiusieji mato, jog vaikais rūpinamasi puikiai, jie mylimi ir prižiūrėti. Tačiau remonto trūkumas jau įsipyko.
Nerimas dėl būsto
Vyriausiajam Raimundo ir Brigitos sūnui Matui bus 12 metų. Šeimoje dar auga Paulius (8 m.), Ugnė (7 m.), Ignas (3 m.) bei mažiausiosios – dvynukės Ema ir Lėja (sueis 2 m.).
Šiai didelei aštuonių asmenų šeimai per mėnesį tenka šiek tiek daugiau kaip 800 eurų.
„Man nustatytas neįgalumas. Šešerių metų patyriau stiprią traumą. Mažiukas bėgau per gatvę ir nudaužė motociklas. Vienuolika parų buvau be sąmonės. Paskui nemokėjau nei kalbėt, nei vaikščiot – šešerių metų pradėjau viską nuo nulio“, – prisiminė Raimundas.
Po patirtų traumų vyras liko tik 30 proc. darbingas. Šeimos mėnesio pajamas sudaro jo neįgalumo išmoka, vaikų išmokos ir socialinė pašalpa.
„Vaikai eina į mokyklą, vienas antrokas, kitas trečiokas... Žinot, kokie dabar tie mokslai, visko reikia. Mobilieji būtini, nepaliksim vaikų be ryšio, nežinai, kur jie gali atsidurti, ko prireikti. Mokam už tuos telefonus. Išlaidų labai daug, o namams verkiant reikia remonto“, – pasakojo Raimundas.
Jis tvirtino pagalbos daiktais ar drabužiais neieškantis, buities ir mokyklinių priemonių šeimai taip pat užtenka. Anot Raimundo, kiek turi, tiek gerai. Tačiau namas, kuriame šeima gyvena, statytas 1964 metais.
„Sienos baisios, viena sutrūkinėjusi, kambarių durų išvis durimis negali pavadinti. Labai reikia ir įsirengti visur šildymą, ir apšiltinti namą.
Mūsų vonia yra rūsyje. Ten pastačiau saunos krosnelę, kad vaikučiams būtų šilta maudytis. Bet kol grįžta per koridorių iki kambario, jie praktiškai sušąla. O visame name dėl neapšiltintų sienų visad traukia skersvėjis, sėdi ir jauti, kaip vėjas košia“, – pasakojo Raimundas ir pabrėžė, kad prastos sąlygos atsiliepia visiems.
Dar šeimai labai reikia tvoros aplink kiemą. Kai mažyliai kartais per akimirką gali atsidurti greta esančioje gatvėje, baisu.
„Privalom pasistatyti tvorą. Mes gyvename prie gatvės, priešais – poliklinika, šalia vaistinė. Mašinų nuolat pilna, fūros pro šalį važiuoja dieną naktį. Vyresni vaikai nebėga beatodairiškai į gatvę, bet mažesnius reikia stebėt kiaurą parą, kad po ratais nepapultų. O dar dvynukės auga... Viskas dėl vaikų saugumo“, – jaudinosi tėvas.
Svajonė išsipildė pakilus iš dugno
Raimundas neslėpė visą gyvenimą svajojęs apie didelę šeimą. Tačiau iki ją sukurdamas vyras nugyveno ne vienerius skaudžius metus.
„Sunku pasakoti šią istoriją, nes tai yra mano gėda. Ši santuoka man antra. Su pirmąja žmona vaikų neturėjom ir mūsų gyvenimas buvo gražus tik iki vestuvių. Susituokėm ir viskas griuvo.
Po to stipriai įklimpau ir ketverius metus žiauriai stipriai gėriau. Pamačiau, kad viskas, aš duobėj. Ir labai gilioj duobėj. Mano metimo gerti istorija labai kvaila, kiti juokiasi.
Tais laikais Rokiškyje buvo punktas, kuriame supirkinėjo šunis – po 10 litų už vieną. Mes su dviem draugais gėrėm. Namų šeimininkas atidarė vieną kambarį ir jame buvo labai gražus šuniukas. Tas draugas sako: „Kitą dieną nešiu priduot, bus ant pachmielo.“
Man taip pagailo to šunelio, kad išvogiau jį iš namų ir paleidau. O tas man įkando. Pirštas supūliavo, gydytojas man skyrė skiepytis nuo pasiutligės. Ir perspėjo, kad jeigu gersiu, skiepas neveiks ir galiu mirti“, – pasakojo vyras ir prisiminė gydytojo reikalavimą pusę metų susilaikyti nuo alkoholio.
Jis atskleidė supratęs, kad noras mesti gerti jame gimė jau anksčiau. Tiesiog po susitikimo su gydytoju atsirado papildoma paskata. Visgi tą padaryti nebuvo paprasta.
„Aš pirmus du mėnesius šuniu staugiau! Man buvo tokia depresija, organizmas reikalavo alkoholio. Bet mėnesiams bėgant aprimo, aprimo...
Paskui draugai sako: „Raimi, jau septyni mėnesiai praėjo, jau gali!“
Atsakiau: „Aš nenoriu. Nebenoriu.“
Dabar galvoju, jeigu pats viduje nebūčiau norėjęs mesti, jokie skiepai ir gydytojų įspėjimai nebūtų sulaikę. Aš norėjau mesti, bet negalėjau – man reikėjo priežasties“, – įsitikinęs jis.
Raimundas jokio alkoholio sakė nevartojantis nuo 2000-ųjų metų. Lapkričio 15 dieną vyras švęs 18-ąjį blaivybės gimtadienį. Jau pradėjęs naują, švarų gyvenimą jis sutiko mylimą žmoną Brigitą. Su ja ir susilaukė šešių vaikų.
„Tai, ką dabar turiu, galima laikyti svajonės išsipildymu. Nesvarbu, kaip sunku, esame labai laimingi ir patenkinti, kad vienas kitą turime. Džiaugiamės gyvenimu“, – dalijosi Raimundas.
Remonto išlaidos – neįkandamos
Nepaisant ribotų galimybių dirbti, vyras ir žmona vis viena stengiasi šeimai atnešti papildomų pajamų.
„Turiu pasidaręs obuolių sulčių spaudyklą, sezono metu spaudžiu sultis, iš to prisidedam. O ir Brigita, nors mergytės dar mažos, jau ieško darbo. Ją priėmė į siuvyklą.“, – pasakojo Raimundas.
Vyras pasidalijo ir planais apie nedidelį verslą.
„Netoli mūsų yra vaikiškų daiktų parduotuvė, kurią savininkė nori mums perduoti, nes pati nebepajėgia pasirūpinti. Dar aiškinsimės, kas ir kaip, bet gal mėginsime užsiimti prekyba“, – svarstė jis.
Nors pora ir stengiasi užsidirbti kaip įmanydami, remonto išlaidos jiems vis tiek neįkandamos. Todėl šešių vaikų tėvai prašo pagalbos statybinėmis medžiagomis, pinigais remontui ar bet kokia kita forma, kuri padėtų padaryti namus patogesniais gyventi.
Rokiškio miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Roma Lukošiūnaitė patvirtino, jog šeima labai rūpinasi vaikais, nevartoja alkoholio ir stengiasi susikurti kuo geresnius namus.
„Jie gyvena tvarkingai, stengiasi, tačiau pagalbos šeimai tikrai labai reikia“, – teigė R.Lukošiūnaitė.
Informaciją, kaip padėti šeimai, rasite čia.
