Proletarų vadui nesimpatizuoja
Pasvalio rajone, Pumpėnų seniūnijoje, Sereikonių kaime, gyvena 74 metų moteris labai jau neįprastu vardu, tai – Lenina Kulbokienė.
Visiems šis vardas asocijuojasi su Rusijos proletariato vado Vladimiro Uljanovo pseudonimu. Visame pasaulyje jis žinomas kaip Leninas.
Išgirdusi, kad mus domina ne-įprasto vardo istorija, L.Kulbokienė garsiai kvatoja klausdama, argi dėl to vertėjo vykti į atokią sodybą ties Pasvalio ir Panevėžio rajonų riba.
„Gal jūs juokaujate? Lietuva švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį, o jūs ieškote Leninos. Tokį komunistišką vardą juk gavau ne savo noru“, – tarsi teisinasi L.Kulbokienė.
Vardą parinko krikšto tėvai, bet moteris jo pasikeisti niekad neketino.
Nepatinka Leninas ir Stalinas
L.Kulbokienė gimė Kupiškio rajone, Akmenių kaime. Šešis vaikus auginusioje bežemių šeimoje ji buvo pagrandukė. Mergaitę į Palėvenės bažnyčią krikštyti vežė kaimynai, jie ir išrinko vardą.
Tėvai, kaip tuo metu buvo įprasta, į maldos namus nevyko. Jie gyveno skurdžiai, į politinius įvykius nesikišo, tad nesisielojo, kad mažylė buvo pavadinta bolševikų vado garbei. Gimdytojai pagrandukę šaukdavo Lione.
„Su krikštatėviais nebendravome, todėl nežinau, ar jie buvo komunistai ir ar garbino jie Leniną. Man pačiai nei Stalinas, nei Leninas nepatinka“, – atviravo L.Kulbokienė.
Moteris iš principo nestojo nei į pionierių, nei į komjaunuolių organizacijas. Apie komunistų partiją ji, katalikė, net negalvojusi.
Sereikoniškė kartais net suabejoja, ar jos vardas nėra šventas. Juk krikštijant bažnyčioje turi būti suteiktas ir liturginis šventojo vardas. Bet L.Kulbokienė tokio neturi. Tik Sutvirtinimo sakramento metu ji pasirinko savo mamos Onos vardą.
Valgykloje vadino Stalina
L.Kulbokienė dėl savo vardo ne kartą yra patekusi į kuriozines situacijas. Prisistačiusi kaip Lenina, ji turėdavo kartoti vardą kelis kartus. Įvairių įstaigų darbuotojai vis klausdavo, ar ji – ne Janina.
Išgirdęs tikrąjį vardą, ne vienas iš nuostabos kraipė galvą.
„Panevėžyje dirbau autokompresorių gamyklos valgykloje. Mane pamatę darbininkai nuolat pasišaipydavo ir šaukdavo, kad ateina Stalina“, – pasakojo L.Kulbokienė.
O kai įsidarbino kolūkyje melžėja, bendradarbiai vadindavo Lena. Nes ne visi ir žinojo tikrąjį jos vardą.
Pasak sereikoniškės, jos vardas žmonėms kelia nuostabą, tad savo dvi dukras pavadino įprastai – Virginija ir Rasa.
Bet moteris niekada neketino pasikeisti savo vardo.
Didžiakrūtė vardą pasikeitė
L.Kulbokienė sakė girdėjusi, kad Danijoje gyvena moteris, kurią komunistas tėvas taip pat buvo pavadinęs Lenina.
Tai – Lenina Christiansen. Bet danė savo vardą pasikeitė ir tapo Linse Kessler.
Ši moteris Danijoje išgarsėjo ne dėl savo vardo, o dėl šešių krūtų didinimo ir trijų veido plastinių operacijų.
Didžiausiu Šiaurės šalių biustu tituluojama danė prieš dvejus metus viešėjo ir Lietuvoje.
Bet bendravardės nebuvo susitikusios.
Bičiulė praskaidrina vienatvę
L.Kulbokienė į Sereikonių kaimą gyventi atsikraustė pas draugę 92 metų Albiną Horodeckienę.
Tai įvyko prieš 19 metų, kuomet jos bendraamžis vyras į namus parsivedė 20 metų jaunesnę draugę. Tokio pažeminimo negalėdama iškęsti moteris iš namų išėjo visą turtą palikusi sutuoktiniui.
Vienišai namų šeimininkei L.Kulbokienė yra ne tik bičiulė, bet ir pagalbininkė.
A.Horodeckienė džiaugiasi, kad visada geros nuotaikos, žodžio kišenėje neieškanti L.Kulbokienė praskaidrina jos vienatvę. Senolė meiliai ją vadina Linute.
Senolė graudinasi pasakodama, kad jos vienturtė dukra mirė dar visai mažytė, o prieš daugelį metų anapilin iškeliavo ir sutuoktinis.
Vardyne Leninos nerado
Saločių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas, atsargos kapitonas Jonas Tamošiūnas prisipažino pirmą kartą girdįs, kad moteris būtų pavadinta Leninos vardu. Juolab kad tai net ne vardas, o pseudonimas.
Dvasininkas aiškino, jog, pagal 1983 metų Kanonų teisės kodeksą, krikštatėviai, tėvai ir klebonas privalo rūpintis, kad krikšto dvasiai nebūtų suteiktas svetimas vardas. Bet gyvenime pasitaiko įvairių išimčių.
Peržvelgęs vardyną, J.Tamošiūnas tokio vardo nesurado. Įrašytas tik panašus – Lenės vardas.
„Greičiausiai moteris pati nežino, kad per krikštą jai buvo suteiktas antras vardas“, – svarstė dvasininkas.
Bet tai nesunku patikrinti – reikia tik peržvelgti bažnyčios, kurioje ji buvo krikštijama, metrikų knygas. Kunigas pasitarė ir su Lenkijoje gyvenančiu kolega.
Pastarasis tikino, kad šioje šalyje neprivaloma suteikti dar ir krikščionišką vardą. Jei tėvai nori, vaikas krikštijamas tik gimdytojų parinktu vardu.
