„Buvau labai sunerimęs“, – teigė vienas iš nuotraukoje įamžintų modelių 19-metis klaipėdietis Gediminas Genevičius.
Jis pasakojo, kad po to, kai viešai atskleidė, kad yra homoseksualus, net pamokose imta diskutuoti apie jo orientaciją. Tai vaikinas skaudžiai išgyveno.
Pamokose – kalbos apie mokinio orientaciją
„Kai viešai atsiskleidžiau, girdėdavau apie save negerų kalbų. Kartą gulint ligoninėje, viena mano draugė man papasakojo, kad istorijos pamokos metu buvo kalbama apie mano orientaciją“, – pasakojo jis.
Mokiniai vidury pamokų aptarinėjo jo elgesį, apsirengimo stilių ir tai siejo su orientacija. Deja, mokytojai netolerantiškoms kalboms kelio neužkirto – tam jie nerodė ir didelio noro.
„Tai buvo labai nemalonu. Yra nemažai žmonių su nusistovėjusiomis pažiūromis. Jie mano, kad tai kažkoks iškrypimas, nors visa tai išties yra mūsų genuose ir nieko mes nepakeisime, nors pats keistis net nenorėčiau! Kam būti kažkuo kitu, jei gali būti savimi?“ – pasakojo klaipėdietis.
Sistema juos sužlugdė
„The system failed us (sistema sužlugdė mus, – aut. past.)“, – rašoma ant vaikinų dėvimų bliuzonų.
Taip parodoma, kaip Lietuvoje jaučiasi netradicinės orientacijos žmonės, mėginantys žygiuoti į laisvę.
Ši nuotrauka buvo paskelbta viename „Facebook“ puslapių sveikinant Lietuvą su valstybės atkūrimo 100-mečiu.
„Tai yra mūsų sveikinimas Lietuvai su šia nuostabia švente. Šia nuotrauka mes norime pasidžiaugti šalies laisve“, – kalbėjo rūbus šiems vaikinams kūrusi 19-metė dizainerė Domilė Janulytė, Vilniaus Dailės Akademijoje studijuojanti kostiumo dizainą.
Žmonės – ne sistemos klaidos
Ar šie fotografijoje įamžinti žmonės – nepriklausomos Lietuvos sistemos klaida? Ar vadinamoji sistema kalta, jog jie negali jaustis laisvi ir nesužlugdyti? Kas yra laisvė ir kada Lietuvoje uždraudžiama mylėti?
„Klaidinga manyti, kad žmogus, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis, gali būti sistemos klaida“, – tęsė D.Janulytė.
Anot jos, būtent dėl požiūrio, kad žmonės turi atitikti sistemos taikomus standartus, visuomenėje kyla daug problemų – kai kurie jos nariai verčiami jaustis sistemos klaidomis.
„Šiuo pavadinimu mes norime atkreipti dėmesį į tai, kaip žmonės jaučiasi šioje aplinkoje, kurioje nėra priimami ir norimi“, – komentavo mergina.
„Ar mes patys suprantame, kas yra laisvė? Ar mus supranta aplinkiniai?“ – tokius klausimus kėlė nuotraukoje užfiksuotas modelis G.Genevičius.
Jis pabrėžė, kad laisvė – tai veikimas be apribojimų ir suvaržymų, galimybė realizuoti savo asmenybę.
„Lietuvoje tai yra sunku, nes žmonės nieko apie tai nežino ir bijo. Kodėl užsienio šalyse viskas vyksta kitaip? Kodėl mes negalime jaustis taip laisvai, kaip kitose šalyse gyvenantys lietuviai?“ – kalbėjo jis.
Pažėrė savų priekaištų
Klaipėdietis dėstė, jog dažnai netradicinės orientacijos žmonės kaltinami siekiantys privilegijų ir nepagrįstų teisių.
„Tos pačios lyties santuokos ar partnerystė nėra privilegija. Tai yra vienodos teisės ir pagarba vienas kitam. Sakyčiau, kad privilegija – tai nemokėti mokesčių. Būtent tokią turi bažnyčia, kuri, deja, aršiai kritikuoja mūsų LGBT+ bendruomenę“, – aiškino jis.
Privilegijuotaisiais gali jaustis ir tradicinės orientacijos žmonės, kuriems nėra baisu eiti gatve susikibus rankomis ar pasibučiuoti, nes jų niekas neaplaidys akmenimis apkaltinę „viešinimusi“.
Neįprastas vaizdas
Nuotrauka, kurioje G.Genevičius įamžintas susikabinęs rankomis su kitu vaikinu, užfiksuota Kaune, J.Jablonskio gatvėje.
„Jaučiausi nuostabiai. Nes kas gali būti geriau, nei būti savimi? Tai tikrai itin retas dalykas, kurį gali pamatyti aplinkiniai Lietuvoje. Iš dalies, dėl kitų žmonių reakcijų baisu nebuvo, kadangi mano akimis tai yra normalu, tačiau buvau labai sunerimęs, nes niekada nežinai, kas ką pasakys, ar keistai pažiūrės“, – kalbėjo jis.
Šalia klaipėdiečio įamžintas kitas modelis 20-metis kaunietis Domantas Pūras tikino besijaučiantis laisvas, todėl ir tą akimirką, kai susikibo su G.Genevičiumi rankomis, nepajuto baimės.
„Nieko homoseksualaus nuotraukoje nėra parodyta. Jei paimi vyrui už rankos, iškart esi gėjus?“ – retoriškai klausė jis.
Pastebi neapykantą
D.Pūras pabrėžė, kad nėra homoseksualus, tačiau palaiko netradicinės orientacijos žmones, kurie Lietuvoje yra užguiti.
„Nemanau, kad kokie nors žmonės turi būti laikomi sistemos klaida“, – sakė kaunietis.
Jis tikino nežinantis, ar tarp jo draugų yra netradicinės orientacijos asmenų, pats yra ne homoseksualus, tad ir neapykantos nusikaltimai jam yra tolimi, tačiau homofobiškų reiškinių Lietuvoje nepastebėti tiesiog neįmanoma.
„Augau Kaune, kuris jau ir taip nepasižymi savo tolerancija, o jei dar atkreipus dėmesį į neišsilavinusius, siauro akiračio žmones, liaudiškai vadinamus „marozais“, esu matęs daug pavyzdžių. Taip pat ir iš senesnės kartos žmonių galima išgirsti labai daug rasistinių ar homofobiškų frazių.
Neapykantos toli ieškoti nereikia. Tai bendri dalykai – diskusijos su žmonėmis, pasisakančiais prieš, patyčios iš kitos orientacijos asmenų, Petras Gražulis, kurio komentarai socialiniuose tinkluose ir viešoje erdvėje dvelkia neapykanta. Aš manau, tai tiesiog bukumo požymis“, – sakė 20-metis modelis.
Tolerancijos problemos
Dizainerė D.Janulytė apgailestavo, kad per 27-erius nepriklausomybės metus mūsų šalis tolerancijos atžvilgiu pažengė netoli.
„Gyvename demokratinėje visuomenėje ir stengiamės kurti demokratinę aplinką, nors kasdieniniame gyvenime vadovaujamės šimtmečiais egzistavusiais stereotipais.
Tačiau, manau, tai, kas vyksta Lietuvoje, jau pasiekė savo galutinį tašką, tą vadinamąją kulminaciją. Po visko požiūris į homoseksualus asmenis tikrai pagerės, nes įvyks lūžis. Svarbu nebijoti kalbėti“, – optimistiškai kalbėjo mergina.
Paneigia stereotipus
Nuotrauką užfiksavęs fotografas Gediminas Daškevičius teigė nesantis nei homofobas, nei aktyvus kovotojas už homoseksualių asmenų teises. Jis teigė tikintis, kad visi yra tokie patys žmonės.
Fotografų komandoje „Brice Barrett“ dirbantis vyras pasakojo, kad svarbu paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus.
„Manome, kad šiais laikais, kai įvairių draudimų ir bandymų apriboti žmonių pasirinkimo laisvę ženkliai daugėja, svarbu neprarasti savo balso, dėl to stengiamės kūrėjams padėti būti išgirstiems. Pavyzdžiui, šiuo metu vystome projektą su plius dydžio modeliais, nes tikime, kad stereotipinė grožio samprata yra per giliai įsišaknijusi mūsų kultūroje“, – sakė jis.
Dėmesys – pasaulio problemoms
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta dviejų vaikinų nuotrauka atkreiptas dėmesys ne tik į Lietuvos, bet ir viso pasaulio problemą. Įvairiose šalyse, ypač – posovietinėse, Azijos, Afrikos žemynuose, netradicinė orientacija laikoma iškrypimu, kartais – net nusikaltimu. Tačiau tokios šalys turėtų užduoti sau klausimą – kas svarbiau: joje gyvenantys žmonės ar dirbtinai sukurta sistema?
Tokį klausimą užduoti padeda ir fotografijoje matomi rūbai. Jie – tai projekto „After Five“ dalis. Iš viso keturios merginos susibūrė į vieną komandą ir senus drabužius iš padėvėtų rūbų parduotuvių persiuva taip, kad šie ima atspindėti vieną ar kitą pasaulio problemą.
„Šiais rūbais ne tik akcentuojame mūsų visuomenėje vyraujančias problemas, bet ir prisidedame prie gamtos išteklių taupymo“, – teigė dizainerė D.Janulytė.
Laisvosios Lietuvos jaunoji karta tikisi, kad išauš diena, kai Lietuva galės švęsti vis daugiau savo žmonių, laisvų ir pasitikinčių savimi, pergalių.
„Ir kartu mes ėjom taip, kaip eina laisvė“, – rašoma nuotraukos prieraše socialiniame tinkle „Facebook“.
Kada ši laisvė išsivaduos iš ją sugniuždyti norinčios sistemos gniaužtų?
