Laimės užsienyje ieškojusi mergina grįžo su baisiu skauduliu

Tokio košmaro, kokį esą patyrė jauna į užsienį laimės ieškoti išvykusi mergina, nelinkėtum net pikčiausiam savo priešui. Vienoje „Facebook“ psichologinės paramos grupėje, skirtoje pasidalinti savo gyvenimo tragedijomis ir baisiausiais išgyvenimais, papasakota istorija atėmė žadą.

 Mergina pateko į neįsivaizduojamą bėdą.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Mergina pateko į neįsivaizduojamą bėdą.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 15, 2018, 9:52 PM

„Šiuo metu esu tokioje situacijoje, kad net negaliu blaiviai mąstyti“, – apie 27 tūkst. narių vienijančioje grupėje teigė mergina.

Į žinutę neatsakė

Padėtimi susirūpinę ir mano kalbinti specialistai. Jie tikino, kad merginos problemos yra išsprendžiamas, tačiau ji turi ryžtis kreiptis pagalbos.

Bet apsilankius merginos profilyje, į akis krito tai, jog nematyti tikro istorijos pasakotojos veido, draugų skaičius nesiekia net 30-ties. Nežinia, ar nurodyta informacija apie tai, kad mergina mokėsi vienoje Kauno mokyklų, o šiuo metu gyvena Vilniuje, teisinga.

Galima daryti išvadą, kad greičiausiai šis profilis – fiktyvus. Bet tai nestebina, nes viešai ir tikru vardu papasakoti tokią istoriją, kokią ryžosi atskleisti ši mergina, galėtų ne kiekvienas.

Susisiekti su tariamai į nepavydėtiną situaciją patekusia mergina nepavyko – į parašytą žinutę ji neatsakė.

Tačiau internautų reakcija į jos įrašą gali stebinti ne ką mažiau.

Papasakojo kraupią istoriją

„Kaip ir daugelis lietuvių, išskridau į Britaniją pas draugę užsidirbti. Tačiau viskas susiklostė taip, kad atėjo metas, kai neturėjau kur gyventi ir ką valgyti“, – glaustai pasakojo paramos grupės narė.

Mergina tikino patyrusi seksualinę prievartą ir netikėtai pastojusi.

„Pastojau. Gyvenau su trimis žmonėmis. Jaučiau amžinas dramas ir įtampą. Ir tada sužinojau, kad draugė vartoja „vitamina“ (taip kartais vadinamas narkotikas metamfetaminas, – aut. past.)“, – kaip klimpo į vis didesnį dugną, pasakojo internautė.

Ar apie šį įvykį pranešta teisėsaugai, neaišku.

Ji teigė tuomet vėl užmezgusi ryšį su vaikinu, su kuriuo išsiskyrė prieš išskrisdama svetur. Mergina pasakojo, kad su juo buvo bendravusi daugiau nei 2 metus.

„Grįžau į Lietuvą pasidaryti „valymo“. Labai norisi palaikymo, nes atrodo, kad nieko nėra šalia. Baisu kažkam sakyti, kad turiu tokių problemų. Žmonės gali manimi pasišlykštėti. Mąstau, gal draugui pasakyti, kad esu nėščia ir darysiuosi „valymą“. Bet aš nežinau, kada tas tinkamas laikas. Baisu, kad mane gali atstumti, o juk jis man daug ką reiškia“, – patarimo grupėje prašė mergina.

Įspėja, kad pagalbos negarantuoja

Tokia papasakota istorija abejingų nepaliko. Po įrašu paramos grupės narių paberti komentarai gali būti vertinami prieštaringai.

Grupėje įspėjama: „Čia nėra garantuojama jokia profesionali psichologo ar psichoterapeuto pagalba“.

Nurodyta, kad visuomet galima kreiptis nemokamos pagalbos skambinant psichologinės paramos tarnybų telefonais.

Tačiau mergina pasirinko kitą kelią – savo istoriją ji papasakoti viešai susikūrusi fiktyvų profilį socialiniame tinkle.

„Pirma galvą reikia išsivalyti, o nes tokius dalykus pasakoti“, – po įrašu rėžė vienas komentatorių, už tokius įžeidžiančius žodžius sulaukęs pasmerkimo.

Daugelis grupės narių mėgino palaikyti merginą, tačiau net tarp jų įsiplieskė aršios diskusijos.

Nutraukti nėštumą ar ryžtis gimdymui? Pasakyti savo draugui apie nepavydėtiną situaciją, ar viską nuo jo nuslėpti?

Nuomonės išsiskyrė

„Niekam nieko nepasakok, nes neįvertins tavo atvirumo. Jie gali nesuprasti, pasmerkti. Nuo to jausiesi tik dar blogiau. Tai tik tavo pačios akistata su savimi. Žmonės, kurie šiuo metu atrodo artimi, gali kažkada išvis net nepakelti telefono ragelio, nors tau tuo metu labai reikės. Praeis laikas ir tai liks tik nemalonus prisiminimas“, – rašė vienas internautų.

„Nesakyk. Kai nežinai, nėra ir problemos. Nori daugiau dramų ir išgyvenimų – tada pasakok“, – jam antrino ir kita komentatorė.

Tačiau tokia nuomonė sulaukė kitų grupės narių kritikos.

„Paskaitau komentarus ir baisu. Patariama nesakyti, nutylėti. O po to liejamos ašaros, kad vyrai yra melagiai, kiaulės, apgavikai. Bet juk kaip šauksi, taip ir atsilieps.

Aš manau, kad nieko nelaukiant reikia pasikalbėti. Jei tas žmogus nesupras, tai kam laukti ateities būtent su juo? Juk gali ateiti laikas, kai jis ir vėl nesupras. Tik gali būti dar skaudžiau ir sunkiau“, – patarė vienas internautų.

„Pati išsilaisvinsite iš baimių ir galėsite ramiai gyventi, jei pasakysite tiesą“, – rašė kita komentatorė.

Nėštumo nutraukimas – jautri tema

Internautai ėmė diskutuoti ir apie tai, ar nėštumo nutraukimas – išties tinkamas kelias.

Statistikos duomenimis, nėštumo nutraukimo atvejų Lietuvoje mažėja.

Skaičiuojama, kad 2014 metais Lietuvoje padaryti 9253 abortai. 2015 metais jų skaičius siekė 8155 atvejus. Praėjusiais metais padaryti 7478 abortai.

2017 metais Sveikatos apsaugos ministerija įstatymo projektui dėl abortų draudimo nepritarė. Be to, tai uždraudus, abortai gali būti daromi nelegaliai.

Kritika į Seimo pusę

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos narys Artūras Rudomanskis tikino, kad dažnai žmonės nežino, jog gali kreiptis pagalbos net ir esant tokioms aplinkybėms.

„Manau, kad tokio pasimetimo nebūtų, jei Lietuvoje būtų tinkamai sureguliuotas lytinis švietimas, atsikratoma su seksualumu susijusių mitų, supažindinama su kontracepcija, dar jaunystėje būtų išmokoma tinkamai planuoti savo būsimą šeimyninį gyvenimą.

Taip pat Lietuvoje vis dar nepakanka informacijos ir infrastruktūros, kuri padėtų asmenims spręsti su reprodukcinėmis teisėmis susijusius klausimus. Nors Seime dar prieš kelis metus buvo registruotas praėjusios kadencijos Seimo narių daktarės Giedrės Purvaneckienės ir profesorės Marijos Aušrinės Pavilionienės Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, tačiau jis nebuvo priimtas.

Todėl turime ir toliau stengtis, kad prisivytume tas Vakarų demokratines šalis, kurios sugebėjo užtikrinti švietimą ir reprodukcines teises, nes jose ir mažesnis abortų skaičius, ir palankesnė aplinka planuoti savo šeiminį gyvenimą“, – komentavo jis.

Psichologė paaiškino, ką daryti

Krizinio nėštumo centro psihologė Julija Klovaitė paaiškino, ką daryti, kai netikėtai pastojama.

„Mergina pateko į labai sudėtingą krizinę situaciją. Svetima šalis, nėra darbo, nėra kur gyventi, ką valgyti. Prie viso to dar ir nėštumas, kurio mergina neplanavo, nenorėjo, ir baisiausia, kad pastojo po seksualinės prievartos. Jai norisi su kuo nors pasidalinti tais sunkiais išgyvenimais, kam nors pasipasakoti, bet labai bijo aplinkinių reakcijos.

Paprastai patyrusios seksualinę prievartą moterys pasirenka tylėti, nes visuomenė vis dar stigmatizuoja šią temą. Neretai auka smerkiama labiau už prievartautoją, ieškoma priežasčių, kaip pateisinti nusikaltėlį. Nukentėjusiosios išgyveną didelę kaltę ir stiprią gėdą. Šiuo konkrečiu atveju dar sunkiau, nes mergina laukiasi. Ši situacija jai kelia didžiulę asmeninę krizę, ir ji net galvoja darytis abortą.

Tokiais sudėtingais atvejais dažnai moterys nutaria užgniaužti jausmus ir ryžtasi tai išgyventi vienos, nes apie tokį patyrimą kalbėti nedrąsu, gėda, per daug skaudu ir asmeniška. Sveikimas vyksta tik tada, kai atsisakoma nuošalumo ir paslapties, ir kai istorija papasakojama tiems, kurie nekaltina ir nesmerkia. Nesant socialinio palaikymo mūsų gerovė susvyruoja. Sulaukus palaikymo išmokstama atleisti sau ir kitiems. Atrandami būdai, kaip sudėtingiausias patirtis panaudoti kuriant savo asmeninę egzistenciją. Dalis moterų, patiriančių krizinį nėštumą, jausdamos artimiausių žmonių palaikymą, pasirenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį, tačiau trūkstant saugumo ir stingant palaikymo, atsiranda baimė priimti naują gyvybę ir moteris pasirenka abortą.

Mes visi galime būti tais, kurie gali ištiesti ranką ir padėti tokioje situacijoje. Sužinoję apie seksualinę prievartą, pasikalbėkime su auka ir padėkime jai rasti psichologo pagalbą bei kreiptis į policiją. Seksualinė prievarta yra nusikaltimas.

Labai svarbu suteikti savalaikį emocinį bei psichologinį palaikymą, užkertant kelią depresijai, suteikiant vilties tolesniam gyvenimui.

Krizinio nėštumo atvejais nukreipkite moterį į Krizinio nėštumo centrą. Šis centras teikia trumpalaikę ir tęstinę pagalbą. Moterims, pasirinkusioms gimdyti ir auginti vaikelį, suteikiama reikalinga materialinė bei finansinė pagalba. Krizinio nėštumo centre vyksta tiek individualūs, tiek ir grupiniai užsiėmimai. Tai galimybė saugiai palaikančioje aplinkoje pasidalinti savo išgyvenimais. Buvimas su moterimis, kurios turėjo panašią patirtį gali būti didelė parama“, – komentavo psichologė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.