VšĮ „Vyšnių sodas“, užsiimančios pagalba benamiams gyvūnams, vadovė Monika Mužaitė portalui Lrytas.lt pasakojo: „Su močiute Nina susipažinome, kai sterilizavome beglobes kates. Viena moteris mums užrodė, kad kačių yra ir šiame kieme. Pasirodė kačių šeimininkė, pakvietė mus į svečius, papasakojo apie save. Tuomet ir pamatėme, kad ji gyvena labai vargingai ir jai pagalbos reikia labiau nei katėms. Tos pagalbos jai ir paprašėme. Ji guvi, žalingų įpročių neturinti moteris, tačiau gyvena itin varganomis sąlygomis.“
Prašymas padėti Ninai feisbuke susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Tikriausiai žmonių užuojautą patraukė tokios frazės, kaip „Jos kieme pagavome 5 katytes sterilizacijoms, kad močiutė nebevargtų maitindama vis atsirandančius mažus kačiukus, kad nebebūtų apgaudinėjama kaimynų alkoholikų. Paklausite, kaip? Močiutė moka paskutinius pensijos pinigėlius, kad jie surastų kačiukams namus. Tikriausiai visi suprantame, kokia niekinga tai apgaulė ir ką su mažyliais padaro kaimynai, kam išleidžia išviliotus pinigus.“
Dar viena citata: „Jos aptriušusiame kambarėlyje NĖRA šaldytuvo, viryklės, kriauklės, tualeto. Kai nuvažiavome pirmą kartą, radome kambarėlio kamputyje sugižusio pieno pakuotę, Nina labai mėgsta pieną, sunku buvo klausyti, kad būna dienų, kai soti būna tik juo.“
Močiutės Ninos būste kartu su „Vyšnių sodo“ vadove ir savanore apsilankę Lrytas.lt žurnalistai įsitikino, kad jos buitis tikrai skurdi. Socialinis būstas mažas, jį sudaro maža virtuvėlė ir kambariukas. Baldų nedaug, bet daugiau ir netilptų.
Močiutė tvirtino, kad šiame būste gyvena jau 60 metų. Jame įsikūrė, praėjus keliems metams po to, kai atvyko į Lietuvą. Tiesa, su ja ir dabar bendraujame rusiškai.
Tikriausiai galima sakyti, kad ji gyvena tokiomis pat sąlygomis, kaip gyvendavo žmonės prieš 100 metų: būstas kūrenamas krosnimi (jį prišildyti sunku, žiemą temperatūra nukrinta iki 7 laipsnių Celsijaus), nėra ne tik tualeto, bet ir vandentiekio. Močiutė neturi nei radijo, nei televizoriaus.
Užklausta „Vyšnių sodo“ atstovės, ar norėtų, kad televizorių žmonės jai padovanotų, močiutė patikino, kad jai jo visai nereikia. Iš jos atsakymo liko iki galo neaišku, kodėl televizija jos nedomina: ar jai ji tiesiog nerūpi, ar ji taupo elektros energiją, ar bijo, kad girtaujantys kaimynai tokį turtą išneš ir pragers, kaip jau yra buvę su kai kuriais kitais jos daiktais.
Močiutė patikino, kad stengiasi gyventi švariai ir nuolat vaikšto į pirtį pas vienuoles nusiprausti.
Visą gyvenimą viena
Nina giminių Lietuvoje neturi. Draugių turėjo, bet dauguma jų jau mirusios. Tikriausiai dėl to močiutė dabar taip mielai bendrauja su katėmis. Ji sakė: „Štai ši katė, Maika, labai protinga. Man atrodo, ji tikrai supranta, ką aš jai sakau.“
Kačių ji šiuo metu turi šešias. Jos nuolat atsivesdavo kačiukų. Vėliau, jų netekusios, labai liūdėdavo, viena katytė „verkė“ net dvi savaites, taigi močiutė pasidžiaugė, kad po atliktų procedūrų katės daugiau palikuonių neturės.
Kaip ir daugelis vyresnio amžiaus žmonių, Nina labiausiai mėgsta kalbėti apie praeitį. Jos vaikystė ir jaunystė prabėgo Rusijos kaime, už 2000 km nuo Vilniaus. Atsimena tėtį, kuris labai gerdavo ir visa šeima jo bijodavo. Jam būnant namie vaikai sėdėdavo kaip pelės po šluota. Net džiaugėsi, kai tėvui reikėjo išeiti į karą. Po dviejų mėnesių jis buvo kontūzytas ir grįžo namo. Tuomet žmona jam pasakė, kad kraustytųsi gyventi pas savo motiną.
Lietuvoje Nina atsidūrė per savo seserį. Toji buvo ištekėjusi už kariškio, kuris nuolat gaudavo paskyrimus tarnauti į skirtingus kraštus. Kai jos sesuo atvyko į Vilnių, pasikvietė į svečius ir Niną, nors pradžioje toji ir mėgino atsisakyti.
Po metų sesuo su vyru buvo perkelta į Rygą, o Nina nenorėjo vykti iš paskos – jau buvo susiradusi draugų, apsipratusi Vilniuje ir jį pamėgusi.
Ninos sesuo, nors dviem metais vyresnė, ir dabar gyvena Rygoje. Ji turi dukrą, kuri seniau Niną Vilniuje aplankydavo, tačiau dabar daugiau nei 20 metų jos nebuvo susitikusios. Nina prasitarė, kad jai maloniau bendrauti su svetimais žmonėmis, ne su giminaičiais.
Apsigyvenusi Vilniuje ji pradžioje dirbdavo padienius darbus – valydavo langus, prižiūrėdavo vaikus ir pan. Labai apsidžiaugė, pamačiusi skelbimą, kuris siūlė auklytės darbą vaikų darželyje. Pavyko įsidarbinti, ir auklyte ji pradirbo 30 metų, iki pat pensijos. Atsiminė, kad seniau jos pensija buvo 50 rublių, o cepelinų porcija kainavo 36 kapeikas, taigi pragyventi buvo lengviau nei dabar.
Dabar jos pensija – 220 eurų. Savo padėtimi močiutė labai nesiskundė, tik prasitarė, kad jai labai svarbu, kad pakaktų pinigų kačiukų maistui, o jų kartais pritrūksta. Užtat ji labai džiaugėsi, kad dabar gerų žmonių dėka daug kačių maisto indelių gavo dovanų.
Į svečius prašosi 200 žmonių
Močiutei padėti apsiėmusi M.Mužaitė pasakojo: „Kai savo fondo paskyroje paskelbėme Ninos istoriją, sulaukėme didžiulio visuomenės susidomėjimo. Kai kurie žmonės, norėdami jai padėti, sugebėjo gauti jos adresą ir ruošėsi vykti pas ją į svečius su dovanomis. Norėčiau pasakyti, kad panašiais atvejais reikalingas vienas koordinatorius (šiuo atveju tai – mūsų fondas), kuris prižiūrėtų situaciją.
Žmonių, rašiusiųjų, kad jie mielai močiutę aplankytų, iš viso buvo apie 200 – įsivaizduokite, kas būtų, jei visi jie ir pradėtų plūsti į jos ankštą būstą. Senam žmogui tai gali būti pernelyg didelis sukrėtimas. Be to, mes žinome, ko jai labiausiai trūksta, kas jos būste tilptų. Mažą šaldytuviuką jau turime ir netrukus močiutei jį įteiksime. Taip pat bendraujame su savivaldybės atstovais ir aiškinamės, kaip dar močiutei galima padėti.
Šią savaitę savivaldybei tarpininkaujant sužinosime, ar realu į jos butuką įvesti vandentiekį, kad ji galėtų nors nusiprausti veidą ir įsipilti vandens į arbatinį. Be to, savivaldybės atstovai žadėjo, kad pakeis jos būsto langus ir duris – bus šilčiau ir saugiau.“
M.Mužaitė pridūrė, kad socialinio darbuotojo paslaugų močiutė yra atsisakiusi. Bet kažin, jei senas žmogus sako, kad jam pagalbos nereikia, ar jam jos tikrai nereikia? Kaip ten bebūtų, „Vyšnių sodo“ savanorėms tikrai pavyko su šia močiute užmegzti ryšį. Planuoja ją nuolat lankyti bei ir vežti jai tai, ko labiausiai trūksta.
Informaciją, kaip galima padėti močiutei, rasite čia
