Liga – sunki
Dariui reumatoidinis artritas diagnozuotas, kai jam buvo šešeri. Tai itin sunki sąnarius ardanti ir kitus vidaus organus pažeidžianti liga, sukelianti stiprų skausmą. Ilgainiui reumatoidinis artritas gali prikaustyti žmogų prie neįgaliojo vežimėlio, todėl sergant būtina pastovi medikų priežiūra.
Nuolatinis medicinos įstaigų lankytojas yra ir Darius, jam dabar – 33-eji. „Nuo trylikos metų vaikštau tik su ramentais. Be vaistų neištverčiau nė dienos. Laimė, dabar atsiranda tokių naujų gydymo būdų kaip biologinė terapija, kuri pristabdė uždegimą mano organizme, todėl juos vartodamas jaučiuosi geriau. Be to, taikant biologinę terapiją vaistus pakanka į pilvą suleisti kartą per savaitę. Jie puikiai stabdo uždegimus, mažina skausmą. Jei panašūs vaistai būtų išrasti seniau, dabar būčiau sveikas“, – kalba vyras.
Dariui nustatytas vos 20 proc. darbingumas, taip pat specialieji poreikiai. Pažeisti visi sąnariai – rankų, pečių, stuburo, kojų. Nauji gydymo metodai ligą tik pristabdo, tačiau pažeistų sąnarių atkurti negali.
Vyras sako, kad jam daug padeda sanatorinis gydymas. Po procedūrų Darius bent ketvertą mėnesių jaučiasi geriau. „Gaila, gauti siuntimą į sanatoriją darosi vis sunkiau. Pastarąjį kartą teko jį tiesiog išsireikalauti. Reabilitacijos gydytoja nenorėjo manęs siųsti į sanatoriją, siuntimą išrašė tik kai pasakiau, kad kreipsiuosi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Palaikomoji reabilitacija šiuo metu trunka dvidešimt dienų, bet ji galėtų trukti ir ilgiau“, – aiškina pašnekovas.
Vizitas pas gydytoją – būtinas
Darius nuolat vartoja vaistus nuo skausmo, be jų negalėtų ištverti nė dienos, o sąnarių keitimo operacijas stengiasi nukelti kuo vėlesniam laikui. Taip pat – ir dėl to, kad už tobulesnius dirbtinius sąnarius tektų primokėti nemažą sumą. Darius dirba informacinių technologijų specialistu pagal individualios veiklos pažymą, todėl trys tūkstančiai eurų – maždaug tiek kainuotų pakeisti vieną sąnarį – jam yra didelė suma.
Pašnekovas sako, kad pastaruoju metu jį pradėjo ypač stipriai kamuoti dešiniojo klubo skausmai. „Naktį sunku miegoti, negaliu apsiversti ant kito šono. Nutariau pasikonsultuoti su gydytoju ortopedu traumatologu, galbūt sąnario keitimo operacija jau neišvengiama. Kadangi mano šeimos gydytoja atostogauja, internetu užsiregistravau pas kitą Kalniečių poliklinikos medikę (gydytojos pavardė redakcijai žinoma). Gavau talonėlį, atėjau laiku, nepavėlavęs. Be siuntimo pas specialistą, reikėjo ir recepto vaistams nuo skausmo“, – savo istoriją pasakoja vyras.
Medikės elgesys vyrą nustebino vos peržengus kabineto slenkstį. „Į mano pasisveikinimą gydytoja neatsakė. Kabinete stovėjo dvi pacientams skirtos kėdės, įsitaisiau ant vienos iš jų, kuri stovėjo man patogesnėje vietoje. Kaip minėjau, vaikštau su ramentais, todėl sėdantis man reikia pasiremti rankomis. Gydytoja užsipuolė, kad atsisėdau ne ten, liepė skubiai persėsti ant kitos kėdės, kuri buvo maždaug metro atstumu nuo pirmosios. Persėdau. Gydytoja šiurkščiai paklausė: „Ko atėjot, ko reikia?“ Paaiškinau jai, koks mano apsilankymo tikslas“, – pasakoja Darius.
Išklausiusi vyrą, gydytoja atsisakė jam išrašyti vaistus. Motyvas – „neturiu tam laiko“. Darius negavo ir siuntimo pas ortopedą traumatologą – net neapžiūrėjusi paciento, gydytoja nusprendė, kad tam „nėra reikalo“. „Kai paklausiau, kodėl taip elgiasi, gydytoja pradėjo konfliktuoti atvirai, šaukti, pasiūlė man apsilankyti pas psichiatrą, sakė, kad trukdau jai dirbti, ir galų gale liepė išeiti iš kabineto“, – skundžiasi pašnekovas.
Siuntimo pas specialistus Dariui reikėjo trūks plyš – vizitui pas ortopedą traumatologą vyras jau buvo užsiregistravęs internetu, todėl iš poliklinikos išeiti nieko nepešęs jis negalėjo. „Laukti priėmimo pas ortopedą traumatologą reikia bent du mėnesius. Man skirto vizito laikas artėjo, o be šeimos gydytojo siuntimo specialistai nepriima. Todėl, išvarytas iš gydytojos kabineto, patraukiau tiesiai į Kalniečių poliklinikos direktoriaus kabinetą“, – pasakoja vyras.
Direktoriaus tuo metu kabinete nebuvo, todėl savo istoriją Darius papasakojo įstaigos administratorei. „Ji paėmė mano kortelę ir nuėjo aiškintis situacijos. Po kurio laiko grįžo su talonėliu pas kitą medikę. Kita šeimos gydytoja mane maloniai priėmė, išrašė ir vaistų, ir siuntimą pas specialistus“, – sako Darius.
Vis dėlto laukdamas priėmimo pas gydytoją ir trumpam atsivertęs kortelę vyras nustėro: pasak jo, medikė joje prirašė nebūtų dalykų. „Spėjau tik pastebėti, kad esu neva neadekvatus, konfliktiškas. Dvidešimt septynerius metus dėl ligos nuolat lankausi poliklinikose, medicinos įstaigose, tačiau tai buvo mano pirmasis konfliktas su medikais. Įdomu, kokia bus kitų medikų reakcija, kai paims mano kortelę su panašiais įrašais? Taip ir liksiu su etikete „konfliktiškas ir neadekvatus“?“ – piktinasi Darius.
Jis sako interneto svetainėje pincetas.lt, kur pateikiami pacientų atsiliepimai apie medikus, radęs su juo neetiškai pasielgusios gydytojos reitingus. Pasirodė, jog didesnė dalis atsiliepimų – neigiami, o medikės reitingas – vos 38 proc.
Poliklinikos atsakymas
Pasak VšĮ Kauno miesto poliklinikos, kuriai priklauso ir Kalniečių padalinys, direktoriaus Pauliaus Kibišos, atvejis įstaigos vadovybei žinomas. „Remiantis pirminiais duomenimis, pacientas prašė šeimos gydytojos išrašyti stipriai veikiančių vaistų, kuriuos pagal dabar galiojantį reglamentą gali išrašyti tik specialistas. Šeimos gydytoja tokių įgaliojimų neturi, todėl tai padaryti atsisakė“, – aiškina įstaigos vadovas.
Pasak jo, šeimos gydytojas siuntimą nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai išduoda ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba siekiant nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą. „Įprasta praktika – jei gydytojas mano, kad siuntimo nereikia, jis stengiasi jo nerašyti. Medikai, išduodantys siuntimus, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už siuntimo pagrįstumą“, – teigia P. Kibiša.
Įstaigos vadovas sako pervertęs paciento kortelę, tačiau jį įžeidžiančių įrašų nerado. „Gydytojas rašo apie pacientą tai, ką mato, tačiau žodžių apie neadekvatumą nepastebėjau“, – sako pašnekovas.
Anot P. Kibišos, bet kuris mediko ir paciento konfliktas gydymo įstaigai yra labai nemalonus, todėl jų stengiamasi vengti. „Šiuo atveju tyrimas dėl medikės elgesio dar nebaigtas, ar ji šiuo atveju pasielgė netinkamai, paaiškės vėliau. Stengiamės keisti gydytojų bendravimo įpročius, tačiau kai kuriais atvejais jie susiformavę tais laikais, kai žmogus neturėjo teisės keisti jam skirto specialisto, nebent pakeisdavo gyvenamąją vietą. Stengiamės, kad panašių santykių nebeliktų. Mums svarbu, kad būtų daugiau tarpusavio pagarbos iš abiejų pusių“, – pabrėžia poliklinikos direktorius.
