Platformoje www.indiegogo.com Edvardas rašė: „Esu jaunosios kartos muzikologas ir filosofas.
Nesenai buvau priimtas į vieną geriausių universitetų Niujorke – The New School, dviejų metų magistro studijoms 2018-2020 metais.
Man buvo suteikta stipendija („merit scholarship“), dengsianti 65 procentus mano studijų mokesčio, tačiau pragyvenimo kainos ir kiti mokesčiai man yra sunkiai įkandami, todėl ieškau įvairių galimybių finansuoti savo studijas. (…)
Nors itin daug dirbu šiuolaikinės muzikos srityje, kuruodamas festivalius ir kitus projektus, rašau tekstus ir dėstau tiek universitete, tiek gimnazijoje, mano metinis uždarbis tėra kiek daugiau nei 11 000 eurų, todėl sudurti galą su galu nėra itin lengva, juo labiau sutaupyti pinigų studijoms. (...)
Mano planuojamos išlaidos vieneriems metams
Studijų mokestis (su stipendija): 63,000 – 40,950 = 22 050 JAV dolerių (18 846 eurai)
Kambarys: 7 200 dolerių
Maistas: 2 000 dolerių
Knygos ir kitos priemonės: 4 100 dolerių
Transportas: 920 dolerių
Asmeninės išlaidos: 3 100 dolerių
Sveikatos draudimas (įsigysiu Lietuvoje): 2 836 doleriai
Sveikatos paslaugų mokestis: 704 doleriai
Planuojamas uždarbis studijų metu: 3 130 dolerių
VISO: 39 780 JAV doleriai (34 000 eurų)
Paklausėme Edvardo, kaip jam sekasi rinkti paramą studijoms ir ar nekilo abejonių dėl to, kad reikia to imtis.
– Sakėte, kad jau išskrendate. Ar teisingai suprantu, kad skrendate studijuoti JAV, nors ir nežinote, kaip reikės „prasisukti“ finansiškai?
– Apskritai apie įstojimą sužinojau gana vėlai, liepos pradžioje. Toks netikėtumas įvyko ir dėl to, kad dalyvavau vėlyvame priėmimo procese ir, tiesą sakant, ne visai tikėjausi, kad būsiu priimtas tokiomis geromis sąlygomis. Mano žiniomis, 65 proc. studijų mokesčio yra dengiama labai retai ir tai yra prestižinis universitetas. Ketinau stoti į daugiau studijų programų rudenį. Taigi pradžioje maniau, kad nesimokysiu, nes išlaidos vis tiek yra gana didelės, tačiau mano šeima ir draugė skatino ir motyvavo, sakydami, kad pinigai nėra tokie dideli ir kad juos galima surinkti. Tą ir bandau.
Turiu šiokių tokių santaupų ir susilaukiau pagalbos, todėl pirmasis „prasisukimas“, kuris yra svarbus – tai susimokėti už pirmąjį studijų semestrą ir pradėti dirbti. Su studento viza dirbti galima apie 20 valandų per savaitę, dažniausiai pačiame universitete, ir tai yra labai paplitusi praktika JAV. Bent jau pirmojo semestro situacija atrodo visai optimistiškai.
– Kokių reakcijų sulaukėte, kai paskelbėte prašymą jus paremti? Ar nebuvo komentarų „Jei negali susimokėti už studijas – tai ir nesimokyk“ arba apie tai, kad studijuoti filosofiją yra laiko švaistymas?
– Nesu pratęs prašyti, tačiau šioje situacijoje jaučiau, kad tai yra gana normalu. Stebėtina, tačiau tokių reakcijų, kokias paminėjote, nesulaukiau. Buvo gal tik vienas dviprasmiškas komentaras socialiniame tinkle, į kurį atsakiau „ačiū“, nes buvau pavadintas drąsiu – manau, tai komplimentas.
Priešingai, sulaukiau labai didelio palaikymo ir dalijimosi, iki pradėdamas šią kampaniją negalėjau numanyti, kokį pasitikėjimą turiu savo aplinkoje.
Sulaukiau paramos iš svarbių ir autoritetingų man žmonių, menininkų ir mokslininkų, kas man reiškia jų pasitikėjimą ir įvertinimą, todėl galiu tuo tik džiaugtis.
– Dabar, matau, internete rodoma, kad jūs surinkote 310 dolerių. Turbūt tikėjotės geresnio rezultato?
– Pirmiausia, kampanija dar tik prasidėjo ir tęsis mažiausiai du mėnesius. Todėl toks rezultatas yra gana neblogas. Antra, pinigus galima aukoti ne tik per „Indiegogo“ platformą, bet ir į mano sąskaitą bei „PayPal“ paskyrą, todėl bendra suma yra beveik trigubai didesnė. Esu labai dėkingas žmonėms, kurie prisideda nors ir keliais eurais ar doleriais.
– O koks jūsų tėvų vaidmuo šiame reikale – ar jie padėti negali, ar nenori, o gal kažkiek padeda?
– Mano tėvai labai mane palaiko ir visada palaikė, žinau, kad iš jų visada sulauksiu pagalbos pagal jų galimybes, tačiau sumokėti už mano mokslus ir išlaikyti mane Niujorke – tikrai ne jų kišenei. Tačiau žinau, kad kiek galės, jie man padės. Taip pat sulaukiau paskatinimo ir iš kitų giminaičių, tetos ir dėdės.
– Jūs Lietuvoje turėjote darbą. Ar išvykdamas viską metate? Ar negaila?
– Lietuvoje mano veiklos sritys buvo labai plačiai pasklidusios, nuo pedagoginio darbo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, dėstymo Lietuvos edukologijos universitete, iki kultūros projektų kuravimo ir organizavimo. Iki šiol viską planavau taip, tarsi neketinčiau niekur išvažiuoti, ėmiausi festivalių organizavimo ir planavimo į priekį. Kadangi šią veiklą daugiausiai vysčiau su kolega kompozitoriumi Dominyku Digimu, daugumą darbų perdaviau jam.
Negalėčiau sakyti, kad man kažko gaila, veiklos susijusios su kultūros projektais bus tęsiamos, spalį vyks elektroninių garso praktikų festivalis „AHEAD“, kursime naujus projektus. Tiesiog į šias veiklas negalėsiu taip stipriai įsitraukti, dirbsiu nuotoliniu būdu.
– Ar kartais neapima neviltis, kad žūtbūt reikia pinigų, bet nėra iš kur jų gauti?
– Ne, nevilties čia nėra. Ruošdamasis studijoms ir tvarkydamasis dokumentus kartais suabejodavau, galvodavau, kad galbūt studijas reikėtų atidėti, paieškoti papildomų finansavimo šaltinių kitiems metams. Tačiau savo pasiūlymo studijuoti atidėti aš negalėjau – nebent bandyti dar kartą, be jokių garantijų. Mane labai skatino mano mergina ir brolis. Visi dirbome kaip komanda ir per gana trumpą laiką pavyko daug ką suplanuoti.
– Ar esate pratęs gyventi taupiai? Ar esate įsitikinęs, kad būnant JAV tai pavyks?
– Galėtume juokauti, kad dauguma žmonių Lietuvoje yra pratę gyventi taupiai ir vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius atlyginimus gauna mokslo darbuotojai, mokytojai ir dėstytojai. Tai mano veiklos sritys.
Niujorke gyvensiu vienas ir, manau, turėsiu atsisakyti kai kurių dalykų, kurie yra įprasti Lietuvoje. Taip pat, nors nuomos kainos Vilniuje pastaraisiais metais yra itin aukštos, iki Niujorko joms toli – ten erdvė yra didžiulė prabanga.
Galų gale aš važiuoju mokytis – į tai bus sutelktas visas mano dėmesys, todėl taupymas netgi yra savotiškas režimas, kuris leidžia susitelkti į tai, kad studijų metai būtų kuo įdomesni ir laikas studijoms būtų pats svarbiausias.
– Kodėl rašote, kad jūsų svajonė – studijos Niujorke?
– JAV lankęsis nesu, tačiau jau gana senai svajojau studijuoti Niujorke. Nėra paslaptis, kad JAV universitetai yra vieni geriausių ir išsilavinimo prasme jie yra gana laisvi. Akademinė terpė Amerikoje gali būti įvairi ir labai palaikanti, ir labai konkurencinė.
Mano studijų lauke, kuriame jungiasi menas, politika ir filosofija, mano pasirinkta „The New School“ – bene įdomiausia vieta mokytis. Čia dėsto garsūs profesoriai, šių sričių žinovai, todėl studijos šiame universitete yra išskirtinė galimybė.
Apie patį Niujorką turbūt galima daug ir nesiplėsti, tai viena iš pasaulio širdžių, su labai įdomia istorija ir identitetu, įvairove, kurios nerasi jokioje kitoje pasaulio vietoje. Jis turi labai daug veidų, aš noriu juos pamatyti ir prie jų prisiliesti.
– Ką, įsivaizduojate, galėtumėte veikti, baigęs tas studijas? Ar savo ateitį siejate su gyvenimu Lietuvoje, ar norėtųsi likti JAV?
– Aš jau iki šiol veikiau tai, apie ką yra mano studijos. Humanitarai – filosofai, filologai, menotyrininkai, literatūrologai, istorikai ir t.t. yra tyrinėtojai, kurie yra labai svarbūs kaip akademikai, intelektualai, kritikai, publicistai ir, kas lygiai tiek pat svarbu, kaip aktyvistai, skatinantys teigiamus pokyčius. Kažkodėl visada bandoma juos talpinti tik į rinkos ekonomikos lenteles.
Akademine veikla užsiimančio žmogaus situacija Lietuvoje šiuo metu yra apgailėtina ir savo gyvenimą visuomenei pašventę žmonės priversti vos sudurti galą su galu.
Viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau studijuoti toliau ir užsienyje – tai savo kaip mokslininko akiračio plėtimas ir įsiliejimas į platesnę tyrėjų bendruomenę. Mano interesai jau gana daug metų yra akademiniai, turiu ir šiokių tokių pasiekimų, todėl doktorantūra, ko gero, yra neišvengiamas žingsnis ir jei ne šios studijos JAV, galbūt jau būčiau pasirinkęs doktorantūros studijas kažkuriame Lietuvos ar Europos universitete.
Tačiau galimybės likti JAV nesvarstau, tikrai norėčiau prisidėti prie mokslo ir kultūros Lietuvoje, galbūt įnešdamas kažką naujo.
– Turite draugę. Kaip derinsite studijas su asmeniniu gyvenimu?
– Tai vienas iš iššūkių, kurie laukia. Tačiau jaučiau didelį jos palaikymą ir, manau, šie metai mums abiems bus proga pastiprinti profesinius „raumenis“. Stengsimės vienas kitą lankyti, kai tik galėsime. Visame tame yra labai daug partnerystės ir pasitikėjimo, todėl tai nėra taip jau baisu.
Visą Edvardo prašymą ir informaciją, kaip jam padėti, rasite čia
