Meda rašė: „Prieš porą savaičių ėjau tvarkyti reikalų į Vilniaus gatvę. Dar eidama Gedimino prospektu prie „Maximos“ pastebėjau sėdintį senuką. Jis sėdėjo tvarkingai apsirengęs, ištiesęs delną. Priėjau ir įdėjau į delną kupiūrą. Jis labai pasimetė, džiaugėsi, dėkojo, sakė, kad per daug duodu ir pažiūrėjęs į mane savo šviesiom, žydrom akim paklausė mano vardo. Pasakiau, kad Meda. Sako gražus vardas, bet žinok gali būti, kad neprisiminsiu. Užtat atsimenu veidus! Prisiminsiu tavo veidą ir melsiuosi už tave, mergaite... Kol kalbėjom, jis tvirtai laikė mano ranką ir kelis kartus su ašaromis akyse ją pabučiavo. Taip ir atsisveikinom. Man irgi nejučiom nubėgo ašara. Nejutau jokio alkoholio ar rūkalų kvapo, mačiau tik šviesias akis. Bet nuėjusi pamaniau, kad net jei visa tai ir ne tiesa, tai yra nesvarbu, svarbu yra jausmas viduje. Šiandien vėl turėjau reikalų Vilniaus gatvėje. Ir jau išeidama iš namų pasiruošiau kupiūrą. Pamaniau, kad jei bus lemta, aš vėl pamatysiu tą senuką. Ir pamačiau! Tik šiandien buvo baisus, šlapias oras. Baisi dargana, šalta... Vėl priėjau, pasisveikinau. Jis mane prisiminė. Pasakiau jam, kad nesėdėtų čia, juk taip šalta, susirgs. O jis pasirodo jau ir taip serga įvairiom ligom. Pritūpiau prie jo, į ranką įdėjau kupiūrą, jis vėl baisiai nustebo, dėkojo, sakė, kad visuomet man padės, jei tik galės kuo nors padėti, ir tuomet pradėjom kalbėtis iš esmės.
Pasirodo, senukas vardu Saulius. Jis turėjo šeimą. Užaugino 2 vaikus, kurie yra išvažiavę į užsienį ir pamiršę apie savo tėtį. Sauliaus žmona mirė nuo krūtų vėžio. Jis sakė, kad labai nenori apie tai kalbėti, šviesios jo akys iškart pasidarė šlapios.
Na, gerai, vis tiek nepasidaviau – kodėl vaikai taip? Kodėl nesirūpina? Tuomet jis papasakojo man, kaip pardavė savo butą, padėjo vaikams atsistoti ant kojų, o šie vėliau paliko jį su visomis ligomis ir savomis problemomis, į Lietuvą net nebegrįžta.
Džiaugsmingiausia pokalbio dalis buvo, kai paklausiau, ar Saulius negeria. Jis mane patikino, kad nors ir gimęs balandžio 1 d. yra tikrai nemelagis – nei geria, nei rūko ir man dar papūtė prieš nosį. Aš pasakiau, kad gimtadienius švenčiam tą pačią dieną. Vargeli kaip jis nudžiugo! Sako, palauk, mergaite, aš tau parodysiu savo pasą, žiūrėk, aš tikrai tą dieną gimęs! Išsitraukė asmens tapatybės kortelę iš tuščios piniginės (piniginėj tik nuolaidų kortelės ir dokumentas) ir davė man. Cha cha, sakau, kai švęsiu gimtadienį, visuomet apie jus pagalvosiu. Na, ir tuomet prisiminiau visas istorijas, kurios būna papasakotos Facebook'e. Visuomet džiaugiausi, kad jomis dalinamasi ir žmonėms suteikiama bent kažkokia pagalba. Labai tikiuosi, kad šis mano sunkiai besirašantis tekstas pasieks žmones, kurie gali padėti. Pasakiau Sauliui, kad turiu tokį didelį socialinį tinklą, kurį mato daug žmonių (čia taip sugalvojau papasakoti apie Facebook'ą) ir paklausiau, ar galėčiau jį nufotografuoti bei vėliau trumpai papasakoti jo istoriją. Jis sunerimo. Paklausė, kaip jo šukuosena, ar gerai atrodo. Kai patikinau, kad atrodo jis tikrai puikiai, sutiko.
Tuomet įtikinau jį nebesėdėti šaltyje ir eiti į butą, kuriame jis yra apsistojęs (socialinis būstas). Jis atsiduso ir pritarė, kad gerai sakau. Eis dabar už tuos pinigus nusipirkti tepalo, vaistų, ir žingsniuos namo. Jam ten labai nepatinka, nes pijokų daug. Bet ką darysi, tenka taikytis. Pažadėjau Sauliui papasakoti jo istoriją, bet pasakiau, kad nežinau, kas iš to išeis. Taigi, žmonės, kurie skaitot... Saulius dažnai sėdi prie „Maximos“ Gedimino prospekte. Jis ten bus ir ryt, ir poryt nuo 10 valandos ryto. Galbūt galėtumėte jam nupirkti maisto, vaistų ar tiesiog duoti vieną, kitą eurą? Jis priimtų bet kokią jūsų pagalbą, nes šiai dienai yra visiškai vienas ir niekam nereikalingas. Mane visuomet labai sujaudina tokios senolių istorijos. Juk dėl šitų žmonių mes turim laisvę, juk šitie žmonės išgyveno karą, juk jie yra visų mūsų veidrodis. Labai kviečiu nepraeiti pro Saulių ar kitus jo likimo žmones. Dažnai jiems užtenka tik pokalbio prie arbatos puodelio. Ar tiesiog tik pokalbio... Visi galime prisidėti, juk maži darbai keičia pasaulį. Jei galit, pasidalinkit. Ačiū!“
Tiesiog nenori dirbti?
Po šia istorija pasipylė daugybė komentarų. Vieni Medą gyrė už tai, kad ji neliko abejinga vargšui žmogui, vienas kitas žmogus abejojo, ar tai nėra sukčiavimas – juk prašydama paramos Sauliui, mergina nurodė savo sąskaitos numerį (ji teigė taip padariusi todėl, kad vyriškis nuosavos banko sąskaitos neturi). Vienas kitas žmogus abejojo ir tuo, ar Sauliaus papasakota istorija – tiesa.
Lrytas.lt susisiekė su Sauliaus netikru sūnumi Dmitrijumi Kesvi, kuris pateikė nepagražintą šio vyro gyvenimo istoriją. Jis pasakojo: „Saulius – mano motinos sugyventinis. Jie susipažino ir pradėjo kartu gyventi prieš 15 ar 16 metų. Glaudžiasi pas žmones netoli Vilniaus operos ir baleto teatro ir, kai tik gali, kartu geria. Mano brolis šią vasarą mirė, sesuo gyvena Lietuvoje, o aš gyvenu Vilniaus rajone, taigi melas, kad jo vaikai užsienyje.“
O gal Saulius turėjo vaikų iš anksčiau? Dėl to Dmitrijus nėra tikras, tik yra girdėjęs, kad iki pažinties su jo motina Saulius turėjo žmoną (o gal sugyventinę), kuri jį išvijusi iš namų.
Dmitrijus su savo mama ir jos sugyventiniu kartu negyveno – kartu su broliu nuo 15 metų augo globos namuose, kadangi jų tėvas nusižudė, o motina pradėjo išgėrinėti ir jai buvo apribotos motinystės teisės.
Tačiau ryšius jie palaikė. Paskutinį kartą Dmitrijus su savo motina ir jos draugu bendravo vasarą, per brolio laidotuves. Ten jie susipyko ir Saulius jam pasakė daugiau nesirodyti akyse.
O iš ko Saulius ir jo sugyventinė gyvena? Dmitrijus sakė: „Mano mama gauna neįgalumo pašalpą, kadangi buvo du kartus susilaužiusi tą pačią koją ir dabar sunkiai vaikšto. O Saulius ne iš tų žmonių, kurie norėtų dirbti. Jam pinigų norisi gauti greičiau – jis tai po konteinerius pasirausia, tai prie kokios bažnyčios ištiesta ranka pastovi.“
Pašnekovas sakė neatsimenantis, kad Saulius per pastaruosius keliolika metų būtų turėjęs nuolatinį darbą, nors vienu metu uždarbiavo statybose.
Tad ar Dmitrijus sakytų, kad žmonės jo motinai ir Sauliui padėti neturi? Jis sakė: „Gal jiems ir reikia pagalbos, tačiau tai turėtų būti pagalba maistu, nes, jei tik gaus pinigų, jie juos pragers.“
Paties Sauliaus Lrytas.lt žurnalistei trečiadienį minėtoje vietoje sutikti nepavyko. Viena pardavėja patvirtino kartais Saulių čia apsiperkant ir sakė, kad, kiek jai teko matyti, jis pirkęs ne alkoholį.
