Greičiausiai teisės studijos nebuvo tinkamas pasirinkimas, nes į Mykolo Romerio universitetą Marija stojo todėl, kad mokykloje gerai sekėsi daugelis dalykų. Tuo metu teisės studijos buvo tarsi mada, todėl nereikėjo daug galvoti, ką pasirinkti puikiai besimokiusiai abiturientei.
Būsimoji teisininkė ketino siekti advokato karjeros. Baigusi studijas M.Orlovienė dirbo teisininke, o vėliau – advokato padėjėja.
„Visada žavėjausi žmonėmis, kurie yra atradę save profesinėje srityje ir darbas jiems yra saviraiškos galimybė. Dirbdama teisininke jaučiau per mažai traukos prie šios profesijos. Viską noriu atlikti tobulai, tad, kad ir kaip gerai stengiausi atlikti savo darbą, pasitenkinimo jame trūko.
Advokato darbas iš esmės nuolat susijęs su klientų didesnių ar mažesnių problemų sprendimu. Ir darbas toks, kad teigiamas bylos rezultatas ne visada priklauso tik nuo tavo žinių ar įdėto darbo, todėl laikui bėgant nebemačiau savęs šioje srityje“, – tikino M.Orlovienė.
Interjeru Marija susidomėjo neatsitiktinai – taip susiklostė aplinkybės, kad gimus naujam šeimos nariui sutuoktiniai nutardavo kraustytis į didesnę erdvę, kurią įrengti tekdavo jai pačiai.
„Pastebėjau, kad, skirtingai nei daugeliui žmonių, laikas, kai namie vyksta remontas, man smagiausias. Tuomet būnu laiminga, kupina idėjų ir neskaičiuoju darbo valandų. Mėgstu keisti gyvenamąją vietą ir kraustytis į naują erdvę“, – patikino pašnekovė.
Įsikurti šeimai naujame būste nėra didelis iššūkis – labiau džiaugsmas.
„Vyras yra vadovas darbe, tad man leidžiama vadovauti namie vykstančiam remontui. Jis gali pasiginčyti su statybininkais, bet dėl interjero su manimi nesiginčija“, – juokėsi Marija.
Dizainerė nesigaili pakeitusi profesiją, nes dabar dirba mėgstamą darbą, apie kurį svajojo nemažai metų.
„Pirmą kartą garsiai pagalvojau apie galimybę studijuoti interjero dizainą maždaug prieš penkerius metus, tačiau nesulaukiau nei vyro, nei tėvų palaikymo. Jiems buvo nesuprantama, kaip teisę, prestižinę specialybę, galiu iškeisti į dizaino studijas.
Tačiau prieš ketverius metus, gimus mūsų trečiam vaikui, viskas tiesiog savaime susidėliojo į lentynėles: aš apsisprendžiau dėl gyvenimo posūkio, o artimieji, matyt, susitaikė su „šeimos advokatės“ praradimu“, – tvirtino buvusi advokato padėjėja.
Šiuo metu Vilniaus dizaino kolegijoje M.Orlovienė studijuoja interjero dizainą ir jau porą metų dirba interjero dizaino srityje.
„Džiaugiuosi, kad turiu įgimtų savybių, reikalingų interjero dizainerio darbui, bet visuomet maniau, jog tinkamas išsilavinimas yra raktas į sėkmę“, – įsitikinusi į antras studijas jau susilaukus trijų vaikų kibusi Marija.
Nors savo namus moteris įrengė labiau remdamasi nuojauta, klientų būstams gražinti praverčia mokslo įstaigoje įgytos žinios ir praktika.
Interjero dizainerę darbe džiugina kitoks bendravimas nei advokatų biure: su klientais Marija kalba apie jų norus, džiaugsmus ir būsimus namus.
„Kadangi man itin svarbu namų erdvė, jų jaukumas ir estetika, noriu tą vidinį džiaugsmą perteikti kurdama būstų interjerus. Didžiausią pasitenkinimą ir paskatą toliau dirbti sukelia kitų žmonių emocijos, kai jie džiaugiasi rezultatu. Neretai išgirstu ir tradiciniu tapusį pagyrimą: „Labai jauku“, – sakė pašnekovė.
Dizainerei darbe padeda rekomendacijos, nes klientai jos paslaugas neretai siūlo pažįstamiems, draugams.
„Mėgstu parodyti ir iniciatyvą. Jeigu kas nors ieško interjero dizainerio, sakau: rinkis mane, aš galiu padėti“, – šypsodamasi ištarė M.Orlovienė.
Šiuo metu moteris jaučiasi kaip ant sparnų, nes darbas suteikia galimybę pademonstruoti kūrybiškumą ir grožio suvokimą, puoselėti namų erdvių jaukumą. Ji norėtų padrąsinti žmones, kurie svarsto, kad reikėtų keisti profesiją. Marija įsitikino, kad tai daryti niekada ne vėlu.
Interjero dizaino studiją įkūrusi dizainerė dirba su kolege, nes įsitikino, kad dviese darbuotis linksmiau, patogiau, visuomet galima pasitarti.
Interjero dizainerė dabar gali pati reguliuoti darbo laiką, tai jai didelis privalumas auginant tris vaikus – Sofiją (10 m.), Aušrinę (8 m.) ir Julijų (4 m.).
