Prezidentė išsiskirti nepadėjo
„Padėkite, visus metus gyvenu be elektros“, – prieš pat Naujuosius į redakciją kreipėsi 74 metų Henrikas Žukauskas.
Jis sakė, kad šviesą iš jo „atėmė“ žmona, su kuria antri metai niekaip nepavyksta išsiskirti ir pasidalyti turto. Abu nori gauti namą, o teismai, kaip bendrą santuokinę nuosavybę, jį dalija. Nė vienas su teismo sprendimu nesutinka, tad nutartis skundžia, procesui galo nematyti.
Pora jau 2 metai kaip gyvena atskirai, name netoli Paįstrio Panevėžio rajone karaliauja vien H.Žukauskas, nors pagal dokumentus žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai priklauso žmonai Laisvūnei Žukauskienei.
Pirmus metus moteris už elektrą mokėjo, o paskui, žmonių paprotinta, nusprendė nebemokėti, paprašė elektros tiekėjų šviesą visai atjungti.
H.Žukauskas parašė raštą net prezidentei, prašė, kad šioji išnagrinėtų jo reikalą, padėtų išsiskirti ir teisingai pasidalyti turtą, tačiau prezidento kanceliarija atsakė, jog šalies vadovas negali kištis į prokurorų ir teismų darbą bei daryti įtaką jų sprendimams, tad iš skyrybų liūno teks kapanotis pačiam.
Reikia patiems pamatyti
Į redakciją skambinęs H.Žukauskas sakė esąs įsitikinęs, kad, viešai papasakojus savo gyvenimo istoriją, situacija pasikeis ir jo namai vėl nušvis šviesa.
Vyras tikino, kad jį apnikusių bėdų telefonu neišpasakosi, reikia pamatyti savo akimis, tad išsiruošėme į svečius.
Daukniškių kaime esančioje sodų bendrijoje H.Žukausko namą surasti nelengva, tenka paklaidžioti sniegu užverstomis gatvelėmis.
Namas dviejų aukštų, viršuje dar prilipdyta mansarda, matyti, kad statytas keliais etapais – vienur plytos, kitur karkasas, iš išorės neapšiltintas, skirtingi langai, durys nevienodos, kai kurios senos, matyt, jau kažkokiam būstui ne vienus metus tarnavusios. Susidaro įspūdis, kad šeimininkai nebuvę pinigingi, ką turėjo, tą sudėjo.
Aukštyn vingiuoja keistai sumodeliuoti cementiniai laiptai.
H.Žukauskas pasitinka kieme, be striukės, be kepurės, sako esąs užsigrūdinęs, tarnavo desantininku.
Kviečia lipti aukštyn, į gyvenamas patalpas.
Po kambarį – apgraibomis
Kol pasiekiam šildomą patalpą, praeiname pro kelis tambūrus, kiekvienos durys dar uždangstytos skudurais, suprantama – kad šiluma neišeitų.
Didelis, bet žemų lubų kambarys, atrodo, yra vienintelė šiame name gyvenama patalpa. Nors dar nevėlyva popietė, įžiūrėti ką nors sunku, pro vienintelį langą šviesa beveik neprasiskverbia.
Kambario viduryje įmontuota židinio kapsulė, kaminas kyla su posūkiais ir bangomis. Ant žemės pristatyta įvairių talpyklų su vandeniu.
Pasienyje – guolis, knygų lentyna. Ties langu – virtuvės stalas, šalia šaldytuvas, palei sieną eilė spintelių ir dujinė viryklė.
Nelabai tikėtina, kad žmogus tokiomis sąlygomis galėtų gyventi, bet kad tai tiesa, išduoda lovelyje ant palangės auganti šiltamėgė aitrioji paprika. Augalas apgeibęs, bet gyvas, net kabo vienas vaisius.
H.Žukauskas nuo stalo nubraukia trupinius, kad turėčiau kur pasidėti užrašus. Pradedam kalbėti, o užsirašyti nėra kaip, tiesiog nieko nesimato, tad šeimininkas uždega žvakę. Tokiomis sąlygomis imti interviu dar nė karto neteko.
„Kai buvo elektra, veikė hidroforas, buvo vanduo. Dabar po kibirą skolinuosi iš kaimynų“, – vyras paaiškina, kodėl kambaryje pilna įvairių talpyklų.
Prisitaikė prie gamtos ritmo
Stebintis, kaip įmanoma taip gyventi, H.Žukauskas aiškina, kad įmanoma: gula ir keliasi gamtos ritmu, švintant ir temstant.
Tiesa, net prašvitus gyvenamoji patalpa skendi prieblandoje, kambarys be apdailos, lubos nebalintos, sienos nedažytos.
Apsiruošęs buityje vyras dažniausiai guli ir skaito knygas. Prie žvakių šviesos. Kol akys neįskausta.
„Esu ligotas, keisti abiejų kelių sąnariai“, – paaiškina ir rodo krūvą ortopedo išrašų.
Dingo meilė, dingo ir šviesa
H.Žukauskas nurodo tamsos priežastį – skyrybos.
Antri metai vyksta teismai ir turto dalybos. Kadangi sklypas ir jame esantys statiniai kol kas priklauso žmonai, ji, kaip teisėta savininkė, paprašė elektros tiekėjų atjungti šviesą, mat čia pati negyvena ir pastatu nesinaudoja.
Kai teismas turtą padalys ir H.Žukauskas taps oficialiu pusės ar, kaip tikisi, viso namo savininku, galės elektrą prisijungti.
Teismas savo žodį jau tarė, abiem sutuoktiniams priteisė po dalį santuokoje užgyvento turto – vyrui mažiau, o moteriai daugiau, nes šioji žemės sklypą įsigijo prieš santuoką.
Namą, dėl kurio sutuoktiniai dabar kaunasi teismuose, ekspertai įvertino 11 tūkstančių eurų, teismas vyrui skyrė 3664 eurus, o žmonai 7736 eurus jo vertės.
H.Žukauską tokios dalybos veda iš proto, jis su sprendimu nesutinka, Apeliacinio teismo prašo bylą peržiūrėti.
Vyras įsitikinęs, kad žmonai nepriklauso nė viena namo plyta. Tad kol vyksta procesai, tenka sėdėti tamsoje.
Į akį krito dėl to, kad darbšti
H.Žukauskas būtinai nori papasakoti, kodėl po 12 santuokos metų žmoną nori palikti be kruopelės kartu užgyvento turto.
Moteris, su kuria skiriasi, jam yra jau trečioji žmona. O kaip su pirmomis?
„Buvom jauni, karšti, abu pavydūs“, – paaiškina jis, kodėl iširo pirmoji santuoka.
H.Žukauskas šeimą paliko, kai sūnui buvo 9 metai.
Su antrąja žmona gyveno ilgiau, užaugino sūnų ir dukrą, bet esą skyrėsi požiūriai į gyvenimą.
„Norėjau namą statyt, o ji – nė artyn“, – apie antrą buvusiąją sakė H.Žukauskas.
Pokalbyje jis vis akcentuoja, kad yra profesionalus statybininkas, specialybę įgijęs Panevėžio politechnikume. Sovietmečiu dirbo statybose pagal sutartis, o atgavus nepriklausomybę apie 5 metus turėjo savą statybų verslą.
Deja, biznis neilgai tvėrė, 2000 metais, kai H.Žukauskas susipažino su būsima trečia žmona, jau buvo bankrutavęs. Nebeturėjo verslo, gyveno iš socialinių pašalpų.
„Ji atrodė darbšti“, – vyras paaiškina, kodėl į akį krito nauja moteris.
Sklypą nupirko iš didelės meilės?
H.Žukauskas pasakoja, kad žlugus verslui kurį laiką užsiėmė automobilių perpardavinėjimu. Pirko sugedusius, suremontuodavo ir parduodavo.
„Parašė skelbimą, kad parduoda mašiną, nuvažiavau pažiūrėti“, – H.Žukauskas pasakoja, kaip užmezgė pažintis su naująja ponia.
Nuo pažinties iki oficialių tuoktuvių praėjo 6 metai, tačiau, pasak vyro, jiedu jau gyveno kartu naujosios draugės bute Panevėžyje.
Pašnekovas atneša krūvą teismo dokumentų.
Iš jų matyti, kad būsimoji žmona ketveri metai prieš vedybas nusipirko sodo sklypą su pamatais namui ir kažkokiais ūkiniais pastatais.
Dabar tie popieriai H.Žukauskui kelia didžiausią galvos skausmą: esą tiesa visai kitokia, sklype statinių nebuvo, žmona dokumentus suklastojo.
Teismui pateikti įrodymai, kad dabartinis namas statytas padedant žmonos giminaičiams ir jos lėšomis, esą irgi melas. H.Žukauskas tvirtina, kad turėjo 50 tūkstančių litų santaupų, iš jų esą namą ir pastatė.
„Aš stačiau, o ji daržą prižiūrėjo, daržoves augino“, – nusako, kiek mylima moteris prisidėjo prie gerovės.
Dar vyras tikina, kad ir žemės sklypas yra jo, o ne žmonos.
„Pinigus daviau aš, ji tik savo vardu apiformino pirkimą“, – pasakoja jis.
Teismui pats yra pripažinęs, kad tuomet dar ne žmonai, tik draugei, sklypą nupirko iš didelės meilės. Šiuo metu H.Žukauskas šitų žodžių išsižada, verčia kaltę advokatui, esą šis neteisingai jo žodžius užrašė.
Vaikus padavė į teismą
Mintis parduoti namą ir pasidalyti pinigus taip, kaip teismas nurodė, H.Žukauską siutina.
„Namas mano, iš čia niekur nesikraustysiu, nes neturiu kur gyventi“, – sako vyras.
Esą ekspertų nustatyta suma per maža, būstas vertas ne mažiau kaip 30 tūkstančių eurų.
Tad kodėl už tiek neparduoda?
„Buvo gaisras, namas apdegė, reikia remonto“, – paaiškina, kodėl pirkėjai nesirodo.
H.Žukauskas dejuoja, kad atsidūrė užburtame rate: kol pastatas nesuremontuotas, parduoti negali, o remontui pinigų neturi.
Staiga prisimena, kad vis dėlto radęs išeitį: vaikus iš ankstesnių santuokų padavė į teismą, nori iš jų prisiteisti išlaikymą. Turi du sūnus ir dukterį. Teismo prašo, kad kiekvienas kas mėnesį jam mokėtų po šimtą eurų, tada sudurtų galą su galu.
„Nebeturiu sveikatos, neturiu iš ko gyventi, pensija maža“, – dejuoja jis.
Įtarė žvalgantis į šoną
Paklaustas, ar jam atrodo normalu bylinėtis su vaikais, ar negraužia sąžinė, H.Žukauskas sako nieko blogo tame nematąs.
„Vyriausias sūnus dirbo mano firmoje, aš jam algą mokėjau. Kitam sūnui ir dukrai mano mama testamentu paliko vieno kambario butą, nors iš pradžių jį man buvo užrašiusi. Vaikai butą iš karto pardavė, pinigus pasidalijo“, – pasakoja, kaip prisidėjęs prie vaikų gyvenimo gerovės. Esą dabar jie privalo atsilyginti.
H.Žukauskas tikina, kad skirtis su trečiąja žmona panoro tuomet, kai ėmė įtarti ją žvalgantis į kitus vyrus, bet to įrodymų, aišku, neturi.
Kuo toje painioje situacijoje spauda gali padėti?
„Noriu kuo greičiau išsiskirti, atgauti namą ir turėti šviesą“, – vardija H.Žukauskas.
Tekę šokti pro langą
„Panevėžio krašto“ pakalbinta 70 metų L.Žukauskienė nevyniojo žodžių į vatą – nuo to žmogaus nori laikytis kuo toliau.
Po skyrybų ji net ketina atsisakyti sutuoktinio pavardės.
„Jis ir iš manęs siekė prisiteisti išlaikymą, tik nieko nepešė“, – sako moteris ir pasakoja, koks nesaldus buvęs gyvenimas su tuo vyru.
Moters žodžius paliudija dokumentai: dėl sutuoktinio smurto ne kartą į namus kviesta policija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Noriu, kad jis iš namo savo noru išsikeltų, sutinku jam sumokėti kompensaciją. Teismui teiksiu pageidavimą, kad jis prie manęs per 50 metrų nesiartintų, su juo bendrauti nebeįmanoma. Net teismo metu jis grasino, kad nudurs šakėmis“, – sako ji.
L.Žukauskienė pasakojo, kad kartą, kai jau nebegyveno kartu, paskambinęs H.Žukauskas maldavo pagalbos, sakė griuvęs ir prasiskėlęs galvą. Moteris nuskubėjo į sodų bendriją.
Vyras tikrai buvo susižeidęs, visas kambarys pritaškytas kraujo. H.Žukausko pakaušyje žiojėjo piršto ilgio žaizda.
L.Žukauskienė žaizdą dezinfekavo, sutvarstė ir liepė važiuoti į ligoninę, pati dar ketino atnešti malkų ir važiuoti namo. Buvo sausio mėnuo.
Pasirodė, kad durys užrakintos, H.Žukauskas neketino jos išleisti.
„Jis pradėjo šaukti, kad esu šliundra ir gyva iš čia neišeisiu. Išsigandusi puoliau pro langą, ten į sieną buvo atremtos metalinės kopėčios. Jis pradėjo pagaliu mušti per rankas, neišsilaikiau ir nukritau žemėn iš antro aukšto. Tada bėgau, jis vijosi mašina. Tada jam ir pasakiau: nori karo? Bus karas“, – aiškina moteris, kodėl bylinėjantis dėl turto nenori nė per nago juodymą nusileisti.
Iš namo tiesiog išmetė
L.Žukauskienė sako, kad vyro priekaištai dėl neištikimybės yra tik jo liguista fantazija.
„Jis įsivaizdavo, kad sodo kaimynas yra mano meilužis, tą žmogų sumušė, policija už tai skyrė baudą. Net prikaišiojo, kad miegu su savo anūku!“ – pasakoja moteris.
Jos versija apie H.Žukausko statytą namą visai kitokia, esą pastatą statė jos brolis ir anūkas, o sutuoktinis tik įdėjo 4 langus ir susuko elektros kaištukus.
Po gaisro, kuris kilo sprogus elektros lemputei, Paįstrio seniūnija buvo skyrusi piniginę paramą, tačiau H.Žukauskas tų pinigų namo remontui nepanaudojo, o nusipirko mašiną.
Kai L.Žukauskienė, baimindamasi dėl savo gyvybės, pabėgo iš jų bendro namo ir apsigyveno Panevėžyje, H.Žukauskas ją ir ten persekiojęs, ne kartą daužęs buto duris, kviesta policija.
Moteris patikslina: iš bendro namo 2016 metais H.Žukauskas ją tiesiog išmetė, atėmė telefoną, tuomet negalėjo net policijos išsikviesti.
Tada bendram gyvenimui nusprendė dėti tašką, nuo to karto sodo name nė karto nebebuvo.
Išvydo vilką avies kailyje
L.Žukauskienė pasakoja, kad, prasidėjus skyrybų ir turto dalybų bylai, ji patyrė milžinišką stresą – sulaukė STT agentų dėmesio. Moteris buvo kviesta apklausai dėl neva duoto kyšio ir klastotų dokumentų.
„H.Žukauskas buvo parašęs skundą, kad statybų inspektorei daviau kyšį ir mudvi suklastojom namo dokumentus. Tą specialistę STT irgi tampė, kol išsiaiškino, kad jokio nusikaltimo nebūta. Jaučiau baisią gėdą prieš tą moterį, net ėjau atsiprašyti“,– pasakojo L.Žukauskienė.
Anot jos, H.Žukauskas tiesiog nesusigaudo tarp popierių. Dokumentai rodo, kad bendras namo plotas yra 175 kvadratiniai metrai, nors gyvenamojo ploto yra tik 59 kvadratai, visa kita: garažas, dirbtuvės, pirtis ir malkinė.
Vyras šaukia, kad jokių ūkinių pastatų sklype nėra, o nesupranta, kad jie visi sukišti po bendru namo stogu.
„Jis vilkas avies kailyje. Žadėjo: aukseli, zuikeli, gerai gyvensim, o kai reikia, nieko nėra“, – kalbėjo šeimine sąjunga nusivylusi L.Žukauskienė.
