Tragiška avarija Klaipėdoje, kelyje į Palangą, įvyko, kai Ingridos šeima važiavo namo iš atostogų pajūryje. Kartu su ja, jos vyru ir dukrele automobilyje buvo ir jos tetos šeima. Jie važiavo neskubėdami kolonoje su kitais automobiliais. Staiga iš priešpriešinės eismo juostos prieš jų automobilį išsuko viršijęs greitį „Audi 100“ ir į jį kaktomuša atsitrenkė.
Vėliau paaiškėjo, kad „Audi“ vairavęs policijos pareigūnas A.Z. ne darbo metu buvo neblaivus. Jam nustatytas sunkus girtumas – 3,03 promilės.
Avarijos detalės iš karto išsitrynė iš moters atminties. Ji pasakojo: „Paskutinis dalykas, kurį atsimenu – pajutau smūgį ir trenkiausi galva į priekinės sėdynės atlošą. Po to atsipeikėjau, kai kažkokie vyrai traukė mane iš sudaužyto automobilio. Ėmiau vardu šaukti savo vyrą ir tarsi išgirdau, kaip kažkas sako, jog jis negyvas, bet man reikia to nesakyti. Vėl atsipeikėjau ant operacinio stalo – reikėjo operuoti sužalotą ranką“, – atsiminė Ingrida.
Gulėdama po operacijos palatoje ji iš giminaičių šnabždesių suprato, kad jos vyro tikrai nebėra, o jos dukrytės būklė taip pat labai sunki. Iš ligoninės ji išsiprašė į vyro laidotuves. Iki tol jie buvo kartu septynerius metus.
„Kai dabar jums apie tai pasakoju, man atrodo, kad tai kažkoks baisus filmas. O juk tai – mano gyvenimas...“, – susigraudino moteris.
Po laidotuvių prasidėjo Ingridos kelionės po ligonines, kovojant dėl dukrytės sveikatos. Savo pirmąjį gimtadienį, kuris atėjo po savaitės nuo avarijos, mergaitė sutiko komoje.
Gydytojai sakė, kad stebuklas, jog mergaitė liko gyva, nes jos patirta koma buvo labai gili. Dukrelę tėvai vežėsi vežimėlio lopšyje (automobilinės kėdutės prieš 15 metų dar nebuvo populiarios). Po autoavarijos mergaitė iškrito iš automobilio, patyrė sunkių kūno sužalojimų ir galvos traumą.
Mergaitė komoje praleido mėnesį. „Ir kai pabudo iš komos, buvo aišku, kad jos būklė labai prasta. Stengiausi griebtis, ko tik įmanoma, tikėjausi, kad jai augant būklė pagerės, vos nepradėjau tikėti šarlatanais... Prireikė ne vienų metų, kol susitaikiau su mintimi, kad mano dukrytė iš sveikos virto visiškai neįgalia“, – liūdnai pasakojo mama.
Šią vasarą Emilijai sueis 16 m. Ji yra neįgali dėl traumos metu patirtų smegenų pažeidimų ir cerebrinio paralyžiaus. Ligonei reikalinga nuolatinė slauga – ji tik guli lovoje. Mergaitė nekalba, nemato, tik reaguoja į šviesą, nepavyksta su ja užmegzti jokio kontakto. Valgo trintą maistą, geria iš buteliuko, ją reikia versti nuo vieno šono ant kito.
„Jau esu susitaikiusi su tuo, kad kitaip nebus, kad negalime padaryti nieko, kad mano dukros būklė pagerėtų. Telieka stengtis, kad jai gyventi būtų kuo patogiau, kad ji nejaustų skausmo“, – sakė moteris.
Praėjus beveik dešimčiai metų po avarijos Ingridos gyvenime, pasak jos, nutiko dar vienas stebuklas – ji sutiko vyrą, su kuriuo sukūrė šeimą. Be pirmagimės dukros, ji dar augina tris mažamečius sūnelius.
„Tenka girdėti istorijų, kaip vyrai palieka moteris su nesveikais vaikais, nors tai būna jų nuosavi vaikai. Ir tuos vyrus galima suprasti – tokius vaikus auginti tikrai sudėtinga. Neturėjau jokios vilties antrą kartą sukurti šeimą, bet štai man pavyko sutikti puikų vyrą, kuris mane priėmė su neįgaliu vaiku ir padeda man juo rūpintis“, – pasidžiaugė Ingrida.
Bando kovoti dėl žalos atlyginimo
Į Lrytas.lt redakciją moteris kreipėsi ne todėl, kad pasiguostų dėl išgyventos tragedijos. Ji kreipėsi, nes tikisi sulaukti teisinės konsultacijos ar patarimų, kaip atgauti jai priteistus pinigus.
Iš avarijos kaltininko Ingridai buvo priteisti 48 000 litų (apie 13 000 eurų) neturtinės žalos. Dar kaltininkas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme, bet moteris tiksliai nežino, ar ją visą atliko. Darbą policijoje jam teko užmiršti.
Pasak moters, jau teisme avarijos kaltininkas stengėsi įrodyti, kad neturės lėšų žalai atlyginti. Jis neatsiprašė, o gruodžio mėnesį, kai nukentėjusioji su dukra dar buvo ligoninėje, atšventė vestuves, netrukus susilaukė dviejų vaikų, o vėliau teisme aiškino, kad reikia pinigų jų išlaikymui.
Iš priteistų 13 000 eurų nukentėjusioji per keliolika metų atgavo kiek daugiau nei 3000 eurų. „Kurį laiką dar gaudavome po 40 eurų per mėnesį (tiek net sauskelnėms neužtenka). O dabar kelis metus išmokų negauname visai, antstolis sako, kad tas vyras nedirba, taigi nėra ką iš jo išieškoti“, – sakė moteris.
Ji patikino, kad ji su vyru abu dirbantys. Emilija, kai mama dirba, būna Plungės specialiojo ugdymo centre. Taigi šeima randa galimybių savo visais vaikais pasirūpinti, bet visgi norisi atgauti teismo priteistą sumą. Tuomet daugiau lėšų galėtų skirti dukros poreikiams, tarkim, nuvežti ją į reabilitaciją pajūryje, už kurią reikia mokėti.
„Blogai, kai pinigai už patirtą žalą yra priteisti, jie mums tarsi priklauso, bet jų nėra. Kartą pagalvojau: „Kodėl aš nieko nedarau, kad juos atgaučiau? Reikia mėginti už juos pakovoti, kad vėliau būtų ramu, kad padariau viską, ką galėjau“, – svarstė Ingrida.
Ji kreipėsi į įvairias instancijas, LR Seimo narį, bet išgirdo, kad niekas niekuo negali padėti. „Avarijos kaltininkas nemokus, tačiau nuo 2005 m. liepos 1 d. galioja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, pagal kurį tais atvejais, kai smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo žalos atlyginti negali, tą padaro valstybė. Avarija įvyko 2004 m. rugpjūtį, bet gal išimties tvarka valstybė galėtų padėti ir mums? O gal yra dar kažkokių galimybių, apie kurias man nežinoma?“, – vylėsi pašnekovė.
Iš to, ką Lrytas.lt sakė antstolio padėjėja ir Teisingumo ministerijos atstovas, susidaro įspūdis, kad padėti moteriai neįmanoma. Bet juk Ingridos gyvenime jau du kartus nutiko stebuklas – gal gali nutikti ir trečias.
Jei galite patarti Ingridai, kaip ji galėtų atgauti jai teismo priteistą žalos atlyginimą, rašykite jai el.p. ingrida0714@gmail.com
Antstolis ir valstybė padėti negali
Antstolio Kęstučio Košio padėjėja Milda Agafonovė sakė: „Šis atvejis mums žinomas ir jau ne vienerius metus vykdome skolos išieškojimą. Tačiau tam, kad galėtume išieškoti žalą, skolininkas turi turėti turto arba pajamų. Jei skolininkas nieko neturi, tai ir antstolis nieko neišieškos. Šis skolos atvejis nėra beviltiškas, skolininkas kartais įsidarbina, ir tuomet lėšų nukentėjusiajai pervedame, o po to skolininkas vėl lieka be pajamų ir mokėjimai sustoja.
Išieškojimas tebevykdomas, situaciją mes stebime nuolatos, ir, kai žmogus gauna pajamų, pagal tam tikras formules skaičiuojame, kiek lėšų priklauso išieškotojams. Šis skolininkas, kaip ir daugelis kitų, turi ne vieną, o kelias skolas, ir išmokos proporcingai skaičiuojamos visiems išieškotojams.“
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius aiškino: „Autoavarija, nors joje ir nukentėjo žmonės, o vairuotojas buvo neblaivus, nepriskiriama smurtinių nusikaltimų kategorijai, todėl valstybė nukentėjusiems asmenims žalos nekompensuoja.
Valstybė gali kompensuoti žalą žmogžudysčių, tyčinių kūno sužalojimų ir panašiais atvejais. Tiesa, dabartinėje teismų praktikoje yra atvejų, kai avarija, kurioje žuvo žmonės, buvo kvalifikuota kaip nužudymas, bet 2004 m. tokios praktikos nebuvo.
Žmonės kartais domisi, ar būtų galima gauti kompensaciją autoavarijų aukų artimiesiems (o ypač daug klausimų sulaukiame iš telefoninių sukčių aukų), tačiau tokios galimybės nėra.
Vienintelis galimas variantas tokiu atveju – išieškoti žalą per antstolius, o tai įmanoma tuomet, kai skolininkas turi pajamų. Jokia išimtis šiuo atveju negalima – žmogus turi atitikti teisės aktų reikalavimus, o įstatymuose išimčių nebūna.“
