„Vaikas yra kempinė, kuri sugeria visą informaciją ir jo vertybės formuojasi nuo pat gimimo. Tą daryti padeda tėvai, o vėliau atsiranda draugai, todėl labai priklauso, kokioje aplinkoje augi, kokius draugus turi šalia, tokios vertybės ir vystosi“, – teigia Remigijus.
Jo įsitikinimu, vertybės reikalingos kiekvienam, kad jis būtų laimingas. Didžiausia vertybė yra „žmogus žmogui“, nes jei būtum vienas pasaulyje, nesvarbu, ką turėtum materialaus, niekas nedžiugintų ir jaustumeisi nelaimingas.
„Mes su broliu gyvenime patyrėme labai daug ir įgavome įvairių patirčių. Pasisekė, kad turėjome įvairią, o ne ilgalaikę destruktyvią aplinką“, – šypteli R.Gataveckas, nuo antros klasės kartu su dvyniu broliu augęs vaikų namuose, į kuriuos atvežė patys alkoholikai tėvai, supratę, kad nebegali pasirūpinti vaikais.
„Mes su broliu tikime, kad vaiką formuoja aplinka. Gal mūsų vaikystė buvo nelabai kokia, bet patekome į vaikų namus, kur auklėtojos bandė rodyti tinkamą kelią, įstojome į dailės, sporto mokyklas, papuolėme į breiko komandą. Tuomet pajautėme ir supratome, kas yra komanda, jos vertybės. Taip ir vystėmės, o dabar tai padeda gyvenime“, – atviravo menininkas.
Todėl konferencijoje jis akcentuos ne tai, kaip reikėtų auginti savo vaikus, kokias vertybes diegti, bet svarbiausia – kaip elgtis su vaikais, kuriuos vadiname kitokiais ir kuriems ypač svarbu integruotis į gyvenimą.
„Augau destruktyvioje aplinkoje ir man buvo labai svarbus bendraamžio požiūris į mane. Gaila, kad atėjus į pirmą klasę romų tautybės, juodaodžiams ar netinkamoje aplinkoje augantiems vaikams, vis dar pasitaiko atvejų, kad ne tik vaikai, bet ir mokyklos tėvų bendruomenė nenori to vaiko, prašo jį iškelti arba grasina pasiimsiantys savo vaikus, – atsidūsta R.Gataveckas. – Tai labai negerai, nes būtent tokius vaikus labai svarbu integruoti į įvairias veiklas.“
Vyras įsitikinęs, kad atstūmus tokius vaikus, juose pradeda augti neapykanta, jie susiranda aplinką, kuri juos priima ir ji dažnai būna destruktyvi: „Tuomet klausiame, kodėl tas vaikas kažką nužudė ar blogo padarė, kai iš dalies patys esame atsakingi dėl to, kad jis tokiu tapo.“
R.Gataveckas prašo visuomenės įsigilinti, kodėl tie vaikai elgiasi blogai, ir tada po truputį juos keisti, įtraukiant į veiklas, būrelius.
„Juk vienas toks vaikas, atėjęs į futbolo komandą, visos komandos nepakeis, bet užtat visa komanda gali pakeisti jį vieną“, – įsitikinęs Remigijus. Ir tai įmanoma tik kuo ankstyvesniame amžiuje, nes paaugliams padėti darosi vis sunkiau. Konferencijos metu broliai iš savo asmeninėmis patirties pasidalins idėjomis, kaip galima padėti tokiems vaikams ir ką gali padaryti gali kiekviena mama ar vaikas, kad visuomenė augtų su pozityviu požiūriu į kitus.
