Turnyre Stambule Lietuvos atstovai ilgą laiką pirmavo ir tik finišo tiesiojoje į priekį praleido dvi poras iš Norvegijos.
„Padariau kvailą klaidą – labai norėjau laimėti ir šiek tiek paskubėjau“, – nedidelį kartėlį jautė V.Vainikonis, buvęs bendrovės „Garsų pasaulis“ savininkas.
Turnyras Stambule, kuriame dalyvavo apie 150 komandų, vyko dvi savaites, per dieną reikėdavo žaisti po 9 valandas.
„Pabaigoje jutau nuovargį – aš nebe jaunuolis, konkuruoti su gerokais jaunesniais žaidėjais nebuvo lengva“, – sakė Vytautas.
Europos pirmenybių prizininkas ketina drąsiai apsilankyti pas sporto valdininkus. Mat iki šiol valstybė bridžui skirdavo simbolinius 2 tūkstančius eurų, kurių net salės nuomai ne visada užtekdavo.
„Man aiškino, kad kol nėra pergalių pagrindinėse varžybose, ir finansavimo nereikia tikėtis.
Dabar bus proga pareikalauti didesnio valstybės indėlio“, – vylėsi V.Vainikonis, kuris asmeninėmis lėšomis jau daugybę metų remia Lietuvos sportinį bridžą.
Menininkų šeimoje augęs Vytautas dar sovietiniais laikais baigė Konservatoriją, ilgus metus griežė smuiku Valstybinėje filharmonijoje.
Tačiau ilgainiui smuiką pakeitė verslas. V.Vainikonis buvo tarp pirmųjų 14 Lietuvos verslininkų, kurie dar 1986 metais pradėjo savo privačią veiklą.
Netrukus V.Vainikonis visa galva pasinėrė ir į bridžą.
Ten buvo kitas pasaulis – rūsyje įrengtame kukliame bridžo klube rinkdavosi kultūros ir mokslo šviesuliai. Vienas šio klubo iniciatorių buvo rašytojas Saulius Šaltenis (73 m.), vėliau tapęs Seimo nariu ir kultūros ministru.
Klube nuolat žaisdavo ir dabar jau mirę akademikas Romanas Višomirskis (1928–1995), chemijos profesorė Ona Repšytė-Galdikienė (1925–1995) bei kiti garsūs žmonės.
Vos tapęs bridžo klubo nariu V.Vainikonis pasiūlė iš rūsio persikelti į jo bendrovės patalpas. Nuo to laiko jis tapo ne tik žaidėju, bet ir šios sporto šakos rėmėju.
„Kai atėjau į bridžo klubą, man jau buvo 40 metų ir visi tvirtino, kad esu per senas, kad išmokčiau gerai žaisti. Tačiau visąlaik tikėjau, kad man pavyks prasimušti“, – pasakojo V.Vainikonis.
Pirmuosius pusantrų metų naujoką per įvairius turnyrus skriaudė kas tik norėjo.
„Tačiau kantriai skaičiau krūvas knygų apie bridžą ir daug žaidžiau įvairiuose turnyruose – taip atėjo pirmosios pergalės“, – sakė V.Vainikonis.
Dabar jau daugiau kaip 11 metų V.Vainikonis žaidžia poroje su lenku W.Olanskiu.
„Kartą prie vyno taurės pabandžiau su juo draugiškai pasirungti. Man patiko, kaip jis žaidžia, – įkalbėjau, kad išstotų iš Lenkijos bridžo federacijos ir taptų mūsų asociacijos nariu“, – sakė V.Vainikonis.
Žaidžiant per ypač svarbius turnyrus partneriai yra atskiriami pertvaromis, todėl svarbu, kad jie jaustų vienas kitą, tarsi turėtų savotiškų telepatinių savybių.
Dažnai bridžas neteisingai lyginamas su pokeriu.
Iš tiesų bridžas artimesnis šachmatams ar kitiems kombinaciniams žaidimams, bet ne azartiniams lošimams.
„Bridže įmanoma atlikti tiek pat kombinacijų kaip ir šachmatuose. Tačiau šachmatuose visos figūros – lyg ant delno, o žaisdamas bridžą nematai ne tik priešininko, bet ir savo partnerio kortų“, – aiškino Vytautas.
Ėmęs žaisti poroje su W.Olanskiu V.Vainikonis 2014 metais Belgijos kompanijai pardavė savo bendrovę „Garsų pasaulis“, kuria didžiuojasi iki šiol.
„Esu įsitikinęs, kad mano įmonė Lietuvai sutaupė ne vieną milijoną eurų. Nereikėjo pasamdyti brangių užsienio kompanijų, viską – pradedant banderolėmis, baigiant pasais – padarėme patys“,– sakė V.Vainikonis.
Buvęs verslininkas laikosi nuostatos – kiekvienos valstybės ekonomika turi remtis vietos verslu.
„Man labai patinka JAV pozicija – ten norėdama gauti valstybinį užsakymą užsienio kompanija turi pasiūlyti mažiausiai 10 procentų geresnę kainą negu vietos bendrovė.
Tuo metu mes plačiai atveriame vartus užjūrio verslininkams ir pamirštame savus“, – samprotavo V.Vainikonis.
Pardavęs verslą jis dar labiau atsidėjo savo pomėgiui – bridžui ir su W.Olanskiu laimėjo pagrindines pergales.
Be praėjusią savaitę iškovoto Europos čempionato bronzos medalio, V.Vainikonis didžiausiu savo pasiekimu laiko 2015 metais JAV Denverio mieste laimėtą „Resinger“ turnyrą, kuris yra toks pat prestižinis, pavyzdžiui, kaip Vimbldono turnyras tenise.
Tuo metu V.Vainikonio suburta komanda, kurioje, be W.Olanskio, buvo dar keturi lenkai ir žaidėjas iš Izraelio, nurungė daugybę ekipų iš viso pasaulio.
Lietuvos bridžo lyderis įvairiuose turnyruose susipažino ir susidraugavo su daugybe garsių žmonių. Viena jų – ir kavos magnatė Maria Teresa Lavazza.
Milijardierė, nepaisant garbaus amžiaus, ne tik pati dar gerai žaidžia, bet ir išlaiko nuosavą „Lavazza“ komandą, kuri dalyvauja daugelyje turnyrų.
Moteris atrenka geriausius bridžo žaidėjus ir jiems moka 10–15 tūkstančių eurų algą, kad jie gintų komandos garbę.
Jau keleri metai V.Vainikonis derina ir amerikiečių verslininko, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjo B.Gateso vizito į Lietuvą detales. Vieno turtingiausių pasaulio žmonių apsilankymas būtų ne tik reklama Lietuvai – šalis iš to gautų ir praktinės naudos.
„Paprastai B.Gatesas lankydamasis kokioje nors nedidelėje šalyje padovanoja įvairių kelių milijonų eurų vertės programų“, – patikino V.Vainikonis.
Su B.Gatesu vilnietis susipažino taip pat per bridžą.
Prieš šešerius metus šis garsusis milijardierius, kaip ir Vytautas, dalyvavo Bolonijoje vykusiame atvirajame Europos bridžo čempionate.
Nors pašnibždomis buvo kalbama, kad į varžybas pasirungti atvyks ir B.Gatesas, iki paskutinės minutės to niekas tiksliai nežinojo. Kad nebūtų išankstinio ažiotažo, vienas viešbučio aukštas, kuriame buvo apsigyvenę čempionato dalyviai, buvo rezervuotas kito žmogaus pavarde.
Likus kelioms valandoms iki varžybų pradžios B.Gatesas su aptarnaujančiu personalu atvyko. „Paprastai B.Gatesas žaidžia poroje su milijardieriumi Warrenu Buffettu (88 m.), kurių abiejų bendras turtas viršija ne vienos šalies biudžetą. Bet W.Buffettas nedalyvauja turnyruose Europoje“, – paaiškino V.Vainikonis.
B.Gatesą turnyre nuolat saugojo trys asmens sargybiniai, bet jie dirbo taip profesionaliai, kad jų net nebuvo galima pastebėti.
Nors bridžą žaidžia daug garsių žmonių, prizai už pergales nė iš tolo neprilygsta premijoms, kurias gauna krepšininkai, futbolininkai ar tenisininkai.
Būtent B.Gatesas, kaip vienas didžiausių pasaulyje bridžo rėmėjų, siekdamas išvengti nesąžiningo žaidimo, daro įtaką, kad bridže nebūtų didelių piniginių laimėjimų.
O didžiausia piniginė premija, kurią per savo karjerą yra iškovojęs V.Vainikonis, – 81 tūkstančio eurų prizas, kurį duetas gavo užėmęs antrąją vietą komerciniame turnyre Monake.
Mūsiškiai šiame turnyre buvo lyderiai, tačiau per paskutinius du kortų padalijimus nesugebėjo įveikti laimėtojais tapusių airių. Pastarieji susišlavė 140 tūkstančių eurų.
„Bet net ir šis laimėjimas neatpirks visų išlaidų, kurias išleidau bridžui. Tačiau man tai – galimybė kartu su artimaisiais pakeliauti, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Paprastai turnyrai organizuojami gražiose vietose, kurortuose“, – džiaugėsi Vytautas.
Dažniausiai į turnyrus jis važiuoja kartu su sūnumi Eriku (39 m.), kuris ten nėra tik stebėtojas, jis – taip pat dalyvis.
Nors ir sunkiai, V.Vainikoniui pavyko bridžu sudominti sūnų, kuris jau keleri metai ne tik dalyvauja varžybose, bet ir vadovauja 200 narių vienijančiai Lietuvos sportinio bridžo asociacijai.
„Namuose ir su sūnumi dažnai pasirungiame. Iš pradžių jį įveikdavau lengvai, bet dabar jau kartais tenka patirti ir pralaimėjimo kartėlį“, – gyrė tėvas jo pėdomis bridže einantį sūnų.
