Į aktorystės viršūnę „Černobylio“ aktorę iškėlė prostitutės ir mokslininkės vaidmenys

Per pusryčius Emily vyras Jackas pranešė, jog romanų „Ledo ir ugnies giesmė“ autorius George’as Martinas (70 m.) savo „Twitter“ paskyroje parašė: „Jei šiais metais „Černobylis“ nesusikraus sunkvežimio „Emmy“, tai reikš, kad Holivude neliko teisingumo.“ Švedų aktoriaus Stellano Skarsgårdo (68 m.) vos įkalbėta vaidinti šiame mini seriale, dabar Emily Watson (52 m.) neatsidžiaugia Vilniuje, kur buvo filmuojama istorinė drama, su kadaise tapusiu pirmuoju jos partneriu kine pratęsusi pokalbius apie gyvenimą.

Švedas S.Skarsgårdas buvo pirmasis E.Watson partneris kine – 1996-aisiais jie suvaidino juostoje „Prieš bangas“.<br>„Scanpix” nuotr.
Švedas S.Skarsgårdas buvo pirmasis E.Watson partneris kine – 1996-aisiais jie suvaidino juostoje „Prieš bangas“.<br>„Scanpix” nuotr.
Aktorė E.Watson, suvaidinusi „Černobylyje“ vieną pagrindinių vaidmenų, mažai žinojo apie šią katastrofą.<br>„Scanpix” nuotr.
Aktorė E.Watson, suvaidinusi „Černobylyje“ vieną pagrindinių vaidmenų, mažai žinojo apie šią katastrofą.<br>„Scanpix” nuotr.
S.Skarsgårdas.<br>„Scanpix” nuotr.
S.Skarsgårdas.<br>„Scanpix” nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 9, 2019, 1:43 PM

Niekas neįtarė, kad dabartinio televizijos sezono sensacija, pagal reitingus aplenkusi net „Sostų karus“, taps JAV transliuotojo HBO istorinė drama – mini serialas „Černobylis“.

9,6 – aukščiausias populiarumo reitingas tarp serialų per visą prestižiškiausio žiūrovų portalo „IMDb“ istoriją.

Iki šiol lyderio poziciją užėmė sero Davido Attenborough dokumentinis serialas „Planeta Žemė 2“.

Britų imperijos karininko ordiną turinti aktorė E.Watson, suvaidinusi „Černobylyje“ vieną pagrindinių vaidmenų, įsitikinusi, kad tiesa įdomesnė ir baisesnė už bet kokią įmantrią, ištobulintą išmonę.

Mini serialo „Černobylis“ istoriją aktorė perskaitė per vieną vakarą. E.Watson mažai žinojo apie 1986-ųjų balandžio 26-ąją įvykusią katastrofą netoli Ukrainos miesto Pripetės.

Tuo metu ji mokėsi Bristolio universitete. Keletas jos kurso draugų filologų kaip tik tomis dienomis nuskrido į Sovietų Sąjungą. Tiksliau sakant, į Kijevą pagal mainų programą.

Gegužės pradžioje jie skubiai buvo grąžinti į Didžiąją Britaniją. Valdžia primygtinai prašė žmonių nesant būtinybės neiti į gatvę, ypač lyjant.

Perskaičiusi „Černobylio“ scenarijų E.Watson patyrė šoką: pasirodo, viskas galėjo baigtis baisia katastrofa.

Mini serialo idėjos autorius rašytojas Craigas Mazinas (48 m.) sugaišo ketverius metus, kol perskaitė krūvas dokumentų.

Apie Černobylio katastrofą amerikietis žiūrėjo dokumentinius filmus, analizavo ataskaitas, kalbėjosi su Pripetės gyventojais ir buvusiais avarijos likviduotojais. Visi jo istorijos personažai – realūs žmonės.

Išskyrus heroję, kurią C.Mazinas sukūrė specialiai E.Watson. Minsko branduolinės fizikos instituto mokslininkė Uljana Chomiuk – apibendrintas paveikslas.

Serialo scenarijus stebina dėmesiu smulkiausioms detalėms. E.Watson reikėjo tik užmerkti, ir ji įsivaizdavo atmosferą bei įvykius po sprogimo atominėje elektrinėje.

„Ką, vėl ne miuziklas ir net ne romantinė komedija?“ – kaip įprastai pasišaipė E.Watson vyras Jackas, kai ji paprašė perskaityti jai siūlomą scenarijų. Ji visada taip elgiasi: aktorei labai svarbi sutuoktinio nuomonė.

„Nieko nepadarysi. Tokia jau mano reputacija“, – nusišypsojusi atsakė Emily. Juk ji nemoka dainuoti, o romantinėje komedijoje suvaidintų su malonumu. Bet tikriausiai neteks.

Ir dėl serialo „Černobylis“ atsirado rimtas kliuvinys. E.Watson netenkino sąlygos: filmavimas truks apie penkis mėnesius, iš jų – tik keletas dienų Londone, likęs laikas – Lietuvoje.

Čia išlikę sovietinės epochos statinių, galima patekti į Ignalinos atominę elektrinę, vadinamą Černobylio seserimi.

Pripetės miestu virs miegamasis Vilniaus rajonas Fabijoniškės. Baigiamieji serialo epizodai bus filmuojami Kijeve.

E.Watson atsisakė: „Atleiskite, bet turiu vaikų.

Dabartiniu gyvenimo etapu negaliu visko mesti ir lėkti, net dėl tokio įdomaus projekto.“

Bet agentas, kino studijos vadovai ir „Černobylio“ scenarijaus autorius laikėsi savo. Vyko begalinės derybos, E.Watson žodžiais tariant, šokiai ir žaidimai.

Vieną vakarą Emily su vyru Jacku, vaikais – 12-mete Juliet ir 8-erių Dylanu – apsilankė renginyje, skirtame klimato kaitai.

„Na, ir kas iš to? Vėl pašnekėjo ir pašventė, o vežimas nejuda iš vietos!“ – jau namuose piktinosi paprastai santūri E.Watson.

Jackas įpylė žmonai taurę vyno ir tarp kitko paklausė: „Beje, brangioji, ar tave pagaliau įkalbėjo vaidinti „Černobylyje“? Juk serialas ne tik apie konkrečią daugiau nei prieš 30 metų įvykusią katastrofą, bet ir apie dabartines problemas.

Taip pat, kaip pati sakai, politikų, atsakingų už ateitį, nenorą rimtai užsiimti ekologinėmis problemomis. Man atrodo, kad tokių pasiūlymų kaip „Černobylis“ neatsisakoma.“

Emily sutiko su vyro nuomone. Be to, jos taip pageidavo šio projekto autoriai, kad net sudarė grafiką atsižvelgdami į aktorės pageidavimus.

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir senas E.Watson bičiulis S.Skarsgrdas. Švedijos kino legendai televizijos seriale „Černobylis“ teko sovietinio politiko Boriso Ščerbinos vaidmuo. Šį žmogų Kremlius paskyrė atominės elektrinės avarijos pasekmių likvidavimo komisijos vadovu.

„Nejau nežinai, kad scenarijus tarp aktorių sukėlė tikrą audrą? Londonas ūžia kaip bičių avilys! Visi stengiasi gauti bent menkiausią vaidmenį „Černobylyje“.

Nejau tikrai nesupranti, ką darai? Mane pakvietė su viena sąlyga – jei tu sutiksi“, – įtikinėjo E.Watson kolega iš Švedijos.

S.Skarsgrdas papasakojo, kaip 1986-aisiais Švedijoje buvo reaguota į katastrofą. Persigandę meteorologai stebėjo radioaktyvųjį debesį, medikai patarė nevalgyti grybų, uogų ir elnienos.

Kitas senas E.Watson pažįstamas aktorius Jaredas Harrisas (57 m.) prisiminė, kaip juodas debesis, nešantis viskam, kas gyva, mirtį, priartėjo prie Velso.

Šis regionas visada garsėjo skaniausia aviena, ir britams buvo uždrausta ją valgyti.

„Černobylyje“ britų aktorius J.Harrisas suvaidino akademiką Valerijų Legasovą. Tai – trečias pagal svarbą mini serialo personažas.

Maskvos I.Kurčiatovo atominės energijos instituto direktoriaus pavaduotoją Kremlius nusiuntė į pagalbą B.Ščerbinai.

Šį personažą C.Mazinas ir kūrė konkrečiai aktoriui J.Harrisui. Ir tik jį įsivaizdavo atliekant akademiko, kuris nusižudė praėjus dvejiems metams po Černobylio avarijos, vaidmenį. V.Legasovas paliko savo tyrimų ir apmąstymų magnetofono įrašus.

S.Skarsgrdas buvo ir pirmasis E.Watson partneris kine. Tai atsitiko 1996-aisiais. Garsiojo danų režisieriaus Larso von Triero (63 m.) juostoje „Prieš bangas“ tuo metu 28-erių E.Watson atsidūrė po to, kai Helena Bonham Carter (53 m.) atsisakė šio projekto.

Britų aktorė išsigando vaidmens pusprotės poniutės, tapusios prostitute, kad pasakojimais apie savo seksualinius nuotykius suteiktų malonumą neįgaliam sutuoktiniui.

Naivi teatro aktorė E.Watson, vaidinusi karališkojoje Williamo Shakespeare’o teatro trupėje ir niekada nestovėjusi priešais kamerą, užmerktomis akimis nėrė į danų režisieriaus fantazijų sūkurį.

Tiesiog nieko nežinojo apie beprotišką L.von Trierą, todėl neišsigando. Ir nepralošė.

Po filmo „Prieš bangas“ premjeros Kanų kino festivalyje jaunoji aktorė atsibudo įžymi.

Rytą pabudę Emily ir Jackas prie viešbučio numerio durų rado pakištų šviežių laikraščių. Visų pirmuosiuose puslapiuose puikavosi E.Watson!

Per naktį britė tapo pasauline sensacija. Kiek vėliau aktorės vyras prisipažino, kad jam tą dieną pasidarė tikrai baisu. Staiga jo ir Emily gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Nebūdamas įsitikinęs, kad atlaikys staigų gyvenimo krypties pokytį, Jackas net norėjo palikti žmoną.

Kanų kino festivalyje „Prieš bangas“ pelnė Didįjį prizą. Kiek vėliau E.Watson buvo nominuota pirmajam „Oskarui“ geriausios aktorės kategorijoje. Ir nuo to laiko britų aktorės karjera ėmė kilti, pasipylė pasiūlymai.

E.Watson priklauso tai nedidelei grupei aktorių, kurios nebijo provokuojančių vaidmenų, reikalaujančių emocijų pliūpsnio arba dažnai apsinuoginti.

S.Skarsgrdas yra mestelėjęs šmaikštų komplimentą: „Mums, švedams, išsirengti nieko nereiškia, namuose aš vaikštau nuogas – ir nieko, labai patogu. Tai ne tu, puritoniška anglosaksė.“

Šie aktoriaus žodžiai reiškė: esą nukeliu skrybėlę, nes tau apsinuoginimas tolygus kone žygdarbiui.

Antrą kartą „Oskarui“ E.Watson nominuota už dar vienos netipiškos herojės – violončelininkės – vaidmenį filme „Hilari ir Džeki“.

Prancūzų režisierius Jeanas Pierre’as Jeunet (65 m.) kino juostos „Amelija iš Monmartro“ scenarijų parašė E.Watson populiaraus romano „Amelija“ pagrindu. Ji atsisakė šio vaidmens, nes būtų tekę kalbėti prancūziškai.

E.Watson abejojo, ar jai pakaks šios kalbos žinių. Nenorėjo, kaip ji pati sakė, atrodyti idiotė.

Į Holivudą britų aktorė kurį laiką žvelgė atsargiai. E.Watson ne kartą atsisakė vaidinti koviniuose filmuose, kaip ji sakė, didelėse, kvailose kino juostose už didelius kvailus pinigus.

E.Watson bijojo tuščiai iššvaistyti valiutą – savo gebėjimą vaidinti charakteringas herojes, patekusias į skausmingas, kartais širdį draskančias aplinkybes.

„Nenoriu plaukioti viename baseine su rykliais“, – sakė Emily savo vyrui.

Ji pašiepdavo S.Skarsgrdą, mokantį puikiai suderinti verslą ir malonumą, vadindama tai naudingu ir įvairiapusiu valgiaraščiu aktoriaus gyvenime. Ir, beje, nebloga finansine parama.

Artėdama prie 50-ies Emily suvokė, kad įdomių, visaverčių vaidmenų kine vis mažiau – nebent vaidinti mamytes. Užtat televizijoje jos šansai, kaip ir anksčiau, dideli.

„Na, Emi, šįkart mums neteks nusirenginėti prieš kamerą“, – juokėsi S.Skarsgrdas. Jis džiaugėsi, kad vėl galės kartu su ja padirbėti „Černobylyje“.

Švedas linksmai tikino, kad E.Watson įsimylėjo dar „Prieš bangas“ filmavimo aikštelėje, tik to neparodė.

C.Mazinas pasirodė esąs velniškai įdomus žmogus. Jis visą gyvenimą kūrė scenarijus didelio biudžeto komedijoms, sukrovusioms daug pelno.

E.Watson, skeptiškai vertinusi sėkmės sulaukusius holivudiškus personažus, suprato, kokia svarbi kovinių filmų patirtis, kai kuriama išskirtinė, daugybę siužeto linijų ir prasmių turinti istorija – tokia kaip „Černobylyje“.

C.Mazinui pavyko sukurti dramą apie įvykius, dėl kurių pasaulis vos neatsidūrė ant sunaikinimo ribos.

Seriale susipynė katastrofos, politinio ir psichologinio žanro trileriai. Ir biudžetas buvo padorus – 250 milijonų JAV dolerių (per 224 mln. eurų).

„Černobylio“ režisierius – švedas Johanas Renckas (52 m.), pagarsėjęs projektais „Vikingai“, „Vaikštantys numirėliai“ ir kitais, dėl serialo atsisakė pasiūlymo nufilmuoti keletą „Sostų karų“ epizodų.

J.Renckas pateikė sąlygą: visas penkias „Černobylio“ serijas filmuos pats, niekam neleis kištis. Kadangi E.Watson herojė išgalvota, aktorei teko ją kurti nuo švaraus lapo. Žinoma, britų aktorė kai ką žinojo apie buvusią Sovietų Sąjungą.

Su šios šalies istorija susipažino mokydamasi ir nusifilmavusi Jevgenijos Ginzburg autobiografinio romano „Kelionė į sūkurį“ ekranizacijoje „Vėjo sūkuryje“.

E.Watson suvaidino Kazanės universiteto dėstytoją ir poetę J.Ginzburg. Ketvirtajame dešimtmetyje ji buvo suimta ir ištremta į Kolymą.

Britų aktorę sukrėtė istorija moters, sugebėjusios išlikti baisiomis sąlygomis ir padėjusios kitiems neprarasti tikėjimo. Bet filmas „Vėjo sūkuryje“ dėl finansinių problemų taip ir neatkeliavo į didįjį ekraną.

Filmo premjera sutapo su rinkų žlugimu – prasidėjo 2008–2009 m. finansinė krizė. Poetės J.Ginzburg vaidmenį aktorė E.Watson laiko savo didžiausia kūrybine sėkme.

Tėvai priklausė sektai

Britų aktorė nelabai mėgsta prisiminti savo netipišką vaikystę ir auklėjimą.

E.Watson gimė Islingtone, prestižiniame Londono rajone, 1967 metų sausio 14-ąją architekto ir mokytojos šeimoje.

Jie buvo vidurinės klasės atstovai, bet nevisiškai.

E.Watson tėvai priklausė tariamai religinei bendruomenei, labiau panašiai į sektą, – Ekonomikos mokslų mokyklai („School of Economic Science“), dar kitaip vadinamai praktinės filosofijos mokykla. Organizacijai priklauso ir vaikų mokymosi įstaigos.

Richardas ir Katharine Watsonai laikė save visų esamų dvasinių mokymų sekėjais.

Tad be dvejonių pradžioje vyresniąją dukterį Harriet, po to jaunesniąją Emily išsiuntė į privačią mergaičių mokyklą Noting Hile (Londono rajonas) Malverno Šv. Jokūbo mokyklą.

Ten E.Watson mokėsi sanskrito, filosofijos, meditacijos.

Ji savo akimis matė, kaip mokytojai griebiasi fizinio smurto siekdami paklusnumo, jautė jų neslepiamą pyktį.

E.Watson pasisekė: ji nebuvo itin gera mokinė, bet mokytojų rūstybės neužsitraukė.

Seserys Watson niekada nekaltino tėvų dėl to, kad jie bandė jas įtraukti į abejotiną sektą. Juk taip elgėsi ne iš blogos valios, o būdami labai smalsūs. Seserys Watson motinos neteko prieš aštuonerius metus, o tėvo – 2015- aisiais.

Baigusi mokyklą Emily negalvojo apie aktorystę. Išvyko į Bristolį, įstojo į universitetą, į Anglų kalbos ir literatūros fakultetą. Visada mėgo skaityti.

Televizoriaus nei namuose, nei mokykloje nebuvo, todėl ir nesiskyrė su knyga. Skaitė naktimis su žibintuvėliu po antklode ir svajojo tapti rašytoja.

Vyresnioji sesuo dirbo leidykloje. Emily manė, kad pasuks jos pėdomis, bet Bristolio universitete netikėtai susižavėjo scena.

Anglijoje nėra nė vienos mokyklos (išskyrus tą keistą mokymosi įstaigą, kurioje mokėsi E.Watson) ar koledžo, kur auganti karta neišmėgintų savęs mėgėjiškame teatre.

Studentai be paliovos kalbėjo apie naujas pjeses ir visi svajojo apie aktorystę.

Po studijų – tėvų siaubui – Emily suprato, kad būtent apie tai svajojo, bet bijojo prisipažinti.

Jos nepriėmė – tris kartus. Padirbėjo padavėja ir tada pagaliau pateko į aktorinio meistriškumo kursais garsėjančią Ilingo dramos mokyklą Vakarų Londone.

Pasimokiusi metus gavo kvietimą į Karališkąjį nacionalinį teatrą, po to – į įžymiąją Karališkąją Shakespeare’o trupę.

Su tariama religine sekta santykius padėjo nutraukti filmas „Prieš bangas“.

Tiesą sakant, E.Watson buvo parodytos durys ir piktai palinkėta savigarbos jausmą praradusiai moteriai laimingo kelio savarankiškame niekingame plaukiojime.

„Taip tiesiai ir buvo pasakyta?“ – iš nuostabos S.Skarsgrdas vos neišmetė iš rankų bokalo.

Apie tai E.Watson prabilo neseniai: pernelyg skausmingas prisiminimas, ir net ne vyrui, o kolegai S.Skarsgrdui.

Vilniuje vakarais abu turėjo pakankamai laiko pasikalbėti iš širdies viešbučio, kuriame gyveno, bare.

Stellanas ir Emily pritarė „Černobylio“ autorių sprendimui nereikalauti iš aktorių kalbėti rusiškai ar perteikti rytų europiečių akcentą.

Ignalinos atominėje elektrinėje, kurią Lietuva uždarė 2009-aisiais, serialo kūrybinei grupei buvo suteikta galimybė filmuoti ir reaktorių, ir visą vidaus interjerą.

Lietuva buvo pasirinkta dar ir dėl to, kad brangų filmavimo procesą ir serialo gamybą pavyko gerokai atpiginti dėl mokesčių lengvatų, kurias pasiūlė šalies valdžia.

Be to, daugelis konsultantų – lietuvių ir ukrainiečių – gerai prisiminė anuos laikus. Jie padėjo atkurti gyvenamųjų ir darbo patalpų interjerus, buities reikmenis – viską iki mažiausių smulkmenų.

Pavyzdžiui, kokie akiniai ir vyriškų batų raišteliai buvo nešiojami praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.

Rekvizito buvo ieškoma socialiniuose tinkluose, blusų turguose ir antikvarinėse parduotuvėse. Kažkas iš vietos konsultantų paaiškino, kad negalima naudoti plastikinių maišelių, dėžučių.

Jei sovietiniais laikais žmonės į darbą atsinešdavo maisto, jis paprastai gulėjo portfelyje ar „diplomate“ susuktas į popierių arba laikraštį.

E.Watson ir kiti aktoriai stebėjosi tokių mažų niuansų, kurie jiems kartais atrodė juokingi, gausa. Bet jei „vaizdeliu“ būtų užsiėmę amerikiečiai ir anglai, jokiu būdu nebūtų pavykę sukurti kino kritikus ir žiūrovus pribloškusio tikroviškumo.

E.Watson, S.Skarsgrdas ir J.Harrisas – trys pagrindiniai serialo „Černobylis“ herojai – ramino režisierių, kai į objektyvą patekdavo daugiabučiai su plastikiniais langais.

J.Renckas darė viską, kas įmanoma, bet montažo metu vis tiek nepavyko pašalinti šių klaidų.

Neabejotinas aktorių trijulės lyderis buvo S.Skarsgrdas.

E.Watson stebėjosi, kaip lengvai ir nejausdamas jokio streso jis dirba.Švedas niekuomet nepasitraukdavo iš aikštelės filmuojant sudėtingus epizodus, kuriuose nedalyvavo: labai išgyveno dėl partnerių.

E.Watson apgailestavo, kad su S.Skarsgrdu turėjo nedaug bendrų scenų. Kur kas mažiau nei su J.Harrisu.

Būtent su jo personažu akademiku V.Legasovu jos herojė bando priversti funkcionierius įsiklausyti į mokslininkų nuomonę.

Amerikiečių ir britų filmuose emocijos reiškiamos demonstratyviai, pabrėžtinai. E.Watson suprato, kad jos herojė Uljana to negali sau leisti.

Pasikliovusi savo nuojauta aktorė stebėtinai subtiliai, be patoso sugebėjo sukurti niūrios, liūdnos tikrovės išvargintos „tiotkos“, iš prigimties turinčios kovotojos bruožų, paveikslą.

„Tiotka“ (tetulė) – taip E.Watson personažę pavadino vienas rusų kino kritikų. Savo vaikams ir vyrui aktorė bandė paaiškinti šio žodžio reikšmę.

E.Watson santuoka atlaikė visus išbandymus.

Jos vyras Jackas Watersas buvo laikomas vilčių teikiančiu teatro aktoriumi, sukūrė keturis vaidmenis kine, bet pamažu nutolo nuo aktoriaus profesijos.

J.Watersas pradėjo rašyti, su žmona sukūrė scenarijų. Pagal jį filmo nepavyko susukti, ir ši sritis jam tapo neįdomi.

J.Watersas išmoko iš molio lipdyti nuostabius dalykus – būtent keramika pastaraisiais metais tapo tikruoju jo pašaukimu.

Svarbiausia, kad E.Watson sutuoktinis – ta tvirta uola, į kurią ji gali visada atsiremti.

Jackas padeda ruoštis vaidmenims – būtent jis ieškojo žmonai medžiagos apie Černobylį. Ir kaip džiaugėsi, kai parodžius dvi pirmąsias serijas tapo aišku – nedideliam žmonių ratui skirtas HBO mini serialas pagerino visus populiarumo reitingus.

Painioja ją su paaugle

Kartkartėmis E.Watson nutinka linksmų nuotykių. Emily dažnai painiojama su bendrapavarde, filmų apie Harį Poterį žvaigžde Emma Watson.

Filmuojantis Meksikoje prie britų aktorės priėjo grupelė pagyvenusių amerikiečių moterų ir paprašė autografo. Jos pagyrė aktorės vaidybą filmuose apie Harį Poterį.

E.Watson sumetė, kad amerikietės veikiausiai nematė šių kino juostų, nes kaip galima ją supainioti su mergaite paaugle?

Ji mandagiai paaiškino moterims klaidą, bet pasirašė.

Britų aktorė nemėgsta ilgam išsiskirti su šeima. Kai ji sunkia širdimi išvyko filmuotis „Černobylyje“, ištikimasis Jackas prižiūrėjo vaikus, gamino jų mėgstamą jautienos kepsnį.

J.Watersas niekada nevyksta ten, kur filmuojasi žmona. Priešingu atveju dėl savo vaikų drebanti E.Watson, užuot dirbusi, pradėtų nerimauti: „Kaip ten laikosi mano brangiosios atžalos?“

Apie „Černobylį“ labai gerai atsiliepė amerikiečių rašytojas, „Ledo ir ugnies giesmės“ autorius G.Martinas. Jis pranašauja HBO mini serialui prestižiškiausią televizijos apdovanojimą – „Emmy“.

Aktorius „Černobyliui“ rinko „Sostų karų“ aktorių atrankos direktoriai.

Iš garsiosios sagos į HBO serialą perėjo maždaug dešimt tų, kurie įvairiais metais kovojo dėl Geležinio sosto.

Iki „Emmy“ apdovanojimų ceremonijos dar toli. Kol kas E.Watson įsikūnija į naują – sodininkės – vaidmenį.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.