„Lietuviams reikia laiko arba alaus, kad pasidarytų tokie karšti kaip graikai“, – juokėsi gatvės meno garsenybė iš Kipro, kurį į Lietuvą atvedė meilė.
Eidamas Larnakos senamiesčio gatve mažiausiai tikiesi išgirsti vietos žmogų, sakantį lietuviškai: „Giminaite, bulvių atvežei?“
A.Michaelides kvatojo pasakodamas, kaip pakalbina turistus lietuviškai, kai jie užklysta į gatvelę, kur veikia jo studija „Paparazzi Art Studio“.
„Žmonės dažnai čia vaikšto apžiūrinėdami meną ant sienų, tada jie pamato mane, su kauke ant nosies piešiantį grafičius, ir sako: „O tai tu tas Paparazzi?“
Kartais sakau „ne“, nes jei pradėsiu kalbėtis, negalėsiu sustoti, – pasakojo graikas, gatvės meno pasaulyje žinomas kaip Paparazzi. – Sakau jiems, kad eitų į vidų, studijoje galės pasikalbėti su Sandra.“
Žmona – dešinioji ranka
Sandra Gritėnaitė (34 m.) – Paparazzi dešinioji ranka. Ištekėjusi už A.Michaelidžio lietuvė netrukus pradėjo dirbti su vyru. Nors oficialiai save vadina asmenine asistente, daro gerokai daugiau: galvoja piešinių idėjas, organizuoja festivalius, bendrauja su miestų vadovais ir tvarko reikalus su užsakovais.
A.Michaelidžio gatvės meno kūrinių yra buvę ir ant Pompidou muziejaus sienos Paryžiuje, ir Kataro sostinės Dohos gatvėse, ir, žinoma, Kipre, kur menininkas savo darbais yra atgaivinęs per šimtą sienų.
Dabar jo studijoje Larnakoje stovi gatvės meno stiliumi ant drobės nupieštas futbolo legendos brazilo Pele portretas. Šalia – dar krūva masyvių rėmų, nupurkštų aerozoliniais dažais.
„Ruošiamės parodai Dubajuje. Į vieną išskirtinių narių klubų Dubajuje turime nuvežti dvidešimt darbų“, – pasakojo S.Gritėnaitė.
Tai ji sugalvojo savo vyrui pasiūlyti ką nors nupiešti ir Lietuvoje. Dabar jo darbų galima rasti Kaune, Vilniuje ir net mažyčiame Mikėnų kaime Panevėžio rajone, kur užaugo Sandra ir iki šiol gyvena jos močiutė.
„Kai pirmą kartą ji pasakė, kad važiuosime į Mikėnus, negalėjau patikėti. Mikėnai? Tavo kaimas vadinasi Mikėnai? Kaip Graikijoje?“ – pasakojo A.Michaelides.
Ten jie keliauja kiekvieną vasarą. Vanduo – tik šulinyje, tualetas – lauke, miškas, vištos ir maudynės ežere. Graikas sakė, kad jam tai geriausios atostogos.
Šią vasarą jis nusprendė ir padirbėti, todėl pradėjo apipiešdamas močiutės garažo vartus, o paskui paprastą kaimo pakelės elektros skydinę pagražino laukų gėlėmis: gvazdikėliais, šimtažiedėmis, ramunėmis.
„Pradžioje kai kurie kaimynai prieštaravo, bet paskui visiems taip patiko, kad man nešė arbatos, valgio ir sakė: o dabar ateik ir apipiešk mūsų elektros skydinę. Močiutės brolis Petras sakė, jog bijo, kad kas nors gali tą dėžę pasivogti ir nusinešti namo“, – juokėsi A.Michaelides.
Gatvės menas Mikėnuose buvo tarsi pramoga, nes įprastai Paparazzi darbai puikuojasi ant didžiulių fasadų, piešiami ne vieną dieną, naudojant keltuvą, trafaretus ir šimtus aerozolinių dažų flakonėlių.
Nupiešti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicą“ ant Kauno V.Krėvės prospekto 19-ojo namo sienos truko penkias dienas.
Iki tol dar reikėjo gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą. Čia gyvena daugiausia pagyvenę kauniečiai, ir iš kelių eskizų gatvės menui jie pasirinko būtent istorinį piešinį.
„Vienas senelių sakė: juk tu užsienietis ir pieši ne bet ką, o mano šalies istoriją. Jo žmona nuo šešių ryto mums virė cepelinus“, – prisiminė menininkas, Kaune nutupdęs „Lituanicą“, kuri sudužo 1933-iaisiais nepasiekusi savo tikslo Aleksoto oro uoste.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
