Eidamas Larnakos senamiesčio gatve mažiausiai tikiesi išgirsti vietos žmogų, sakantį lietuviškai: „Giminaite, bulvių atvežei?“
A.Michaelides kvatojo pasakodamas, kaip pakalbina turistus lietuviškai, kai jie užklysta į gatvelę, kur veikia jo studija „Paparazzi Art Studio“.
„Žmonės dažnai čia vaikšto apžiūrinėdami meną ant sienų, tada jie pamato mane, su kauke ant nosies piešiantį grafičius, ir sako: „O tai tu tas Paparazzi?“
Kartais sakau „ne“, nes jei pradėsiu kalbėtis, negalėsiu sustoti, – pasakojo graikas, gatvės meno pasaulyje žinomas kaip Paparazzi. – Sakau jiems, kad eitų į vidų, studijoje galės pasikalbėti su Sandra.“
Žmona – dešinioji ranka
Sandra Gritėnaitė (34 m.) – Paparazzi dešinioji ranka. Ištekėjusi už A.Michaelidžio lietuvė netrukus pradėjo dirbti su vyru. Nors oficialiai save vadina asmenine asistente, daro gerokai daugiau: galvoja piešinių idėjas, organizuoja festivalius, bendrauja su miestų vadovais ir tvarko reikalus su užsakovais.
A.Michaelidžio gatvės meno kūrinių yra buvę ir ant Pompidou muziejaus sienos Paryžiuje, ir Kataro sostinės Dohos gatvėse, ir, žinoma, Kipre, kur menininkas savo darbais yra atgaivinęs per šimtą sienų.
Dabar jo studijoje Larnakoje stovi gatvės meno stiliumi ant drobės nupieštas futbolo legendos brazilo Pele portretas. Šalia – dar krūva masyvių rėmų, nupurkštų aerozoliniais dažais.
„Ruošiamės parodai Dubajuje. Į vieną išskirtinių narių klubų Dubajuje turime nuvežti dvidešimt darbų“, – pasakojo S.Gritėnaitė.
Tai ji sugalvojo savo vyrui pasiūlyti ką nors nupiešti ir Lietuvoje. Dabar jo darbų galima rasti Kaune, Vilniuje ir net mažyčiame Mikėnų kaime Panevėžio rajone, kur užaugo Sandra ir iki šiol gyvena jos močiutė.
„Kai pirmą kartą ji pasakė, kad važiuosime į Mikėnus, negalėjau patikėti. Mikėnai? Tavo kaimas vadinasi Mikėnai? Kaip Graikijoje?“ – pasakojo A.Michaelides.
Ten jie keliauja kiekvieną vasarą. Vanduo – tik šulinyje, tualetas – lauke, miškas, vištos ir maudynės ežere. Graikas sakė, kad jam tai geriausios atostogos.
Šią vasarą jis nusprendė ir padirbėti, todėl pradėjo apipiešdamas močiutės garažo vartus, o paskui paprastą kaimo pakelės elektros skydinę pagražino laukų gėlėmis: gvazdikėliais, šimtažiedėmis, ramunėmis.
„Pradžioje kai kurie kaimynai prieštaravo, bet paskui visiems taip patiko, kad man nešė arbatos, valgio ir sakė: o dabar ateik ir apipiešk mūsų elektros skydinę. Močiutės brolis Petras sakė, jog bijo, kad kas nors gali tą dėžę pasivogti ir nusinešti namo“, – juokėsi A.Michaelides.
Gatvės menas Mikėnuose buvo tarsi pramoga, nes įprastai Paparazzi darbai puikuojasi ant didžiulių fasadų, piešiami ne vieną dieną, naudojant keltuvą, trafaretus ir šimtus aerozolinių dažų flakonėlių.
Nupiešti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicą“ ant Kauno V.Krėvės prospekto 19-ojo namo sienos truko penkias dienas.
Iki tol dar reikėjo gauti daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimą. Čia gyvena daugiausia pagyvenę kauniečiai, ir iš kelių eskizų gatvės menui jie pasirinko būtent istorinį piešinį.
„Vienas senelių sakė: juk tu užsienietis ir pieši ne bet ką, o mano šalies istoriją. Jo žmona nuo šešių ryto mums virė cepelinus“, – prisiminė menininkas, Kaune nutupdęs „Lituanicą“, kuri sudužo 1933-iaisiais nepasiekusi savo tikslo Aleksoto oro uoste.
Sužavėjo lietuvės akys
Apie Lietuvos istoriją jis žinojo nedaug, kol nesusipažino su Sandra. Graiko ir lietuvės meilės istorija prasidėjo Agia Napos kurorte, kur buvusi lietuvių kalbos mokytoja atvažiavo nusprendusi pakeisti aplinką.
Buvo 2010-ieji, mergina buvo neseniai išsiskyrusi su draugu, jai norėjosi ko nors naujo, todėl darbas viešbučio prie Viduržemio jūros bare atrodė kaip tik.
A.Michaelides kaip tik piešė vieną savo paveikslų ant sienos priešais tą viešbutį. Vieną dieną jis užėjęs paklausė barmenės, kur tualetas.
„Ji iš karto pradėjo mane traukti per dantį. Sakė, nėra čia tualeto, ir pasiūlė tuščią taurę, – prisiminė A.Michaelides. – Grįžau ten kitą dieną, daviau jai savo vizitinę kortelę ir pasakiau, kad jos akys gražiausios pasaulyje, norėčiau nupiešti jos portretą. Aišku, ji į tai nežiūrėjo rimtai ir man matant išmetė tą kortelę į šiukšlių dėžę.“
Visa tai prisiminusi S.Gritėnaitė dabar juokėsi: „Agia Napoje kas antras sako, kad yra fotografas arba menininkas, ypač vasaros sezono pradžioje.“
Bet šis graikas buvo atkaklus ir lietuvaitės, kurios akys gražiausios pasaulyje, taip lengvai nepaleido.
„Kai susipažinome, gyvenau kaip roko žvaigždė, kuri pusryčiams geria viskį. O tada pamačiau merginą, kuri net nerūko, skaito knygas, yra ir graži, ir protinga, tikras angelas. Ar tokių žmonių būna?“ – stebėjosi A.Michaelides.
Pakeitė gyvenimą
Menininkas neslepia, kad anksčiau gyveno audringai. Gatvės meną jis atrado Salonikuose, kur žlugus Sovietų Sąjungai jo šeima persikėlė iš Tbilisio, – Gruzijoje graikai buvo radę prieglobstį nuo turkų priespaudos.
Kurdamas alternatyvų gatvės meną A.Michaelides ir gyveno alternatyviai – su svaigalais ir naktinėmis linksmybėmis. Kaip pats sako, įsivaizdavo esąs Amedeo Modigliani ar Jeanas Michelis Basquiat, kurie mirė nesulaukę trisdešimties „apsikabinę du supermodelius“.
„Buvau bohemiškas šunsnukis. Dabar man 37-eri, bandau mesti rūkyti ir negeriu net alaus.
Sandra pakeitė mano gyvenimo būdą ir supratimą, kas yra menininkas, kaip atsikratyti netikrų meno gerbėjų ir būti atviram sau pačiam, – pasakojo Paparazzi. – Nemanau, kad Michelangelo gyveno taip suknistai, kad atsikeltų antrą dienos pusę pagiringas ir sakytų: „Ai, šiandien neturiu įkvėpimo piešti, neturėsiu dar savaitę, gal tris savaites.“
Turbūt jis buvo panašesnis į statybininką, kuris dirba kaip pamišęs kasdien penkiolika valandų.“
Graikas pajuokavo, kad jam pasisekė, nes Sandrai patiko jo blakstienos ir sugebėjimas piešti. Lietuvė pasakojo, jog labiausiai traukė tai, kad Achilleas buvo kitoks nei kiti kipriečiai: „Vietos žmonėms sunku net į kitą kaimą nuvažiuoti, jiems viskas atrodo per toli.
Toks menkas daugybės kipriečių mentalitetas. Buvo taip gera sutikti žmogų, kuris atviras viskam, linksmas, nori keliauti, gali kalbėtis apie meną.“
Sulaukia daug dėmesio
Meilė menui tapo bendru projektu – S.Gritėnaitė ėmėsi užkulisinio darbo ir tai padėjo menininko talentą paversti darbu. Dabar Kipro meno pasaulyje visi žino Paparazzi, o jų dueto pradėtas Agia Napos gatvės meno festivalis kiekvienais metais į šį kurortą sukviečia garsiausius pasaulio gatvės menininkus.
Čia atostogaujant neįmanoma nepastebėti daugybės įspūdingai išpaišytų fasadų, virtusių meno galerija po atviru dangumi.
Bene daugiausia turistų fotografuojasi prie milžiniško kosmonauto Jurijaus Gagarino portreto jo vardu pavadintoje gatvėje.
„Rusai labai tuo didžiuojasi, jis tais laikais buvo lyg Supermenas. Nors buvo nepatenkintų, kad ant šalmo nėra užrašo CCCP“, – sakė A.Michaelides.
Menas ant sienų dažnai sulaukia įvairios reakcijos, ir nebūtinai teigiamos. Neseniai Larnakoje viena nepatenkinta tetulytė užpiešė baltais dažais dalį Paparazzi paveikslo ant vieno muziejaus sienos.
Tai buvo paprasčiausia vaivorykštė, bet jai priminė gėjų simbolį. Kažkada Paparazzi Limasolyje sieną padabino pusnuogėmis fėjomis, bet vienas miesto pareigūnas pareikalavo jas aprengti.
„Už šimto metrų buvo kabaretas, kur reklamuojamos nuogos merginos, bet užkliuvo ne tai, o mano piešiniai“, – šyptelėjo A.Michaelides, savo darbais bandantis ir įkvėpti gyvybės miesto pilkumai, ir siųsti socialines žinutes.
Padalintoje Nikosijoje, kurios šiaurinė dalis yra okupuota Turkijos, graikas nupiešė apie 20 metrų aukščio besisukantį dervišą ant kulkomis suvarpytos sienos ir pavadino jį „Taikos šokiu“.
Visą pasaulį apskriejo 2015-aisiais Paparazzi pieštas milžiniškas nepalietės moters su vaiku nešyklėje atvaizdas ant sienos Limasolyje. Taip menininkas ragino žmones paremti šalį, nuniokotą žemės drebėjimo.
„Žmonės Kipre gana rasistiškai nusiteikę azijiečių, kurie čia atvažiuoja dirbti juodų darbų, atžvilgiu. Pamatęs tą paveikslą vienas nepalietis man pasakė: „Žmogau, tu man padėjai vėl didžiuotis tuo, kad esu iš Nepalo“, – pasakojo A.Michaelides. – Manau, kad net jei parduočiau savo darbus už milijonus, vis tiek toliau pieščiau gatvėse.“
Dukra kalba lietuviškai
Gatvės meno pasaulyje A.Michaelides jau seniai nebe vandalas, o profesionalas.
Užsakymų jam netrūksta piešti ne tik ant sienų, bet ir ant drobių, todėl būna, kad menininkas naktis leidžia savo studijoje, o ne namie, kur laukia ne tiktai žmona, bet ir trejų metų dukrelė Melisa.
„Kai turi šeimą, gyvenimas pasikeičia, man visada norisi būti su jomis, tik ne visada galiu. Todėl Sandra kas du mėnesius grasina susipakuoti daiktus ir išvažiuoti į Lietuvą“, – juokėsi A.Michaelides.
„Turiu į tai žiūrėti pakančiai, kitaip nebūtume šeima. Menas juk ne darbas, o gyvenimas“, – sakė S.Gritėnaitė.
Kai tik turi laiko, į „Paparazzi Art Studio“ ji sukviečia Kipro lietuvių vaikus kartu piešti, mokytis kalbos ir draugauti. Mažoji Melisa lanko graikišką darželį, bet lietuviškai kalba puikiausiai ir dar pamoko savo tėtį.
„Rankytę skauda! Noriu pieniukas! Nenoriu!“ – kvatodamas savo lietuvių kalbos žinias demonstravo graikas.
Vos gimus vaikui menininkas įamžino Melisą keliuose paveiksluose ant sienų. Atėnuose Melisa nupiešta sėdinti ant lagamino – kaip auganti daug keliaujančioje tarptautinėje šeimoje.
Rusijos mieste Jekaterinburge yra milžiniškas Melisos portretas per visą fasadą, kuriame ji, kaip ir tėtis, piešia aerozoliniais dažais.
„Jį piešiau „Stenograffia“ festivalyje prieš pat pasaulio futbolo čempionatą, ir ta gatve žmonės vyko į stadioną. Taigi Melisą pamatė ir futbolininkas Lionelis Messi, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – su šypsena prisiminė A.Michaelides.
Gražina nuogas sienas
Įkvėpti gyvybės miestams ir suteikti prasmės nuogoms sienoms jam dar norėtųsi ir Lietuvoje. Graikas mėgsta pagražinti provincijos pilkumą, bet jam malonu dirbti ir didmiesčiuose.
Praėjusią vasarą jis įsimylėjo Vilniaus Užupio rajoną, kur lankė draugus, ir vieną jų nupiešė senoje arkoje.
„Užupyje žmonės kitokie. Šiaip lietuviams reikia penkių alaus bokalų, kad sušiltų, o Užupyje jie nuo pirmos minutės bučiuojasi ir apsikabina. Čia kaip kitas pasaulis! Sakiau Sandrai, kad jei gyventume Lietuvoje, tai tik čia“, – sakė A.Michaelides.
S.Gritėnaitė juokėsi, kad Užupyje ką nors įpirkti buvo galima tik prieš keliolika metų.
Be to, grįžti į gimtinę planų kol kas nėra. Šiuo metu namai yra prie Larnakos, kur Viduržemio jūra – tik keletas minučių kelio automobiliu, o vasara nesibaigia ištisus metus.
„Mes nesame prisirišę ir bet kada galėtume kur nors išlėkti. Bet Larnakoje labai patogu, nebrangu, visi atsipūtę.
Įsivaizduokite, jei gyventume, pavyzdžiui, Londone, turėtume suktis kaip išprotėję, ten mėnesį nepadirbtume, ir būtų baigta“, – kalbėjo A.Michaelides.
Nors gimė ne Kipre, jis čia jau seniai tapo savas. Vienas garsiausių jo kūrinių – ant vienos sienos Nikosijoje nupieštas paveikslas „Kipro žmonės“.
Prie jo Paparazzi dirbo net du mėnesius. Čia gali rasti Kipro žmonių iš visų socialinių sluoksnių, gerai įsižiūrėjus – ir A.Michaelidžio mamą, ir rajono loterijos bilietų pardavėją, ir senuką iš gretimo kiemo.
„Vienas senelis liepė būtinai jį nupiešti, sakė, kad netoli gyvena visą gyvenimą ir turi būti tarp Kipro žmonių.
Jei ne, sakė naktį užpieš visą mano darbą ant sienos“, – pasakojo menininkas.
Gatvės menas nėra amžinas ir perdažant sienas paveikslai pasiglemžiami visam laikui.
A.Michaelides kai kurių savo darbų net nebeatsimena, nes seniau jų nefotografuodavo.
Dabar tuo pasirūpina S.Gritėnaitė, o jos vyras neslepia, kad be jos Paparazzi vardas gal ir nebūtų tapęs toks žinomas gatvės meno pasaulyje: „Ačiū Dievui, Sandra atėjo į mano gyvenimą ir tapome gerokai organizuotesni.
Ji sako, kad aš vis dar esu kaip paauglys iš dešimtojo dešimtmečio. Taip, aišku, esu, tačiau laikas suaugti. Dėl jos tampu geresniu žmogumi.“
