Dina Azizova (55 m.) kartu su vyru ir vaikais 2008 metais atsikėlė gyventi į Ust Katavo miestelį, esantį Čeliabinsko srityje, miestelio pakraštyje įsigijo namą. Nuo to laiko jos vaikų, dviejų dukterų ir sūnaus, niekas nebematė. Motina neišleisdavo jų iš namų, pati mokė skaityti ir rašyti, pirko vaistus, rašo portalas anews.com.
Visi apie tai sužinojo tik tada, kai vaikai ryžosi pabėgti. Tuomet moteris padegė savo namą ir žuvo gaisre. O iki to laiko 11 metų šalies socialinės tarnybos nebuvo atkreipusios į šeimą dėmesio ir nelaikė jos asocialia.
Šeima tiesiog pradingo
D.Azizova su vyru Sujunu Rachmatovu atvyko į Rusiją iš Uzbekistano 2002 m. Pradžioje gyveno Baškirijoje, o 2008 m. persikėlė į Čeliabinsko sritį, Ust Katavo miestelį. Miestelio pakraštyje įsigijo nedidelį namą, o bėgant laiko šalia pasistatė dviejų aukštų kotedžą.
Šeimoje buvo keturi vaikai. Vyriausioji dukra, 33 m. Diliara ištekėjusi persikėlė į Tatarstano miestą Naberežnyje Čelny. Yra žinoma, kad ji buvo teista už žmogžudystę ir už tai sėdėjo kalėjime. Su tėvais gyveno dvi dukterys (20 ir 11 metų) ir sūnus (15 metų). Jauniausioji dukra gimė jau Ust Katave.
Nuo 2008 m. vaikai niekur nesirodė – motina jų neišleisdavo kitapus nuosavo namo vartų. „Buvo duomenys tik apie jauniausią vaiką: jį iki 11 mėnesių lankė medicinos sesuo“, – žurnalistams atskleidė šaltinis iš miestelio.
Dukra Darina, kuriai šiuo metu 20 metų, baigė tik dvi klases – pirmą ir antrą. Po to motina ją atsiėmė iš mokyklos ir pasakė, kad mokslai nereikalingi.
2017 m. tėvas, kuriam šiuo metu 70 metų, išvyko uždarbiauti į Kurgano sritį. Nuo tada jis gyveno atskirai ir mokėjo alimentus. Per dvejus metus artimuosius aplankė tik porą kartų.
Trys vaikai liko gyventi su motina. Dina uždarbiavo siūdama. Jai padėjo ir dukra Darina.
Nenorėjo, kad vaikai kur nors eitų
Jaunesnių vaikų motina nevedė į darželį. Ji savarankiškai namuose juos mokė skaityti ir rašyti, pirko pratybas. „Mano jaunesnioji sesuo jau būdama trejų skaičiavo iki šimto ir atmintinai mokėjo abėcėlę“, – žurnalistams pasakojo Darina. Motina merginą išmokė siūti.
Per visą individualaus namo perimetrą buvo išstatytos stebėjimo kameros. Motina draudė vaikams net vieniems išeiti pasivaikščioti. „Tiesiog nenorėjo, kad mes išeitume. Tėtis kažkaip mamos klausė“, – pasakojo mergina.
Naudotis planšetiniu kompiuteriu vaikai galėjo tik stebint motinai: „Viena planšetė buvo visiems, kad pažiūrėtume filmukus per „Youtube““. Telefonu pasikalbėti su tėvu buvo galima tik kontroliuojant motinai, jeigu ji sėdėdavo priešais. Vaikai nežiūrėjo televizoriaus ir nežinojo nieko, kas vyksta pasaulyje. Motina pirko jiems kino ir animacinių filmų įrašus. Gydė vaikus taip pat savarankiškai.
Slapta nuo motinos Darina įsigijo išmanųjį telefoną ir pabandė užmegzti pažintis internete. Taip ji susirado vaikiną. Kai merginos motina išeidavo, jai pavykdavo susitikti su vaikinu. Dukra bandė pakalbėti su motina apie tai, kad ji jau suaugusi, bet nesėkmingai.
Kaimynams Dina sakydavo, kad jos vaikai gyvena pas vyriausiąją dukterį Naberežnyje Čelny mieste ir kartais atvyksta pasisvečiuoti. Tą patį motina sakė, ir kai pas ją atėjo iš mokyklos. Kažkam kitam moteris buvo sakiusi, kad jos vaikams skirtas namų mokymas. Prieš tėvą apsimesdavo, kad vaikai lanko mokyklą.
Buitimi rūpinosi vaikai
Visu namų ūkiu rūpinosi vaikai – jie gyveno privačiame name, kuris po truputį prisikaupė šlamšto. Motina tik pirko produktus, o valgį visiems nuo 10 metų gamindavo Darina.
„Ji visada parvažiuodavo taksi, atveždavo produktų. Maišais, paketais. Daug vaikų – reikia maitinti. Vyriausioji dukra ir sūnus ateidavo, padėdavo įnešti. Kartą per mėnesį mes juos matydavome. Juokdavosi, girdėdavome, kaip vaikai žaidžia“, – pasakojo kaimynai.
Motina turėjo šunį, kuriam, pasak dukters, ji pirkdavo patį brangiausią maistą. Gyvūnas, skirtingai nuo vaikų, gyveno kitame name, kur buvo švaru ir šilta.
Psichologiškai neištvėrė
Prieš tragediją Darina susipyko su motina dėl to, kad ši jos niekur neišleidžia. Moteris sumušė dukterį – vėliau tyrėjai ant merginos kūno rado sumušimų pėdsakus.
Po ginčo Darina pasiėmė jaunesniuosius brolį ir seserį ir lapkričio 6-osios vakarą su jais pabėgo pas savo pažįstamą.
„Tiesiog psichologiškai neištvėrėme nuolat sėdėti namie ir bijoti, kad mama sugaus su telefonu“, – aiškino mergina.
Tą pačią dieną motina parašė policijai pareiškimą apie be žinios dingusius tris vaikus. Paauglius rado greitai, bet jie viską papasakojo pareigūnams ir atsisakė eiti namo. Vaikus paguldė į ligoninę tyrimams.
Kitą dieną D.Azizova padegė namą – sukėlė gaisrą būtent tame šlamštu užverstame pastate, kuriame gyveno vaikai. Kaimynai iškvietė ugniagesius, ir liepsnas pavyko užgesinti. Apdegusio namo nuotraukose matyti, kad ten buvo visiška betvarkė.
Moteris buvo rasta gretimame name, kur gyveno jos šuo, pasikorusi.
Sprendžiamas vaikų likimas
Šiuo metu su vaikais dirba psichologas. Jiems bus suteikta visa būtina medicininė ir materialinė pagalba.
Pas vaikus atvažiavo tėvas, kuris šiuo metu laikomas jų oficialiu atstovu. Bet nėra žinoma, ar vaikai bus perduoti jam, nes namuose jis seniai negyveno.
Į vaikų globą pretenduoja vyriausioji dukra, bet tam sukliudyti gali jos teistumas. Socialinės tarnybos žada padaryti viską, kad vaikai liktų šeimoje. Prokuratūra aiškinsis, kaip šeima liko pražiūrėta visų socialinių tarnybų.
