Informacinių technologijų specialistas E.Greičius, baigęs matematiką Vilniaus universitete, neįsivaizduoja gyvenimo be triatlono, maratono, dviračių sporto ir kelionių.
Tačiau vilnietis nenumanė, kad keliaudamas po Balio salą, vieną iš daugybės Indonezijos salų, sutiks mylimąją.
Poros keliai susikirto 2017 metų lapkritį Balyje.
Suvedė programėlė
Edvinui pavykdavo rasti gerų kelionių pasiūlymų, tarkime, nuskristi į Singapūrą, o iš jo į Japoniją jis sugebėdavo už kelis šimtus eurų.
Vyras nepraleido tokių progų ir išmaišė nemažai pasaulio, kol sykį atsidūrė Balio saloje.
E.Greičius pasinaudojo išmaniąja programėle, kurioje siūloma neatlygintinai apsistoti pas vietos žmones ar paprašyti konsultacijos.
„Aš ir pats užsienio svečiams esu nemažai kartų aprodęs Vilniaus senamiestį, nes turiu atsisiuntęs šią programėlę. Todėl Balyje parašiau, kad norėčiau susipažinti su sala.
Misha man greitai atsakė, sutarėme susitikti kavinėje. Man visada rūpi kultūrinis kontekstas, nes pirmąkart nuvykus į Balį buvo sunku susigaudyti. Ši pažintis labai padėjo, o kas išsirutuliojo po to, tai – chemija“, – šypsodamasis pasakojo E.Greičius.
Saloje Edvinas praleido penkias dienas, po to išskrido į Japoniją. Iš šios šalies grįžęs į Vilnių keliautojas parašė žinutę Mishai, nes norėjo su ja pabendrauti daugiau.
Bet indonezietei vyras negalėjo prižadėti, kada sugrįš į Balio salą, kur tuo metu gyveno ir turizmo srityje dirbo M.Johanna.
Netrukus E.Greičius sužvejojo kitą gerą kelionės pasiūlymą į Tailandą ir pakvietė draugę pratęsti pažintį.
Po trijų savaičių Edvinas su Misha susitiko Bankoke – šalies sostinė tuo metu ruošėsi didžiosioms metų šventėms.
Apie šį susitikimą liudija poros nuotrauka. Vasariškai apsirengę jie įsiamžino su didžiuliu pliušiniu baltuoju lokiu.
Apsilankė Lietuvoje
Tailande pora jau neslėpė jausmų ir vienas kitam atskleidė norą toliau puoselėti santykius, tad Edvinas paprašė, kad kitą sykį mylimoji jį aplankytų jo tėvynėje.
„Pirmą kartą atvykau į Lietuvą 2018 metais ir praleidau čia tris vasaros mėnesius su Edvinu ir jo šeima. Vilnius man iš karto patiko, nes tai miestas, kuris keri ir stebina.
Esu kilusi iš Indonezijos sostinės Džakartos, kurioje gyvena 12 milijonų žmonių, tad Vilnius man – mažas ir patogus miestas: visur galime nueiti pėsčiomis ir oras čia labai švarus“, – įsitikino M.Johanna.
2018 metų vasarą indonezietė lankė mėnesį trunkančius lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete. Jai lietuvių kalbos žodžiai pasirodė nesunkiai ištariami, tačiau gramatika labai sudėtinga!
E.Greičius džiaugėsi, kad širdies draugė, nors ir nedaug pasimokiusi, galėjo lietuviškai susikalbėti su jo mama, nekalbančia angliškai.
„Jos artimieji mane palankiai priima.
Man buvo svarbu ir mano tėvų pritarimas šiai draugystei, nes mūsų šeimos santykiai glaudūs“, – tvirtino vyras.
Edvinui smagu, kad Marijampolėje gyvenantys jo tėvai medikai puikiai sutaria su jo širdies drauge. O Mishos pastangos išmokti kalbėti lietuviškai parodė jos nuoširdumą, ir Edvino tėvai liko labai sužavėti.
Suveikė chemija
Kaip Edvinas ir Misha apibūdintų tą chemiją, suvedusią juos į porą iš skirtingų pasaulio kampelių?
Tuo metu jų širdys buvo laisvos, o susitikę abu pastebėjo, kad sutampa požiūriai. Kad lietuvį ir indonezietę suvedė programėlė, – atsitiktinumas.
„Kaip šūvis tamsoje – juk kur nors vis tiek pataiko“, – nusijuokė E.Greičius.
Edviną iš karto patraukė Mishos polinkis bendrauti, šmaikštumas.
„Ji labai logiškai dėsto mintis, man, kaip matematikui, tai patinka. Man didžiausia vertybė – žmogaus gebėjimas gražiai dėlioti sakinį.
Jeigu tai yra, pašnekovas įgauna visai kitokią vertę. Juolab jei žmogus traukia, jausmų chemija atsiranda, tie pliusai dvigubinasi“, – tikino E.Greičius.
Nors Indoneziją sudaro viena didžiausių musulmonų bendruomenių pasaulyje, M.Johannos šeima yra katalikai. Tai – irgi atsitiktinumas, kad poros religinės pažiūros panašios.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
