Penktadienio vakarą mama į feisbuką įkėlė vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti per miegus nerimstanti, išberta mergaitė, ir parašė: „Vaizdas tiesiogiai iš mano nakties. Brangūs skiepų garbintojai... Jūsų mylimų skiepų dėka, mes naktim verkiam ir nerandam ramybės. Tyrimai net neaptinka, kam esam alergiškos, apart kiaušinio, visos kitos reakcijos yra kryžminės ir jų tyrimai neparodo. Mūsų istorija prasidėjo būtent po skiepo. Ir net nemėginkit įrodyt, kad tai sutapimas arba „tai čia kiekvienas galim būt alergiškas“. Ne kiekvienam gal atsirado kelios valandos po skiepo bėrimai, bet jei atsirado kažkas panašaus, tai susimąstykit nuo ko. (...)
Sveikatos, draugai ir ne draugai“, – rašė mama.
Lrytas.lt susisiekus su įrašo autore, ji patikino, kad savo įrašu nieko nenorėjo atkalbėti nuo skiepų. „Mano įrašas skirtas tiems, kuriems įdomu arba skaudu, taip, kaip man“, – teigė ji.
Mergaitę berti, mamos tikinimu, pradėjo tuojau po skiepo, kai jai buvo 7 mėn. (prieš tai ji sirgo gripu, todėl 6 mėn. skiepas buvo atidėtas). Ji pasakojo: „Gydytojai sako, kad tai dermatitas, alergija, ir vis siunčia pas kitus specialistus. Ten nuvykus, jie vėl siunčia kažkur kitur. O dukrelės kūną beria dėmėmis arba lopais, vos tik pavartojus produktą, kuriam ji alergiška. Veidas paraudonuoja dažniausiai tą pačią akimirką arba per 15 minučių. Alergenų testas parodė, jog dukra alergiška kiaušiniams, kurių yra ir kai kurių skiepų sudėtyje. O visa kita yra kryžminės reakcijos, kurių, anot gydytojų, tyrimas neparodo, telieka vaiką stebėti.“
Per daugiau nei metus tėvai jau yra atsirinkę, kad atžalai netinka vištiena, kiauliena, jautiena, jūros gėrybės, pomidorai, avietės, vyšnios, obuoliai, bulvės, įvairūs saldumynai – viso to mergaitei reikia vengti. Dažniausiai jos odos būklė nebloga, bet būna momentų, kad kažką suvalgius ji susiduria su nauju alergenu ir tokiais atvejais būklė vėl paūmėja.
Tą dieną, kurios vakare mama parašė skaudųjį įrašą, mergaitė kieme iš vaikų gavo vieną saldainį, o mama tą momentą pražiūrėjo ir nesureagavo – dėl to organizmas ir reagavo taip audringai.
Dar mama prisipažino, kad, nors dukrelės odą kaip įmanydama drėkina ir prižiūri, stengiasi vengti cheminių vaistų ir hormoninių tepalų, kurie jų šeimai nepriimtini dėl sudėties ir galimų šalutinių poveikių.
Gal dėl to, o gal ir dėl kažkokių kitų priežasčių, pasak mamos, kažkas iš įrašo komentatorių (o tokių, kurie jos istoriją komentavo labai piktai, buvo tikrai daug) ją paskundė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams.
„Jie susisiekė telefonu, bet daugiau pasikalbėję apie mūsų šeimą sakė, kad neturi prie ko prikibti, supranta, kad daroma viskas, kas įmanoma, ir jei atvyks kas nors iš jų kolegų, tai labiau dėl dokumentacijos. Jie bendravo maloniai ir esu jiems labai dėkinga, kad nėra tokie nužmogėję, kaip kai kurie komentatoriai“, – sakė pašnekovė.
Jei ne skiepai, tai kažkas kitas
Ar skiepai gali iššaukti tokią alerginę reakciją, Lrytas.lt paklausė gydytojos alergologės, docentės dr. Jūratės Staikūnienės. Ji teigė, kad tokia tikimybė yra, tačiau vakcinų priešininkai ją neteisingai supranta ir interpetuoja.
„Tai nereiškia, kad skiepai atopinį dermatitą ir sukelia, tiesiog tai gali būti vienas iš veiksnių, kuris nulemia jo pradžią. Jei ne skiepai, liga pasirodytų gal po dviejų savaičių, po dviejų mėnesių ar po metų, bet ji vis tiek pasireikštų tiems, kurie turi genetinį polinkį ja sirgti (tokių žmonių ir oda iš prigimties jautresnė)“, – pabrėžė gydytoja.
Kiti veiksniai, sujudinantys imuninę sistemą ir iššaukiantys alerginę reakciją, dažnai būna tam tikri maisto produktai. O būna ir taip, kad vaikas suserga infekcine liga, sloguoja, viduriuoja, ir atopinis dermatitas pasireiškia po to.
Taigi docentė tėvus dėl skiepų ir alergijos ryšio gali tik nuraminti. „Ir tais atvejais, kai vaikas serga atopiniu dermatitu, galima jį skiepyti toliau, jei vaikas nėra alergiškas kažkuriai vakcinos sudėtinei daliai“, – pastebėjo ji.
Ar yra vilties, kad toks vaikas ligą išaugs? Pasak gydytojos, jei ji lengvesnės formos, tikriausiai po poros metų praeis, o jei forma sunkesnė, ji gali tęstis ir visą gyvenimą, kai kuriais jo etapais atsitraukdama, o po to ir vėl sugrįždama.
Skiepai – tik jungiklis
Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė patvirtino kolegės nuomonę, kad skiepus tėvai retkarčiais vadina alerginės reakcijos sukėlėju, bet tai yra klaidinga.
„Skiepas pats savaime alerginės reakcijos nesukelia, bet gali suveikti kaip jungiklis ir paskatinti ligos pasireiškimą. Jei ne jis, vėliau ligą išprovokuotų kažkoks kitas veiksnys, kad ir persirgta sloga, antibiotikų vartojimas ar dantukų gydymas. Tad jei toks vaikas ir liktų neskiepytas, jis dėl genetinių veiksnių vis tiek susirgtų vėliau, kad ir ką sakytų sąmokslų teorijų mėgėjai“, – aiškino I.Kisielienė.
Tokiems tėvams, kurių vaikus kamuoja atopinis dermatitas, gydytoja rekomenduoja du svarbius dalykus: tinkamai prižiūrėti odą ir išmokti valdyti bėrimus bei juos gydyti.
Visų pirma, reikėtų pasirinkti sausai odai skirtas priežiūros priemones, prausiklį ar muilą bei drėkinantį kremą, skirtą atopiškai odai, kuriuo reikėtų kasdien 1-2 kartus per dieną ją tepti.
Jei atsiranda bėrimų, oda paraudusi, niežtinti, vadinasi, reikalingas ir gydymas vaistais, kuriuos skirs gydytojas ir kuriuos reiks tepti tol, kol bėrimas išnyks.
O jeigu mama sako, kad hormoniniai vaistai jai nepriimtini? „Tėvai neretai to bijosi, tokiai baimei apibūdinti net yra terminas – kortikofobija. Dažniausiai baiminamasi, kad vaistai pateks į organizmą arba oda suplonės. Bet tyrimai rodo, kad jei vaistas naudojamas taisyklingai, nesutepamos daugiau nei dvi tūbelės per savaitę ir jis nenaudojamas ilgiau nei mėnesį, šalutinių reiškinių neturėtų atsirasti“, – ramino gydytoja I.Kiselienė.
Reikia informuoti institucijas
VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis teigė, kad konkretų atvejį iš įrašo socialiniame tinkle komentuoti būtų per sunku: reikia įvertinti daug veiksnių, žinoti, kokia buvo vaiko būklė skiepijimo metu, ar jis iki tol nesirgo infekcinėmis ar alerginėmis ligomis ir pan.
Jei vis dėlto po skiepo pasireiškė šalutinė reakcija, reiktų kreiptis į gydymo įstaigą, kur skiepas buvo atliktas, kad viskas būtų įvertinta. Tėvai ir patys gali užregistruoti savo atvejį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) tinklalapyje. Tokius duomenis analizuoja specialistai, be to, vedama ir pasaulinė statistika.
Tačiau apskritai ir Lietuvoje, ir pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais ryšys tarp skiepų ir alergijos paneigtas. „Ir netgi atvirkščiai – yra pastebima, kad skiepijamas turi vaikams teigiamą poveikį alergijos prasme, kadangi jei nebūtų skiepų, būtų daugiau užkrečiamų ligų ir imuninei sistemai tektų daugiau išbandymų“, – sakė profesorius.
Jis neatmetė galimybės, kad itin retais atvejais skiepas galėjo iššaukti alerginę reakciją. „Bet šiais laikais, kai kalbama, jog alergija – didžiulė epidemija, paliečianti vos ne pusę vaikų, kaltinti dėl visko vakcinas tikrai nėra pagrindo. Skiepyti vaikų nerekomenduojama tik tuomet, jei yra žinoma sisteminė alerginė reakcija į vakcinos komponentą. Tai yra itin retos būklės“, – teigė V.Usonis.
