Vilniečio V.Mackevičiaus portretuose pavaizduotos garsios asmenybės veidus dengia kaukėmis. Taip dailininkas fiksuoja karantiną pasitelkdamas svarbių Europos istorijai žmonių atvaizdus.
V.Mackevičius per karantiną tęsė prieš aštuonerius metus pradėtą meninį projektą „Raidės galia“. Tik karantinas jam suteikė naujų spalvų – olandų tapytojas Vincentas van Goghas, vokiečių kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas, italų tapytojas Leonardo da Vinci, belgų dailininkas Rene Magritte’as, austrų dailininkas Gustavas Klimtas ginasi nuo koronaviruso medicininėmis kaukėmis.
Garsūs praeities menininkai, lyg dar būtų gyvenę vakar, tarsi sako: „Susirūpinkite savo rytdiena“, t.y. suvienykite jėgas prieš koronavirusą.
Per karantiną V.Mackevičius kolekciją „Raidės galia“ papildė devyniais naujais kūriniais.
Kiekvienas jų sukurtas iš tekstų – asmenybių biografijų. Jos parašytos tos valstybės, kurioje gyveno iškilios asmenybės, kalba.
Kodėl pasirinkti ne dažų potėpiai, o raidės, dailininkas paaiškino taip: „Raidė yra pagrindinė žmonių bendravimo formos dalis, o kalba galima išreikšti valią.“
Todėl raidžių portretai turi simbolinę prasmę – jie reiškia bendravimą tarp Europos žmonių ir jų vienijimąsi pandemijos metu. O suvienytos tautos yra didžiulė galia.
„Kaip tik šiuo metu reikėtų laikytis bendros veiksmų strategijos ir padėti vieni kitiems“, – tvirtino reakciją į pandemiją kūryboje išreiškęs V.Mackevičius.
Dailininkui naujoji realybė ir unikalus laikotarpis nėra labai malonūs, nes tai pasėjo nežinomybę.
„Kova su koronaviruso plitimu iš esmės yra karas. Nematomas priešas klastingai užpuolė daugelį šalių, pamažu užgrobė vis daugiau teritorijų, ima įkaitais žmones ir net žudo juos.
Virusas milžinišku mastu traiško verslus, plėšo daugelio gyvenimo planus į gabalus, žudo svajones“, – jautriai į pandemiją reagavo kūrėjas, per karantiną užsidaręs savo studijoje.
V.Mackevičiui nebėra taip įdomu tapyti portretus aliejiniais dažais, todėl jis kuria nauja technika. Menininkas naudoja japonišką tušą ir rapitografu, profesionalia braižymo priemone, kuria portretus ant specialaus savo susikurto kartono.
Įprastas kartonas labiau sugertų tušą, jis išplauktų į kraštus, todėl tapytojui teko pasukti galvą.
Menininko sukurtas kartonas ne taip stipriai sugeria tušą, nes jį gaminant buvo panaudota daugiau pašalinių medžiagų, tarp jų perdirbto plastiko, dulkių, o ne celiuliozės.
Portretai sukurti ranka ir atspindi dailininko rašyseną. Vaizdinys kartais diktuoja rašto kryptį, briaunas, todėl raštas ne visada lygus ir dailus. Menininkas pirmenybę teikia vaizdui, ne dailyraščiui.
Iš pradžių portretas piešiamas pieštuku, ant jo kuriamas raidinis portretas, o pieštuko žymės ištrinamos.
V.Mackevičius internete pastebėjo panašių tekstinių portretų, bet jie buvo sukurti kompiuterio programa spausdintinėmis raidėmis.
Portretai, rašyti ranka japonišku tušu skirtingo storio rapitografais, – išskirtinis vilniečio menininko braižas.
„Tai reikalauja daug prakaito. Kai sukuriu portretą be klaidų, jį užbaigiu, jaučiuosi tarsi save nugalėjęs.
Juk suprantu, kad galiu atlikti ir sudėtingesnių užduočių“, – sakė pašnekovas.
Be to, kūrėjas „rašo“ portretus daugybe skirtingų kalbų, iš jų pats moka keturias: lietuvių, anglų, rusų, lenkų.
Kitos kalbos reikalauja didelės atsakomybės, nes menininkas tekstą kopijuoja, pasididina šriftą, duoda patikrinti užsienio kalbų specialistams ir tik tada imasi „rašyti“ portretus.
Nors darbas sunkus, V.Mackevičių tai tik dar labiau skatina kurti. Juk kai laimi tokią kovą su savimi, dirbti maloniau.
Dailininko darbai saugomi 14 pasaulio muziejų saugyklose, o karantino serijos raidinį V.van Gogho portretą jau įsigijo privatus kolekcininkas iš Olandijos.
Jo asmenybė ir kūrinio kaina neskelbiami, nes tokios buvo portreto įsigijimo sąlygos.
