Policijos pareigūną Naurimą Zavecką, renginių režisierių Giedrių Gustą, drabužių dizainerę Nataliją Šakelienę, dainininką Ramūną Grybauską ir statybininką Andrių Cibulską vienija bendra aistra. Šie skirtingų profesijų kauniečiai iš namų retai išeina be fotoaparato.
Nors fotografais mėgėjais save vadinantys žmonės didelių autorinių parodų nėra surengę, šis pomėgis juos taip stipriai užvaldęs, jog dėl išskirtinio kadro jie pamiršta viską, kas vyksta aplinkui.
Šiems žmonėms fotografavimas – pomėgis, kuris dovanoja gerų emocijų, įkvepia kurti, keliauti, moko sutelkti dėmesį, įvertinti akimirkos grožį.
Žino, ką veiks pensijoje
Kauno policijos patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiasis patrulis N.Zaveckas prieš keletą metų sugalvojo, kad kai išeis į pensiją, turės kuo užsiimti. Pareigūnas norėtų atsidėti fotografijai.
„Jau ir dabar galėčiau būti pensininkas, nes policijoje išdirbau 25 metus. Tačiau vis pensiją nukeliu, o fotografija išlieka maloniu pomėgiu“, – tikino 27-us metus policijoje dirbantis kaunietis.
Vyras neslėpė, jog jo aistra fotografuoti tokia stipri, jog prieš kelerius metus, kad įsigytų fotoaparatą, jis pardavė automobilį.
„Iš kuklaus policininko atlyginimo gero fotoaparato neįsigysi. Teko taupyti, tačiau ir to nepakako, todėl buvo metas, kai pardaviau mašiną ir nusipirkau fotoaparatą“, – pasakojo N.Zaveckas.
Neatsigina bičiulių prašymų
Fotografija kaunietis susidomėjo gerokai anksčiau, nei įsigijo fotoaparatą. Maždaug prieš dešimtmetį jis dažniausiai fotografuodavo mobiliuoju telefonu.
Šiuo įrenginiu kai kurias nuotraukas pareigūnas daro iki šiol. Įprastai mobilųjį telefoną jis pasiima, kai leidžiasi į žygius, per kuriuos nueinama dešimtys ir net šimtai kilometrų. Vaikščiojimas, ypač kalnuotomis vietovėmis, – neatsiejama N.Zavecko gyvenimo dalis.
O neštis sunkų krepšį su fotoaparatu keliaujant tam tikrais maršrutais ir trasomis sudėtinga.
„Fotografuoti mobiliuoju telefonu pradėjau savo malonumui nuo gamtos grožybių, žydinčių gėlių, skraidančių bičių.
Kai nusipirkau fotoaparatą, bičiuliai suskubo prašyti, kad pafotografuočiau jų vestuves, krikštynas.
Kviesdami kaip svečią į gimtadienį jie ligi šiol lyg tarp kitko primena, kad pasiimčiau fotoaparatą. Visi nori turėtų įsimintinų kadrų“, – kvatojosi pareigūnas.
Tenka pabūti ir psichologu
N.Zaveckas prisiminė, kad pirmasis jo rimtas fotografijos bandymas buvo kaimynų vestuvės. Per kelerius metus jam yra tekę įamžinti ne tik šeimą ar kitus artimos aplinkos žmones, bet ir žinomus modelius, garsenybių vestuves, viešus renginius, koncertus.
Pareigūnas tikino, jog jis visiškas savamokslis, niekada nelankė jokių fotografijos kursų.
„Fotografuoti man kažkiek padeda ir darbas policijoje. Esu dirbęs ir apsaugininku, todėl su fotoaparatu moku išlikti beveik nematomas, o tuo metu pats matau beveik viską. Be to, ir pareigūnai, ir fotografai yra savotiški psichologai. Yra tekę žmonėms padėti nusiraminti, atsipalaiduoti ir pralinksmėti“, – pasakojo N.Zaveckas.
Policijos pareigūnas sakė, kad viena iš itin jam patinkančių fotografijos rūšių, kuri kartais net užima kvapą, – makrofotografija. Vyras mėgsta iš arti įamžinti žydinčias gėles, medžius, kitus augalus, bites, muses.
„Makrofotografija reikalauja ypač didelio susikaupimo ir begalinės kantrybės. Įsivaizduokite, kiek pastangų ir laiko reikia, kad aiškiai nufotografuotum musės ar bitės akį“, – tikino pareigūnas.
N.Zaveckas per karantiną įamžino jo kieme žydinčius augalus ir skraidančius vabzdžius. Vyras tikisi, kad maždaug 100 įspūdingų nuotraukų kada nors atsidurs jo makrofotografijos darbų parodoje.
Sužavėjo saulės tekėjimas
Laisvu nuo darbų laiku su fotoaparatu nedažnai išsiskiriantis renginių režisierius G.Gustas sakė, jog šis jo pomėgis prasidėjo prieš daugybę metų nuo gamtos.
„Viskas prasidėjo nuo saulėtekių ir saulėlydžių stebėjimo. Nepakartojamas akimirkas, ypač pajūryje, norėjosi sustabdyti.
Sugalvojau, kad reikia šiuos gamtos reiškinius fotografuoti. Prieš keletą metų įsigijau profesionalams skirtą fotoaparatą ir kone mėnesį visus rytus ir vakarus praleidau tyloje prie jūros, kasdien trokšdamas turėti vis geresnį kadrą“, – pasakojo G.Gustas. Fotografijos paslapčių jis mokėsi ir pas bičiulę žinomą kaunietę fotografę Laimą Geležę.
Vėliau režisierius ėmėsi fotografuoti ne tik gamtą, bet ir renginius, keliones, žmones.
„Svarbiausia yra patirtos geros emocijos, smagiai praleistas laikas ir galimybė užfiksuoti tai, kas pro akis gali tiesiog praslysti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Režisierius tikino, jog iš gražiausių kadrų visada atspaudžia nuotraukas ant popieriaus.
G.Gustas svajoja surengti personalinę parodą.
Portretai atskleidžia išmintį
Drabužių dizainerė N.Šakelienė nuo paauglystės negali ramiai praeiti pro ryškiaspalvę žydinčią gėlę ar medį, skrendantį paukštį ar plasnojantį drugelį, banguojančią jūrą ar plaukiančius debesis.
Kaunietė stengiasi viską, kas gamtoje patraukia jos akį, nufotografuoti. Ją ypač žavi natūralumas, įvairovė ir netikėtumas. Juk gamtoje viskas keičiasi akimirksniu ir tu nežinai, kada pavyks įamžinti svajonių kadrą.
„Esu išmėginusi ne vieną fotoaparatą. Kuo daugiau fotografuoju, tuo labiau norisi turėti dar geresnę įrangą, kad būtų galima padaryti kuo aiškesnes, ryškesnes nuotraukas.
Man smagu, kai fotografijoje pavyksta užfiksuoti menkiausias smulkmenas. Tai svarbu ne tik fotografuojant gamtą. Mėgstu įamžinti savo kurtas kolekcijas. Džiaugiuosi, kai gerai pagautame kadre atsiskleidžia modelio veido išraiška, gražus kūnas ir, aišku, kiekviena drabužio ar aksesuaro detalė“, – sakė N.Šakelienė.
Su fotoaparatu moteris keliauja ir į užsienį. Kelionėse kaunietę vilioja galimybė įamžinti žmonių portretus. Dažnai rezultatas nustebina ne tik Natalijos artimuosius ir bičiulius, bet ir ją pačią.
„Kompiuterio ekrane žiūrėdama į pačios darytas žmogaus, ypač senyvo amžiaus, nuotraukas, matau, kiek daug jo veide išminties, energijos, šviesos ir šilumos“, – kalbėjo N.Šakelienė.
Fotosesijose – ir keturkojai
Dainininkas ir grupės „Bon Jeans“ lyderis R.Grybauskas į fotografiją paniro palyginti neseniai, tačiau, kaip pats teigė, nemažais žingsniais eina profesionalaus fotografo link.
Fotoaparatą į rankas paimti vyrą paskatino noras įamžinti paties gaminamus odos dirbinius.
Maždaug prieš šešerius metus šaudyti iš lanko mėgstantis muzikantas iš odos nutarė pasigaminti įdėklus savo lankui ir strėlėms. Kai juos pavyko pasiūti, R.Grybauskas sumanė kurti papuošalus, pinigines, rankines, pavadėlius keturkojams.
„Gaminius reikėjo taip pristatyti, kad jie atrodytų žmonėms patrauklūs. Todėl įsigijau profesionalams skirtą fotoaparatą ir taip užsikrėčiau dar viena aistra – fotografija, kuriai skiriu nemažai laiko ir finansų. Turiu ne vieną fotoobjektyvą, apšvietimo techniką“, – pasakojo muzikantas.
R.Grybauskas fotografuoja ne tik savo malonumui, bet ir rengia nuotaikingas keturkojų fotosesijas, dirba su modeliais ir visais, kurie nori turėti įspūdingų nuotraukų.
Dėl kadro šliaužė pelkėmis
Kaunietis A.Cibulskas pagal išsilavinimą buhalteris, tačiau dirba statybų versle. Laisvalaikiu vyras taip pat dažnai fotografuoja. Į jo objektyvą dažniausiai patenka miesto, kelionių, gamtos vaizdai.
„Fotografija mano gyvenime atsirado prieš dvejus metus. Pradėjau fotografuoti mobiliuoju telefonu, o fotografijos gudrybių ieškojau internete. Maždaug po metų supratau, kad norėčiau pagauti dar geresnių kadrų, padaryti kokybiškesnių nuotraukų. Todėl pradėjau galvoti apie galimybę įsigyti fotoaparatą“, – kalbėjo pašnekovas.
Vieną fotoaparatą A.Cibulskas pasiskolino iš draugo, kitą išsinuomojo. Suvokęs, kokio fotoaparato jam reikėtų, jį įsigijo.
„Užsidegęs aistra fotografuoti suskubau įsigyti ir įvairios fototechnikos. Dabar galvoju, jog investavau daugokai, nes kai kuriuos dalykus, reikalui esant, galima tiesiog išsinuomoti“, – tikino vyras.
A.Cibulskui dėl gerų nuotraukų yra tekę ir laipioti po medžius, ir šliaužioti po pelkes. Neseniai paukščius fotografavęs kaunietis turėjo per purvą bei vandenį tyliai prišliaužti prie pelkėje tupinčių sparnuočių.
