Viačeslavas pripažino, kad kartais turi daug poilsio dieno – savaitgalį intensyviai padirbėjęs gauna net 5 poilsio dienas, per kurias gali nuveikti šį tą gero. Tiesa, pastaruoju metu laisvadienių sumažėjo.
Švenčių vedėjas pastebėjo, kad dabar lietuviai jaučiasi „atsidūrę tarp kūjo ir priekalo“, tai yra, tarp dviejų karantino laikotarpių, tad stengiasi švęsti kuo daugiau, mielai linksminasi ir darbo dienomis. Taip jie nori atsigriebti už praėjusį ramų karantino laikotarpį ir už tą, kuris galbūt dar laukia.
Na, o Viačeslavas žmonėms padeda linksmintis, vesdamas renginius ir rodydamas įvairius cirko triukus: jis važinėja vienaračiu dviračiu, balansuoja ant judančių lentų, vaikšto kojūkais ir žongliruoja bei pučia ugnį. Tokie triukai domina ir vaikus, ir suaugusius, švenčiančius gimtadienius, vestuves ar kitas progas.
Beje, žiūrovams labiausiai patinka tie triukai, kurie yra pavojingiausi, pavyzdžiui, kai artistas važiuoja dviejų metrų aukštyje vienaračio dviračio ir dar žongliruoja degančiomis lazdomis.
Triukų imtis Viačeslavas sumanė studijų metais, kai vasarą išvyko į Škotiją padirbėti statybose – reikėjo užsidirbti pinigų aktorystės studijoms. Ten atsidūrė gatvės cirko festivalyje ir liko sužavėtas žmonių demonstruojamais triukais ir užsinorėjo taip pat jų išmokti.
Grįžęs į Lietuvą ėmėsi jų mokytis iš „Youtube“. Būdavo, koks dvylikametis angliškai ar vokiškai ten aiškina, kaip reikia žongliruoti, o studentas kantriai mokosi atkartoti jo judesius. „Iš „Youtube“ galima išmokti visko – ne tik cirko triukų, bet ir, tarkim, suvirinimo ar montavimo darbų“, – patikino Viačeslavas.
Mokslams prireikė daug noro kantrybės – kasdien jiems skirdavo po keletą valandų. Būdavo, užsibrėžia, kad neis miegoti tol, kol nenuvažiuos vienaračiu dviračiu tam tikro atstumo, ir laikosi žodžio.
Beje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studentas neišsidavė, kuo užsiima laisvalaikiu – ten laikoma, kad aktoriai turi būti atsidavę teatrui ir neužsiimti kitokia neiškia veikla.
Sunkiausia Viačeslavui buvo išmokti kontaktinio žongliravimo, kai artistas rankomis valdo stiklinį ar aklirinį rutulį ir atrodo, kad tas juda ore. Pašnekovas pastebėjo, kad kai kurie žmonės galvoja, kad rutulys veikia elektronikos pagalba, o gal artistas išsitepęs rankas kažkokiu kremu. Bet jokios gudrybės tame nėra, tereikia noro ir daugybės valandų treniruočių.
Artistas ne kartą ir traumą patyrė, krisdamas nuo vienaračio dviračio, žongliruodamas peiliais ar ugnimi, bet jo tai nuo triukų neatbaidė. „Neseniai per renginį žongliravau peiliais, o fotografas sumanė įsijungti blykstę ir paspiginti man į akis. Tuojau triuką nutraukiau ir paprašiau jo to nedaryti, nes galėjo baigtis blogai“, – atsiminė.
Kai jau gerai išmoko įvairių triukų ir ėmė juos demontruoti renginiuose, o kartais – ir tiesiog gatvėje, Viačeslavas pastebėjo, kad taip galima uždirbti daug daugiau nei teatre, taigi darbo teatre prieš keletą metų atsisakė.
Na, o pastaruoju metu, kaip jau minėta, didelę artisto laisvalaikio dalį užima gamtos švarinimas. Mintis to imtis kilo netrukus po to, kai su drauge Ieva įsigijo irklentes. „Pastebėjome, kad su jomis smagu plaukioti ir degintis kokį pusvalandį, vėliau pradeda norėtis dar kažkokios veiklos. Taip ir kilo minčių, kad būtų naudinga iš ežerų rinkti šiukšles, kurios plaukiojant gerai matosi“, – pasakojo Viačeslavas.
Be to, su irklente patogu padangas, kurių ežeruose nemažai paskandinta, pargabenti į krantą.
Miškų ir ežerų blogybės
Šį pavasarį per karantiną Viačeslavas kasdien nukeliaudavo per miškus su šiaurietiškomis lazdomis apie 10 km, nes reikėjo palaikyti sportinę formą. Pakeliui matydavo šiukšlių, kurių koordinates pasižymėdavo žemėlapyje ir vėliau jas surinkdavo.
Tiesa, surinkus šiukšles ir sudėjus jas į krūvą reikia rasti galimybę kuo greičiau jas iš ten išvežti. „Antraip žmonės, pamatę sukrautas 10 padangų, pamanys, kad tai „legalus“ šiukšlynas, ir ramia sąžine išmes dar dvi padangas“, – aiškino artistas, dabar jau gerai išmanantis šiukšlintojų įpročius.
O kodėl žmonės mėto padangas į ežerus? „Matyt, kai jos dingsta iš akių, tai ir širdies neskauda“, – atsakė.
Iš ežerų Viačeslavas traukė ne tik padangas, bet ir įvairias automobilių bei motociklų detales, dėžes nuo sovietinio kefyro (tikriausiai jas atsineša žvejai, kad galėtų atsisėsti, o atgal išsinešti nesusipranta) ir daugelį kitokių „gėrybių“. Viena įdomesnių – tuščias odinis pistoleto dėklas.
Pašnekovas gyvena soduose už Antakalnio netoli Dvarčionių, tad ir tvarkosi aplinkiniuose miškuose. Iš vieno ežero netoli Dvarčionių Viačeslavas šį pavasarį ištraukė 55 padangas ir vėliau – dar keliolika. Nemažai jų rado ir Kairėnų miškelyje, nors priešais jį vos už gatvės – Kairėnų botanikos sodas, kuriame vyksta pasaulinio garso atlikėjų koncertai.
Iš viso šiemet jis surinko jau apie 300 padangų!
Tiesa, surinkti šiukšles – pusė darbo, o kita pusė – jas išgabenti, kur priklauso. Padangas išvežti Viačeslavui padeda draugas, turintis autoservisą ir galintis per metus utilizuoti tam tikrą jų skaičių.
Draustinyje išmesti unitazai
Savo darbus gamtoje artistas fotografuoja ar filmuoja ir viešina socialiniuose tinkluose, o tada atsiranda bendraminčių, norinčių prisijungti ir pasidarbuoti kartu. Sykį prisijungė bičiulis aktorius su naro kostiumu ir bandė ieškoti „gėrybių“ Kairėnų ežerėlyje, bet pasirodė, kad ten švaru.
„Dažnai darbuojuosi vienas ar keliese, bet jaučiu, kad reikės organizuoti rimtą talką tam, kad apvalytume draustinį prie Veržuvos upelio – baisu ir pažiūrėti, kas ten darosi. Upelyje mėtosi unitazai ir kriauklės, o kai kurie žmonės, kaip matyti, jaučia azartą nuridendami padangas nuo skardžio į vandenį“, – pasakojo Viačeslavas.
Beje, jis labai nemėgsta aplinkos tvarkymui skirtos akcijos „Darom“, vykstančios kartą per metus – jo įsitikinimu, tvarkytis reikia nuolatos. Be to, jam yra tekę girdėti, kaip žmonės šios akcijos išvakarėse atveža ir išmeta į mišką šiukšles – juk vis tiek jas rytoj išveš.
Bet ar šiam aplinkos tvarkytojui savanoriškai dirbti nepabosta? „Tikrai ne, valant aplinką kyla azartas“, – sakė Viačeslavas.
Beje, kai jis tvarko ežerą, praeiviai kartais jį pagiria, bet nemažai jų galvoja, kad jis tvarko savo valdą – netiki, kad žmogus gali darbuotis tiesiog tam, kad visiems būtų gražu. „Lietuviai dažnai sako, kad jie myli gamtą, bet galėtų dažniau savo žodžius patvirtinti veiksmais“, – pastebėjo vyras.
Galbūt jis būtų ėmęsis Antakalnio miškus tvarkyti ir seniau, bet iš pradžių, kai prieš devynerius metus atsikraustė į senelių paliktą sodo namelį, kuris ilgai stovėjo tuščias, buvo daug darbo, kol jį pritaikė gyvenimui. Daug darbo buvo, ir tvarkant sodo sklypą. Na, o susitvarkęs artimiausią aplinką apsidairė plačiau – dabar išmestų padangų tikriausiai nerastumėte maždaug 7 km spinduliu aplink Viačeslavo namus.
