101 pedagogas šių metų Rugsėjo 1-ąją pasitiks ne taip, kaip buvo pratę. Garbingo amžiaus sulaukę mokytojai nebegrįš į klases, nes išėjo užtarnauto poilsio.
Tai jie padarė tyliai, iškilmingai neatsisveikinę nei su kolektyvais, nei su auklėtiniais, nes ugdymo įstaigas paliko kovo viduryje paskelbus karantiną.
Vis dėlto kai kur į pensiją išėjusių mokytojų kolegos senjorams rengia staigmenų.
Kauno mokyklose darbuotojai išlydimi skirtingai, kiekvienas pedagogų kolektyvas turi savas tradicijas.
Rugsėjį nuspalvins graudulys
69 metų kaunietis Vytautas Sakalauskas, pamatęs savo sodybos kieme pražydusią geltonžiedę gaurę, pirmiausia pagalvoja, kad čia pat – Rugsėjo 1-oji.
„Kiekvienos vasaros pabaigoje, kai ši gėlė išskleisdavo žiedus, žinodavau, kad atostogos tuoj baigsis, netrukus vėl praversiu gimnazijos duris. Tačiau šie mokslo metai bus kitokie. Į mokyklą nebegrįšiu, išėjau užtarnauto poilsio. Neslėpsiu, galvojant apie šiuos pokyčius apima graudulys“, – atvirai prisipažino pedagogas.
Kaunietis mokėsi Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, po studijų dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, bet savyje atradęs ir pedagogo talentą tapo mokytoju.
Dvejus metus jis dirbo „Aušros“ gimnazijoje, vėliau – iki pat paskutinės darbo dienos – Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje. Šios mokyklos auklėtiniams biologijos ir chemijos mokytojas atidavė 38 metus.
Atsisveikinti nebuvo galima
V.Sakalauskas atviravo jau kurį laiką svarstęs, kad metas tapti pensininku. Palikti pedagogo darbą apsisprendė dėl koronaviruso pandemijos.
Kovo viduryje, kai buvo paskelbtas karantinas, pedagogai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu.
„Tada ir nusprendžiau, kad į gimnaziją kitais mokslo metais nebegrįšiu. Jau esu rizikos amžiaus grupėje, tad pasibaigus mokslo metams tapau pensininku“, – pasakojo V.Sakalauskas.
Vyras tyliai paliko savo pareigas, kolegas ir auklėtinius, nes surengti atsisveikinimo popietės gimnazijoje nebuvo įmanoma. Dabar ilgametis pedagogas gyvena sodyboje pakaunėje, puoselėja sodą ir džiaugiasi savo šeimos narių ir šuns Perlo draugija.
Išpildė mokytojo svajonę
Prancūzų buldogas Perlas V.Sakalauskui taip pat primins jo auklėtinius. Būtent jų dėka linksmas keturkojis atsirado mokytojo namuose ir pavergė jo širdį.
V.Sakalauskas gamta domėjosi nuo vaikystės. Gyvendamas netoli miško Pasvalio rajone jis buvo priglaudęs dvi mažyles, motinos greičiausiai netekusias stirnas.
„Jos priprato prie manęs ir tėvų, laisvai vaikščiodavo po kiemą, buvo prieraišios lyg šuniukai“, – prisiminė V.Sakalauskas.
Kai abi stirnos užaugo, gyvūnai grįžo gyventi į mišką.
Meilė gamtai V.Sakalauską paskatino rinktis biologo ir chemiko profesiją.
Taip pat vyras svajojo, kad, kai išeis į pensiją, įsigis šunį. Bet ši svajonė išsipildė anksčiau.
2010 metais susiklosčius tam tikroms aplinkybėms V.Sakalauskas turėjo ne vieną, o dvi dvyliktokų auklėtinių klases. Mokiniai sugebėjo įžvelgti auklėtojo aistrą gamtai, todėl parengė staigmeną.
Mokslo metų pabaigoje mokyklos aktų salėje vyko atsisveikinimo popietė. Staiga į sceną išėjo abiejų V.Sakalausko klasių auklėtiniai. Rankose jie laikė didelį šunims skirtą gultą, papuoštą balionais. Gulte gulėjo du juodi maži šuniukai.
„Pamaniau, kad tai žaislai, tačiau netrukus vienas jų sujudėjo. Pasirodė, kad pūkuotas padaras gyvas. Tai buvo Perlas. Kitas šuo išties buvo žaislinis“, – nuostabią akimirką iki šiol šypsodamasis prisimena kaunietis.
Jaudinosi, ar šunį augins
6 mėnesių juodas mažylis didelėmis stačiomis ausimis iš karto pavergė mokytojo širdį.
„Perlas yra dzūkas. Šeimininkai, kurių namuose jis išvydo pasaulį, gyvena Alytuje. Žmonės skambino, teiravosi, ar mokiniai nepadarė blogo darbo, ar šuniukas liks pas mane. Juos nuraminau, pasižadėjau rūpintis šunimi. Perlo nuotraukas jiems siunčiau ir vėliau“, – pasakojo kaunietis.
Ankstesni šeimininkai prancūzų buldogą buvo pakrikštiję Perlu. „Šeimininkė buvo skaičiusi knygą „Juodasis perlas“ apie piratus ir lobius, todėl šuniukui davė Perlo vardą. Jis jam labai tinka“, – pasakojo V.Sakalauskas.
Dailaus 10 metų prancūzų buldogo kailis tikrai žiba lyg juodas perlas. Keturkojis yra puikios formos, nes šeimininkas juo be galo rūpinasi.
„Šios veislės šunys garsėja tuo, kad niekada nepavargsta žaisti. Gavę žaislų juos neša žmonėms, rodo, kad džiaugiasi, ir reikalauja dūkti kartu“, – pasakojo pedagogas.
Keturkojį lepina antiena
Perlas pakeitė ir V.Sakalausko gyvenimo būdą.
Kol dirbo mokytoju, kaunietis gyveno netoli gimnazijos, Šilainiuose. Su savo augintiniu vaikštinėdavo ryte, vakarais išsiruošdavo ir į 2 valandų žygius. Bet to nebuvo gana – darbo dienomis per pertraukas tarp pamokų jis su Perlu taip pat vaikštinėdavo, užsukdavo į gimnazijos kiemą.
Dabar šuo siaučia sodyboje ir toliau džiugina šeimininką. Vienas pažįstamas skulptorius V.Sakalauskui net padovanojo iš medžio išdrožtą Perlo skulptūrą.
„Už tai, kad Perlas kasdien suteikia daug džiaugsmo ir gerų emocijų, jam atsidėkoju. Šuo labiausiai mėgsta jautieną ir džiovintą anties krūtinėlę. Dėl jos gali net „padainuoti“ – įdomiai pratisai pakaukti.
Žmona nepritaria, kad perku šį brangų delikatesą. Bet savo draugo negaliu nepalepinti“, – atviravo V.Sakalauskas.
Kaunietis sakė, kad ir dabar buvę mokiniai ir kolegos vis paklausia, kaip laikosi Perlas.
Kolegos ruošia staigmeną
Kadangi išeidamas į pensiją V.Sakalauskas neatsisveikino su gimnazijos bendruomene, kolegas jis ketina pakvieti į svečius į savo sodybą.
„Mokykloje veikia gamtininkų būrelis. Su jo nariais būtų malonu pabūti, pasikalbėti apie mokinius, gimnaziją“, – sakė vyras.
Kalbėdamas apie susitikimą V.Sakalauskas nė neįtarė, kad ir kolegos jam rengia staigmeną.
J.Gruodžio meno gimnazijos chemijos mokytoja Jolanta Žukauskienė tikino, jog pedagogai apgailestavo, kad kolega paliko gimnaziją ir niekas neturėjo progos su juo atsisveikinti, atsidėkoti už darbą.
2013 metais „Lietuvos rytas“ rašė apie V.Sakalauskui mokinių padovanotą Perlą. Tada jie abu nusifotografavo prie gimnazijos.
J.Žukauskienė kreipėsi į redakciją vildamasi, kad tą nuotrauką pavyks atrasti.
Ją gavusi dovanų pedagogė padarė atspaudą ant drobės ir drauge su kolegomis paveikslą ketina padovanoti V.Sakalauskui.
Mokinė sukūrė du indus
Tačiau tai – ne vienintelė staigmena.Dar vieną dovaną mylimam pedagogui, vėliau tapusiam kolega, rengia ir gimnazijos biologijos mokytoja Goda Sirutavičiūtė. Kaunietė pati mokėsi J.Gruodžio meno gimnazijoje, 7 metus biologiją jai dėstė ir V.Sakalauskas.
„V.Sakalausko mokytojas buvo šviesaus atminimo gamtininkas Ričardas Kazlauskas.
Man buvo didžiulė laimė ir garbė būti jau Vytauto mokine. Jis, kaip puikus specialistas, mokytojas ir asmenybė, sugebėjo sudominti biologija, padėjo suvokti, kas yra geras pedagogas ir tikra asmenybė“, – sakė dabar jau pati biologiją savo gimnazijoje dėstanti pedagogė.
Besimokydama meno gimnazijoje G.Sirutavičiūtė išmoko kurti ir įvairius meno kūrinius.
Atsidėkodama savo mokytojui kaunietė pagamino du keraminius indus. Vienas puodelis skirtas V.Sakalauskui, nes jis geria ne kavą, o arbatą su medumi. Kitas indas – Perlui.
„Mano mokytojas ir Perlas – neišskiriami. Daugybė pertraukų, man jau dirbant mokytoja, su šiuo keturkoju išdykėliu buvo praleista lauke prie gimnazijos, todėl ir kūriau dovanėles abiem“, – sakė G.Sirutavičiūtė.
Išsirenka kūrinius patys
J.Gruodžio meno gimnazijos direktorės pavaduotoja Vilija Demjanova sakė, kad praėjusių mokslo metų pabaigoje į pensiją išėjo 6 šios mokyklos pedagogai.
Išeinantys darbuotojai paprastai pagerbiami rugsėjo pradžioje, kai vyksta pirmasis pedagogų posėdis. Mokytojai gauna ir dovanų.
„Mūsų gimnazijos mokiniai kuria įvairius darbus. Pedagogai atminimui išsirenka jiems labiausiai patikusius.
Taip bus ir šiais mokslo metais, jei tik virusas nesutrukdys pasimatyti“, – kalbėjo V.Demjanova.
Tradicijos – skirtingos
„Saulės“ gimnazijoje tradicijos kiek kitokios. Gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė pasakojo, kad su kolegomis, kurie išeina į pensiją, tradiciškai atsisveikinama mokslo metams pasibaigus – birželio pabaigoje.
„Laimei, tuo metu karantinas jau buvo pasibaigęs. Mus paliko vienas 40 metų gimnazijai atidavęs pedagogas. Su juo tada ir atsisveikinome.
Į užtarnautą poilsį išeinantiems mokytojams paprastai dovanojame simbolines dovanas, pavyzdžiui, nuotraukų albumus, kuriuose sudėtos fotografijos, atspindinčios mokytojo darbo metus“, – sakė S.Drazdauskienė.
S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje vasaros pabaigoje į pensiją išėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, kuri čia dirbo 27 metus.
Gimnazijos direktorė Nijolė Šimkevičienė pasakojo, kad lietuvių kalbos ir literatūros metodinės grupės mokytojos turi savitą tradiciją – paskutinis mokslo metų posėdis vyksta ne gimnazijos patalpose, o gamtoje.
„Taip jau sutapo, kad šį birželį lituanistės pynė gėlių vainiką kolegei, sveikindamos ją ne tik su gimimo diena, bet ir išlydėdamos į pensiją“, – prisiminė gimnazijos vadovė.
Kiti bendruomenės nariai pagal gimnazijos tradicijas su mokytojais, išeinančiais į pensiją, atsisveikina per mokytojų tarybos posėdį rugpjūčio pabaigoje.
Maironio gimnazijos direktorė Aušra Garnienė pranešė, kad į pensiją panoro išeiti 2 matematikos mokytojos. Su ilgamečiais darbuotojais paprastai taip pat atsisveikinama prieš pat Rugsėjo 1-ąją surengus pedagogų kolektyvo posėdį.
Maironio gimnazijos pedagogės, tapusios pensininkėmis, bus pagerbtos rugpjūčio 31-ąją. Kolegos joms įteiks kuklias dovanas su gimnazijos simbolika.
Į pensiją išėjo per 100 mokytojų
Ona Gucevičienė
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti vedėjo funkcijas
„Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigose nuo rugsėjo 1 dienos dirbs 2 tūkstančiai 929 mokytojai.
Į pensiją nuo šių metų gegužės 31 iki rugpjūčio 31 dienos išėjo 101 pedagogas.
Nuo šių mokslo metų pradžios darbą Kauno mokyklose ir gimnazijose pradės 203 nauji pedagogai, jau turintys šio darbo patirties.
33 pedagogams tai bus pirmieji mokslo metai.“
