Į Lietuvą Eugene'as (tariama Judžinas) atvyko 2011 m. rugsėjo 25 d., datą puikiai atsimena. Čia atkeliavo studijuoti, iki tol kurį laiką gyveno Ukrainoje.
Ar nėra labai sudėtinga afrikiečiui atvykti į ES šalį? „Tai gana sunku, Nigerijoje neturime Lietuvos ambasados, bet kadangi tiksliai žinojau, kad noriu išvykti mokytis į Europą, ir to siekiau, tai pasirodė įmanoma“, – atsakė Eugene.
Jis Lietuvoje baigė bakalauro ir magistro studijas, o dabar studijuoja ekonomikos doktorantūroje ir, jei viskas bus gerai, kitąmet turėtų gauti daktaro laipsnį.
„Jis tikrai labai protingas, labai gerai išmano savo sritį, pasaulinę ekonomiką. Tiesą sakant, seniau nemaniau, kad žmonės iš trečiojo pasaulio šalių gali būti tokie išmintingi. Aš iš jo sužinau apie pasaulio politikos ir ekonomikos aktualijas, pati tuo nelabai domuosi. Jei jis žiūri televizorių, tai tik BBC ir CNN kanalus“, – sakė Eugene'o žmona Gintarė. Ji pati yra įgijusi veterinarijos gydytojos specialybę, o dirba laboratorijoje.
Afrikietis sakė, kad Lietuvoje jam labai patiko aplinka ir gamta, nors pradžioje šaltuoju metų laiku ir nesusigaudė, kaip rengtis. Na, o čia apsipratęs panoro ir užmegzti santykius su vietine mergina.
Su Gintare susipažino internetu. Pradžioje bendravo kaip bičiuliai – prireikė poros metų, kol įsitikino, kad jų santykiai tikrai rimti.
Kuo Eugene'ui patiko būsimoji žmona? „Ji pasirodė rimta, paprasta, o dabar matau, kad ji puiki žmona ir mama“, – sakė pašnekovas. Gintarė buvo atvira: „Nuo lietuvių jis skyrėsi tuo, kad iš karto apipylė dėmesiu ir rūpesčiu, kas mūsiškiams vyrams nebūdinga, vis rodė iniciatyvą susitikti, kažkur eiti ir kažką nuveikti. O vėliau jau pamačiau, kad jis labai protingas ir nuoširdžiai mylintis vyras“, – sakė kaunietė.
Pora susituokė Kauno rotušėje 2016 m. Jų dukrytei gruodį sueis treji.
Ar lietuvaitės artimieji, tarkim, seneliai, neprieštaravo šitokiam jos sprendimui? „Ne, seneliam iš pat pradžių buvo smalsu su juo susipažinti. Mama sakė, man pačiai rinktis, kas man geriausia. Tik tėtis kiek nerimavo, bet dabar jis su mano vyru puikiai sutaria. Tiesa, kai kurios draugės mėgino gąsdinti, kad jis peršasi man dėl paso ar kad mėgins atimti vaikus...“, – prisipažino Gintarė.
Išties yra nemažai skeptikų, sakančių, kad afrikiečiai siekia susituokti su ES pilietėmis iš išskaičiavimo. Ką Gintarė jiems atsakytų? „Galiu paaiškinti paprastai: susituokęs su manimi jokio ES paso jis negavo. Jam ir toliau reikalingas laikinas leidimas gyventi šalyje, kuris išduodamas pradžioje metams, paskui – penkeriems, ir vis reikia jį prasitęsti. Leidimą gyventi Lietuvoje jam būtų buvę paprasčiau prasitęsti kaip studentui, o ne kaip sutuoktiniui – dėl besimokančiųjų tarnautojams didesnių klausimų nekyla, o štai santuokos atveju ir jie įtaria, kad ji gali būti fiktyvi“, – aiškino Gintarė.
Buvo ir išvytas
Dėl biurokratinių procedūrų pora jau buvo skaudžiai nukentėjusi. 2019 m. vyras buvo tiesiog išvytas iš Lietuvos atgal į Nigeriją ir turėjo iš naujo tvarkytis dokumentus. Kaip matote, nei santuoka, nei tai, kad augino mažą dukrytę, jam nepadėjo.
Gintarė aiškino, kad nesusipratimas įvyko dėl jų su vyro neapsižiūrėjimo. „Jis buvo gavęs leidimą likti Lietuvoje, o jo paso galiojimo laikas ėjo į pabaigą. Dėl naujo paso jis buvo užsiregistravęs Nigerijos ambasadoje, kuri yra Vokietijoje. Mums atrodė logiška, kad pasas ir leidimas gyventi galioja tiek pat, ir tik vėliau pastebėjome, kad leidimo galiojimo laikas neseniai pasibaigęs. Tada vyras nuvyko į Migracijos departamentą Kaune, kur tarnautojos, nesigilindamos į situaciją, iškart uždėjo į pasą antspaudą, kad vyras turi per 1 mėnesį išvykti iš ES. Vyras ten ėjo vienas ir net gerai nesuprato, kas vyksta“, – pasakojo Gintarė.
Sutuoktiniai dar bandė aiškintis kitur, bet nieko neišėjo. Migracijos departamente Vilniuje išgirdo, kad ten pagalbos būtų galėję sulaukti anksčiau, bet jei jau pase uždėtas antspaudas, kad reikia palikti ES, vadinasi, reikia. Argumentai, kad šeima turi mažą dukrytę, kurią negerai atskirt nuo tėčio, o tokie išvykimai ir parvykimai atsieis daug pinigų, niekam nerūpėjo.
„Vyras buvo išsiųstas į Nigeriją, ir man buvo labai gėda prieš uošvius, kad mūsų šalyje vyksta tokie dalykai. Kol jis ten iš naujo tvarkėsi dokumentus ir gavo vizą, praėjo 6 mėnesiai. Liūdniausia buvo tai, kad, nors dukrytė tėtį matydavo internetu, kai šis grįžo namo, pradžioje jo neprisileido...“, – atsiminė patirtus sunkumus Gintarė.
Tėčio princesė
Dabar šeimoje viskas gerai. „Mūsų Mila – tikra tėčio princesė, jis ją labai myli ir ja rūpinasi. Kai dukrelė neklauso ir aš ją subaru, tuoj bėga tėčiui skųstis. O jei tas pasako kažką piktesniu tonu, nekreipia į tai dėmesio, nes žino, kad čia nieko baisaus“, – nusijuokė Gintarė.
Pridūrė, kad pati rytais į darbą išvyksta anksčiau, bet jai visiškai ramu, kad vyras dukrelę pažadins, suruoš, pamaitins ir nuves į darželį.
Apskritai Mila – tikra tėčio dukrytė. Net ir jos antrasis vardas – Dooshima – išreiškia didžiulę tėčio meilę dukrai. Mama juokauja, kad iš jos mergaitė paveldėjo tik gana šviesią odos spalvą (Eugene'o tautiečių ir lietuvių vaikai paprastai būna tamsesni), o šiaip ji – visa į tėtį.
Namuose mama su Mila Dooshima bendrauja lietuviškai, o tėtis – angliškai. Pastebėjo, kad mergytė kartais pagudrauja ir panaudoja žodį ta kalba, kuria jis lengviau tariamas.
Maistą gamina kartu
Ar Nigerijoje nėra įprasta, kad šeimoje turi būti daug vaikų? Iš tiesų Eugene'as turi visą būrį brolių ir sesių. „Mes su vyru apie tai esame kalbėję ir mūsų požiūris sutampa – šeimoje visiškai pakaktų dviejų, na, daugiausia trijų vaikų. Ir vyras sako, kad jei būtų daugiau, tai nesusitvarkytų“, – sakė Gintarė.
O gal vyrai iš Nigerijos nesitvarko namie ir negamina maisto, nes mano, kad tai – moterų reikalas? „Iš tiesų mūsų šalyje kai kurie vyrai linkę namų ruošą palikti moterims. Bet man ir broliams mama nuo seno rodė, kaip gaminamas valgis, daromi kiti darbai – sakė, kad užaugę mes turėsime patys pasirūpinti savimi“, – prisiminė Eugene'as.
Dabar jiedu su Gintare maistą namuose gamina kartu. Kai ruošia afrikietišką patiekalą, jis vadovauja, o ji jam padeda, o kai lietuvišką – atvirkščiai.
O kaip su kultūriniais skirtumais? „Taip, jų yra, bet mes to nesureikšminame ir suprantame, kad šeimoje vienas kitą turime gerbti. Apskritai man Lietuvoje kartais jaučiasi, kad žmonės įsitempę ir jiems trūksta artimųjų paramos. Nigerijoje žmonės labai vieni kitus palaiko ir remia, užklupus sunkumams“, – sakė Eugene'as. Beje, jis yra katalikas.
Verslininkas, dirbantis taksistu
Lietuvoje Eugene'as ne tik studijuoja doktorantūroje ir rūpinasi dukra, bet ir dirba dviejuose darbuose.
2017 m. jis įkūrė įmonę adstargets.com, dirbančią su skaitmenine reklama ir siūlančią tarpininkavimo paslaugas. Prieš tai kurį laiką dirbo laisvai samdomu darbuotoju šioje srityje, o vėliau nusprendė imtis savo verslo. Turi ir partnerį Nigerijoje, o paslaugas siūlo viso pasaulio vartotojams.
Po darbo biure ir savaitgaliais jis dar darbuojasi taksistu. „Pradėjau juo dirbti prieš pusę metų, ir per tą laiką Kauną pažinau geriau, nei per ankstesnius kelerius metus. Man įdomu pasišnekėti su žmonėmis, o kartais tiesiog atsipalaiduoju, klausydamasis muzikos“, – sakė Eugene'as.
Tamsiaodį taksistą pamatę kauniečiai neretai nustemba, bet dauguma būna draugiški ir domisi, iš kur jis atkeliavęs, ar jam nešalta ir panašiai. Tiesa, pasitaiko ir piktų klientų. Prieš kurį laiką vienam neblaiviam ir labai agresyviai nusiteikusiam piliečiui netgi teko kviesti policiją.
