Kauno klinikų profesorius R.Benetis, prisimindamas lemtingas akimirkas, patikino: „Išgelbėti Vytautą Grigaravičių padėjo tai, kad greitai buvo atvežtas į ligoninę, – tokiais atvejais brangi kiekviena minutė.“
Infarktą prieš kelis mėnesius patyręs V.Grigaravičius buvo prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros, dirbtinai sukelta koma. Tokios būsenos jis išbuvo keletą savaičių.
Neseniai sąmonę atgavusiam V.Grigaravičiui kiekvieną dieną atliekamas gydomasis masažas, kineziterapijos specialistai padeda stiprinti kojų raumenis.
Ateityje buvusio policijos vadovo laukia reabilitacija, po kurios planuojama atlikti širdies persodinimo operaciją.
Jau antra koma
V.Grigaravičius į komos gniaužtus pateko ne pirmą kartą – prieš 6 metus sugriebus virusą išsivystė gyvybei pavojingos komplikacijos, abiejų pusių plaučių uždegimas. Dirbtinė koma sostinės Santaros klinikose tąkart truko savaitę.
„Anksčiau tėvas nesiskundė širdies skausmais. Žinia apie jo būklės pablogėjimą mums, artimiesiems, buvo labai netikėta“, – pasakojo V.Grigaravičiaus sūnus Egidijus Grigaravičius.
Naujai įsteigtos Patariamosios policijos kolegijos vadovu šių metų pradžioje paskirtas V.Grigaravičius blogai pasijuto Kaune rugsėjo 15-osios pavakare.
Tuo metu jis lankėsi Islandijos plente įsikūrusiame viename prekybos centre. Apie 17 valandą išėjęs iš parduotuvės aikštelėje netoli savo automobilio jis susmuko ant grindinio ir prarado sąmonę.
Vežamas į ligoninę V.Grigaravičius atsigavo, skundėsi skausmais krūtinėje.
„Išgelbėti gyvybę padėjo operatyvumas. Klinikas nuo tos vietos, kur susmuko V.Grigaravičius, skiria palyginti nedidelis atstumas, vos keli kilometrai.
Be to, aplinkui buvo nemažai žmonių, jie nedelsdami iškvietė pagalbą.
Tokiais atvejais brangi kiekviena minutė – kuo greičiau žmogus į ligoninę atvežamas, tuo didesnė galimybė jam išgyventi“, – prisiminė R.Benetis.
Palaikė tik aparatai
Sustojus širdžiai policijos garsenybę ištiko klinikinė mirtis.
Iš pradžių V.Grigaravičius buvo paguldytas į Kardiologijos klinikos Reanimacijos skyrių, o paskui perkeltas į R.Benečio vadovaujamos Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos reanimaciją.
Po infarkto Kauno klinikose jam buvo praplėsta kraujagyslė – įdėtas stentas, o vėliau implantuotas dirbtinis skilvelis.
„Atvėrus krūtinę prie širdies viršūnės buvo prijungtas aparatėlis, kuris pumpuoja kraują į aortą“, – apie sudėtingą operaciją pasakojo R.Benetis.
Gyvybei gelbėti buvo sutelktos didžiulės Kauno klinikų pajėgos.
R.Benetis patvirtino, kad V.Grigaravičiaus būklė buvo labai sunki: „Širdis jau nebedirbo, gyvybę palaikė tik aparatūra, širdies masažas.“
Gyvybę palaikanti aparatūra buvo prijungta antroje rugsėjo pusėje. Spalio pradžioje pacientas buvo atsigavęs, bet maždaug po savaitės būklė pablogėjo – vėl reikėjo sukelti dirbtinę komą.
Kardiologai neslėpė, kad tokios sudėtingos būklės pacientus išgelbėti pavyksta toli gražu ne visuomet.
„Kai žūsta širdis ir smegenys, tenka skubiai spręsti, ką daryti, ar tęsti gydymo, gaivinimo procedūras.
Dažnai pasitaiko, kad smegenys būna tiek nukentėjusios, kad kraujotakos atkūrimas jau neduoda rezultatų.
Tačiau gelbėjant V.Grigaravičių buvo svarbių momentų. Pavyzdžiui, jis pats pradėjo busti iš komos, kuri jį ištiko pačioje širdies sustojimo pradžioje. Tai rodė, jog galimybių dar yra. Žinojome, kad atsigaus smegenų veikla. Galbūt ne 100, o 99 procentais, bet atsigaus. Ir tas šansas pasitvirtino.
Dabar jo būklė yra gerėjanti“, – šios savaitės pradžioje kalbėjo Kauno klinikų profesorius R.Benetis.
Sąmonę V.Grigaravičius atgavo prieš dvi savaites.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.