Kaip rašė Naujosios Zelandijos dienraštis „The Press“, lietuvės medikės šeima tapo dėl koronaviruso pandemijos pasikeitusių Naujosos Zelandijos imigracijos taisyklių auka. Vyras į šalį nebeįleidžiamas, o vienintelis būdas jį atsivežti – palikti šalį ir prašyti naujos vizos.
„Jei dabar išvažiuosiu, sugrįžti užtruks begalybę laiko“, – „The Press“ sakė 41 metų E.Gibavičienė, dirbanti Naujosios Zelandijos Pietų salos mieste Danidine, turinčiame apie 130 tūkst. gyventojų.
Gibavičiai persikėlė iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę prieš 15 metų. Šiemet dukra ten pradeda studijuoti universitete. Intensyvios terapijos skyriuje dirbusi E.Gibavičienė daugiau nei prieš metus nusprendė aplikuoti į Naujosios Zelandijos programą kvalifikuotiems darbuotojams, pagal kurią galima gauti trejų metų darbo vizą šioje salų valstybėje į pietus nuo Australijos.
Registruotoms slaugytojoms problemų rasti darbą nebuvo. Vos atvykusi į Naująją Zelandiją, lietuvė po keturių dienų jau įsidarbino Danidino „Mercy“ ligoninėje. Ji planavo, kad į Naująją Zelandiją netrukus galės persikelti ir vilkiko vairuotoju dirbantis jos vyras Dainius, kadangi pagal tuometes taisykles tai buvo leidžiama.
Tačiau viską sujaukė per pasaulį nusiritusi COVID-19 pandemijos banga. Kovo mėnesį buvo uždarytos Naujosios Zelandijos sienos, paraiškos dėl vizų sustabdytos, todėl D.Gibavičiaus paraiška, už kurią jau buvo sumokėta, nebuvo apdorota.
„Niekas nesakė, kad procesas sustabdytas visam laikui“, – sakė E.Gibavičienė.
Mažytė viltis sužibo 2020-ųjų pabaigoje, kai taisyklės buvo pakeistos ir į Naująją Zelandiją leista atvykti kritiškai svarbiems sveikatos srities darbuotojams su savo šeimomis. Lietuvė pateikė paraišką leidimui vyro vizai gauti, bet ji buvo atmesta be paaiškinimo.
Ji kreipėsi dar kartą, bet buvo pasakyta, kad naujoji programa skirta sveikatos sistemos darbuotojams užsieniečiams, kurie norėtų persikelti į Naująją Zelandiją su šeimomis dabar. Vienintelis kelias jai atsivežti vyrą – išvykti iš šalies, ir prašyti naujos vizos pagal naująją programą. Tačiau E.Gibavičienė nenorėjo išeiti iš darbo „Mercy“ ligoninėje.
„Esu slaugytoja ir noriu padėti žmonėms“, – sakė lietuvė.
Ji pasakojo, kad sunku gyventi atskirai nuo vyro, o taip pat išlaikyti dvejus namus, kuriuos skiria 19 tūkstančių kilometrų.
„Tikrai labai sunku… Negaliu miegoti“, – sakė moteris, kurios gyvenimą apvertė pandemija.
Naujosios Zelandijos imigracijos tarnybos (INZ) atstovė sakė, kad supranta, kaip COVID-19 ir dabartiniai sienų kirtimo suvaržymai veikia kai kuriuos migrantus ir jų artimuosius. Keliavimo suvaržymai negalioja Naujosios Zelandijos piliečių ir nuolatinių gyventojų partneriams, vaikams, legaliems globėjams, kurie turėjo vizą iki pandemijos.
Bet naujų vizų dalijimas sustabdytas. Griežti reikalavimai priimti siekiant sustabdyti viruso plitimą ir apsaugoti jau esančių Naujojoje Zelandijoje sveikatą. INZ šiuo metu neliečia norinčių imigruoti paraiškų, nebent jie patenka tarp tų, kuriems taikomos išimtys kirsti sieną.
Lietuvių šeimos atveju buvo prašyta pritaikyti išimtį „darbo arba studentų vizos turėtojo partnerio“ kategorijoje, bet D.Gibavičius neatitiko kriterijų.
„INZ supranta, kad rezultatai nuvilia, bet taikydama išimtis INZ neturi galimybės elgtis savo nuožiūra“, – „The Press“ teigė imigracijos tarnybos atstovė spaudai.
Lietuviams pasakyta, kad galima bandyti kreiptis dar kartą, jei jų aplinkybės pasikeistų. Apie savo situaciją E.Gibavičienė siuntė laiškus tiek į INZ, tiek šalies ministrei pirmininkei Jacindai Ardern, bet nesėkmingai.
„Aš mėgstu savo darbą ir jaučiu, kad tikrai padedu žmonėms, bet dabar jaučiuosi patekusi į nebūtį“, – sakė E.Gibavičienė.
