Neseniai įkėlęs savo darbo paieškos skelbimą į feisbuką, Tadas sulaukė didelio palaikymo, kuris jį labai nudžiugino, ir tūkstančių pasidalijimų. Sulaukė ir darbo pasiūlymų, tačiau dar neaišku, ar kažkas iš to išeis.
„Šiuo metu šeimą išlaiko mano žmona, sunkiai dirbdama azijietiško stiliaus restorano virtuvėje, kur gamina sušius. Pats esu kilęs iš trijų vaikų šeimos, buvau vyriausias iš mūsų, visada stengiausi būti atsakingas už kitus. Todėl būnant be darbo iškyla įvairių sunkumų – ir finansinių, ir psichologinių, nes nesijaučiu pilnavertis“, – pasakojo pašnekovas, kartu su žmona auginantis keturių metų dukrelę.
Pagrindinė jo ligos diagnozė – cerebrinis paralyžius, jį lydintis nuo gimimo. „Ši diagnozė aplinkinius gali gąsdinti, bet esu toks pats žmogus, kaip kiti, tik mano judėjimo galimybės ribotos. Aš vaikštau sunkiau, todėl jei yra didesni atstumai, naudoju neįgaliojo vežimėlį. Be to, dėl ligos kartais kamuoja skausmai (tai priklauso net nuo oro), todėl dalį gaunamų pajamų reikia investuoti į vaistus ar papildus“, – aiškino panevėžietis.
Iki 5 klasės Tadas ėjo į mokyklą su sveikais vaikais. Tada, kai prasidėjo vaikščiojimas po kabinetus, o sveikata pablogėjo, pradėjo mokytis namie. 7 klasės pradžioje sugrįžo į mokyklos suolą vienoje iš Panevėžio gimnazijų.
Baigęs dešimtą klasę nusprendė tęsti mokslus Panevėžio profesinio rengimo centre, kur baigė kompiuterinės įrangos derintojo specialybę.
„Iš pradžių nebuvo aišku, ar pritapsiu, mokykla buvo nepritaikyta neįgaliesiems. Bet man sekėsi. Ir grupės draugai pasitaikė tikrai geri. Visuomet kuris nors noriai užnešdavo mano neįgaliojo vežimėlį į kitą aukštą (aš pats užsikabarodavau laiptais). Su kai kuriais bendraklasiais esame geri draugai iki dabar“, – pasakojo Tadas.
Jis turi ir darbo patirties, nors ši ir atėjo gana vėlai. Pirmasis jo darbas buvo vienoje socialinėje imonėje – dirbo prekių fotografu gerame jauname kolektyve. Po to dirbo prekybos srityje sezoninį darbą.
Vėliau įsidarbino UAB „Dujostata“, kuriai yra labai dėkingas už galimybę tobulėti – nors neturėjo patirties, gavo darbų vadovo asistento pareigas. „Ten buvo gera atmosfera, esu labai dėkingas šios įstaigos direktoriui ir kolektyvui, kuris turėjo kantrybės su manimi“, – sakė Tadas.
Šiuo metu jis save geriausiai įsivaizduoja elektroninių parduotuvių ar feisbuko paskyros administratoriaus darbe, bet domina ir įvairūs kitokie darbo pasiūlymai, tik nenorėtų dirbti su tinkline rinkodara.
Jam tiktų ir darbas iš namų, ir iš biuro, kuris neturi būti pritaikytas neįgaliesiems. „Senajame darbe tiesiog po patalpą važinėjau su kėde ant ratukų, o dirbau trečiame aukšte be lifto, į kurį užlipdavau pats. Tik tokiu atveju svarbu, kad šalia pastato būtų automobilių stovėjimo aikštelė ir nereikėtų toli eiti“, – sakė jis.
Kaip jis pats save pagirtų? „Aš tikrai turiu noro dirbti ir mokytis, nors gal liga mane kiek sulėtina. Esu lojalus darbuotojas, kuris vertins savo darbo vietą ir darbdavius. Svarbiausia – abipusė pagarba ir supratimas“, – pažymėjo pašnekovas.
Teko skaudžiai nusivilti
Prieš kurį laiką pašnekovas kandidatavo į vieną telekomunikacijų bendrovę – būtų buvęs atsakingu už mobiliųjų įrenginių konfigūravimą. Džiaugėsi, kad darbdaviams tiko jo kvalifikacija ir patirtis, bet kai nusiuntė sveikatos pažymą, matyt, kažkas juos išgąsdino.
„Tikrai nėra ko bijoti, ir man skaudu, kad manęs neįdarbino ir nė nepranešė, kas jiems netinka. Dabar galvoju, gal ten būtų reikėję nešioti prekes (nors, man rodos, tame darbe tereikia stovėti), o gal kalta Užimtumo tarnyba – girdėjau, kad jos specialistai gali darbdaviui pareikšti, kad tas žmogus sėdi vežimėlyje, tad kam jis toks reikalingas. Jeigu tai tiesa, tai labai negerai – tokie dalykai neturi vykti valstybinėse įstaigose“, – pastebėjo Tadas.
Pridūrė, kad situacija, susijusi su pašalpomis neįgaliesiems, taip pat jo netekina. Prasidėjus karantinui jis, kaip ir visi, gaudavo darbo paieškos pašalpą, kuri siekė 200 Eur. Tačiau po kelių mėnesių priėmus kažkokį nutarimą, pradėtas mokėti tik skirtumas, kuris susidaro, atėmus neįgalumo pašalpą iš bedarbio pašalpos, ir dabar jis gauna 9 Eur.
Tiesa, gauna ir neįgalumo išmoką – apie 300 Eur (ji būtų gerokai mažesnė, jei neturėtų darbo stažo). Būti nuo žmonos ir mamos priklausomam jam nesinori, o reikia nuomotis būstą, išlaikyti automobilį, tad gyvenimas nelengvas.
Pastebėjo, kad neįgalieji, pasak statistikos, yra įdarbinami, bet jie neskirstomi pagal negalios rūšį. Pašnekovo įsitikinimu, daug lengviau įsidarbinti kurčiajam (jis gali dirbti ir sunkų fizinį darbą, galbūt ir už mažą atlygį), o turintiesiems fizinę negalią daug sudėtingiau.
„Džiaugtis gyvenimu dėl finansinės padėties yra sunku, bet sunku tik materialiai, o ne dvasiškai. Būdamas paauglys net nemaniau, kad turėsiu merginą, užmegsiu rimtus santykius, bet šiuo metu turiu šaunią žmoną. Suprantu, kad gyventi su neįgaliu žmogumi nėra lengva, bet mes esame laimingi. Džiaugiamės tuo, ką turime, ypač savo dukryte, kuri labai protinga ir gera pagalbininkė. Gyvenimas yra gražus tiek, kiek pats į jį gražiai žiūrėsi. Visgi darbas man suteiktų galimybę tą gyvenimą padaryti dar geresniu“, – optimistiškai baigė pokalbį Tadas.
Turintieji jam ką pasiūlyti susisiekti gali čia.
Nemažai neįgaliųjų dirba
Į keletą Lrytas.lt klausimų atsakė ir Užimtumo tarnybos atstovai.
– Kokia dabar apskritai padėtis su neįgaliųjų įsidarbinimu Lietuvoje? Gal turite ir kažkokios statistikos, kokia dalis jų dirba, kiek ieškosi darbo ir pan.?
– Šių metų birželio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 16,9 tūkst. negalią turinčių asmenų, metų pradžioje – 19,4 tūkst. Nuo metų pradžios Užimtumo tarnyboje registruotų turinčių negalią asmenų mažėjo 12,8 proc.
Pandemijos laikotarpiu augant nedarbui, tarp darbo ieškančių asmenų didėjo ir negalią turinčių asmenų skaičius. 2020 m. ieškodami darbo į Užimtumo tarnybą kreipėsi 15,2 tūkst. neįgalių asmenų, t. y. 5,5 proc. visų įregistruotų darbo ieškančių asmenų. Palyginti su 2019 m., neįgaliųjų registravosi 1,2 proc. daugiau. 2020 m. įdarbinta 5,8 tūkst. negalią turinčių asmenų. Palyginti su 2019 m., įdarbinimas mažėjo 1,7 proc. 2020 m. tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 38 proc. įregistruotų neįgaliųjų. Bendras įdarbintųjų procentas – 56,9 proc.
Palyginimas: 2020 m. buvo registruota 15217 neįgaliųjų, 2019 m. – 11170, 2018 m. – 13149.
Pastaba: nuo 2020 m. sausio 1 d. neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 % darbingumo lygis, registruojami bedarbio statusu (iki 2020 m. sausio 1 d. buvo registruojami nedarbingo asmens statusu). Kitaip tariant, bedarbių neįgaliųjų grupė augo ne tik dėl Covid-19 pandemijos, bet ir įstatymo pasikeitimų.
Šiais metais tarpininkauta įdarbinant 3,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, iš jų 80,6 proc. – neterminuotai. Negalią turinčius asmenis dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto veiklą vykdančios įmonės. Terminuotai dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, švietimo veiklas vykdančios įmonės ar įstaigos.
Šiuo metu veiklą vykdo 116 socialinių įmonių, kurios neįgaliuosius įdarbina visoje šalyje. Šiais metais per penkis mėnesius (sausio-gegužės mėn.). socialinėse įmonėse buvo įdarbinti 803 negalią turintys asmenys.
Negalią turintys asmenys pageidavo dirbti krovikais ir nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kambarinėmis, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais atsitiktinių darbų darbininkais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais ir giminiškų profesijų darbininkais.
Šių metų sausio-birželio mėnesiais per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 681 negalią turintys asmenys. Pernai – 539.
Užimtumo tarnyba įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“. Šio projekto tikslas – padėti neįgaliems asmenims integruotis į darbo rinką, atkuriant asmens darbingumą bei įgyjant naujų profesinių kompetencijų, taip pat – siekiant savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose jau dalyvavo 648 neįgalieji.
– Ar žmogui, sėdinčiam vežimėlyje, ir dar ne iš Vilniaus, o iš Panevėžio, realu rasti darbą? Ir kokius darbus tokie neįgalieji su judėjimo negalia paprastai dirba?
– Iš tikrųjų darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų viena iš problemų – galimybė dirbti. Ieškant darbo svarbu, kad atitiktų asmens ir darbdavio poreikiai bei galimybės. Pastebėta, tendencija, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai negalią turinčių asmenų įsidarbina juvelyrikos, IT ir apskaitos srityse. Turintys judėjimo negalią asmenys daugiausiai dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas telefonu (skambučių centrai), prekyba telefonu ir pan.
Birželio 1 d. Panevėžio mieste ir rajone buvo registruota 0,9 tūkst. negalią turinčių žmonių.
Nuo metų pradžios Panevėžio mieste jų skaičius sumažėjo 8,5 proc., rajone – 17,9 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių gyventojų Panevėžyje padėta įsidarbinti 183, iš jų neterminuotai – 82 proc.
Panevėžio mieste veikia 6 socialinės įmonės: UAB „Molio namukas“, UAB „Elkada“, UAB „Pajuva“, UAB „Panevėžio Lironta“, UAB „Transeco“, UAB „Eldesa“.
– Pašnekovas skundėsi, kad karantino pradžioje gaudavo darbo paieškos pašalpą, kuri siekė 200 Eur. Tačiau po kelių mėnesių priėmus kažkokį nutarimą, pradėtas mokėti tik skirtumas, kuris susidaro, atėmus neįgalumo pašalpą iš bedarbio pašalpos, dabar jis gauna 9 Eur. Gal galite pakomentuoti, koks tai buvo nutarimas ir kaip jis paveikė darbo ieškančių neįgaliųjų padėtį?
– 2021 m. pasikeitus Užimtumo įstatymui, asmenys, kurie gauna NSDI, teisės į darbo paieškos išmoką neteko apskritai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą. Tad neįgalumo pensiją išskaičiavus iš nedarbo draudimo išmokos galėjo likti tik 9 Eur.
– Gal turėtumėte kažkokių rekomendacijų, kurios praverstų Tadui ir jo likimo draugams?
– Siūlytume labiau išnaudoti virtualaus įdarbinimo proceso galimybes. Šiuo metu visi ieškantys darbo, gali bendrauti su būsimais darbdaviais jiems patogiu formatu – naudojant Messenger, Zoom, Teams, Skype ar kitas programas.
