Dar kartą, pasak vyro, jį nuskriaudė teismas ir Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaikų gyvenamąją vietą nustatę su mama, nors jis norėjo jų priežiūrą darytis po lygiai. Ką į Lino kaltinimus atsakys jo buvusi žmona ir atitinkamos valstybės tarnybos?
Savo atvejį šiaulietis lygino su Rolando Damijonaičio, skyrybų procesą šiuo metu išgyvenančio Rūtos Ščiogolevaitės vyro, situacija: pašnekovas tikino, kad jie abu yra nuskriausti egoistiškų ir savo teises išmanančių moterų.
Linas sakėsi iki šiol nesupratęs, kodėl jo šeima iširo – jis to tikrai nenorėjo. Su būsima žmona jis susipažino 2003 m., susituokė 2006 m., po metų susilaukė sūnaus, dar po ketverių – dukros.
Pasak jo, daugiau nesutarimų šeimoje prasidėjo per pandemiją, o šiemet žmona ėmėsi inicijuoti skyrybas ir reikalai neišvengiamai pakrypo ta linkme.
Šių metų birželio 18 d. vakare jiedu kalbėjo apie tai, kaip reikės dalytis turtą, ir susiginčijo. „Taip, aš supykau, sakiau jai, kad ji prie namo statybų niekuo neprisidėjo, didžiąją dalį vaikams reikalingų daiktų pirkdavau ir už būrelius mokėdavau aš, tad man irgi šis tas priklauso. Supykusi ji šėrė man per veidą. Bet aš tikrai jai netrenkiau atgal, jos nestūmiau ir kitaip neskaudinau. O ji atsistojusi nuėjo pas kaimynus, kuriems, kaip vėliau sužinojau, pasakė, kad nuo manęs nukentėjo. Taip ji užsitikrino liudytojų parodymus – manau, to ją primokė advokatas, kad ji gautų palankesnes skyrybų sąlygas“, – aiškino Linas.
Pasak vyro, jis kitą dieną, šeštadienį, nieko neįtardamas išvyko su sūnumi paatostogauti į Šventąją. Ten būdamas pirmadienį sulaukė pribloškiančio skambučio. „Pakėliau ragelį ir girdžiu: „Jūsų ieško policija.“ Nustebau, bet pamaniau, kad manęs ieško dėl greičio viršijimo ar kažko panašaus, o išgirdau, kad esu kaltinamas smurtu prieš savo žmoną“, – pasakojo vyras.
Jam liepta nedelsiant prisistyti į policiją apklausai. Ten jis buvo tardomas 3 ar 4 valandas. Sulaikytas nebuvo, bet pagal Smurto artimoje aplinkoje įstatymą pritaikytos kardomosios priemonės: uždrausta artintis prie žmonos ir įeiti į jų bendrus namus.
„Įsivaizduokite, kaip veikia sistema – moteris gali nepagrįstai apkaltinti vyrą smurtu, ir jis tiesiog negalės patekti į savo namus, net pasiimti savo daiktų. Ir tai gali tęstis ilgai – kaltinimai man pareikšti birželio 19 d., o teismo posėdis dėl smurto numatytas tik gruodį“, – aiškino Linas.
Tiesa, jis pripažino, kad lapkričio pabaigoje jau persikraustė į savo namus, nes su žmona jau išsiskyrė ir sutarė, kad ji su vaikais kraustosi kitur.
Iki tol jis gyveno to paties namo kieme stovinčiame nedideliame vasariniame namelyje, kuris buvo skirtas vaikų žaidimams. Orui atšalus persikėlė pas savo tėvą. Neslėpė, kad gyvendamas šalia kelis kartus nuėjo į namus kažko pasiimti, na, o žmona tada kviesdavo policiją.
Taip pat vyras pripažino, kad prie kaltinimų smurtu prisidėjo tai, kad moteris pareigūnams parodė mėlynę ant rankos, bet, pasak jo, jis prie to tikrai neprisidėjęs – mėlynė buvo nedidelė, neryški, ji galėjo atsirasti, kad ir užsigavus, besitvarkant namie.
Taigi Linas sakosi norintis visus vyrus įspėti, kad jie be jokio pagrindo gali likti be namų: jei žmona supyks ir pareikš kaltinimus smurtu, vyrui gresia atsidurti gatvėje.
Klausiu pašnekovo, ar jis mano, kad tas pats negaliotų be pagrindo smurtu apkaltintoms moterims? „Na, turbūt galiotų, bet koks vyras ryšis skambinti į policiją ir sakyti, kad jį skriaudžia žmona? Manau, vyrams tai atrodo netinkamas sprendimas, na, o moterys gali tuo piktnaudžiauti“, – sakė Linas.
Tiesa, jis prasitarė, kad pats vėliau, jau po žmonos pareikštų kaltinimų, parašė pareiškimą, kad ši prieš jį smurtavo, juk ji jam tą vakarą tikrai trenkė. Tačiau, kadangi žmona pareiškimą parašė pirmoji, laikoma, kad teisybė yra jos pusėje.
Šiauliuose tėčiai diskriminuojami?
Taip pat Linas reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai ir teismų atstovai vis dar linkę vaikų auginimą po skyrybų palikti mamoms. Jeigu moteris turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų akivaizdžių problemų, tada gal vaikai ir atiteks tėčiui, o kitais atvejais vyrai diskriminuojami.
„Man atrodo labai logiškas Skandinavijos šalyse taikomas modelis, kai vaikų priežiūra dalijama po lygiai, 50:50, ir vieną savaitę vaikai gyvena su tėčiu, kitą – su mama (tuomet vaikų lėšų vaikų priežiūrai vienas kitam neskiria). Ir aš būčiau norėjęs taip dalytis vaikus, tačiau Šiauliuose tarnyboms iki tokių sprendimų priėmimo dar toli, tad vaikai liko su mama.
Girdėjau, Vilniuje ir Kaune tokie sprendimai jau kartais priimami. Kalbėjausi su vyrais, kurie vaikais rūpinasi po lygiai su buvusiomis žmonėmis, ir žinau, kad jiems gerai sekasi. Kartais tokiu pasirinkimu abejojama, baiminamasi, kad vaikas net negalės kitiems pasakyti, kur yra jo namai. Tačiau realybėje vaikai tiesiog sako, kad turi du namus, vieni – su mama, kiti – su tėčiu, ir viskas būna gerai“, – sakė Linas.
Savo vaikus pagal teismo sprendimą jis mato tik kas antrą savaitgalį, taip pat ketvirtadieniais vakare. Tačiau buvusi žmona išsikraustė iš Šiaulių į gretimą miestelį, tad ketvirtadieniais vyrui važinėjimui pirmyn ir atgal susigaištų pernelyg daug laiko. Jis bandė tartis su buvusia žmona, kad vaikus į vieną pusę atvežti turėtų ji, tačiau ji nesutiko.
Lrytas.lt paprašė situaciją pakomentuoti ir buvusios Lino žmonos, tačiau ji atsisakė – sakė niekam nieko pasakoti nebenorinti, nes ir taip nuo savo vyro daug prisikentėjo ir nori pagaliau gyventi ramiai.
Kardomosios priemonės – tada, kai tikrai reikia
Situaciją pakomentuoti paprašėme policijos atstovų. Konkretaus įvykio detalių komentuoti jie negalėjo, tačiau patikino, kad kardomosios priemonės nebūna taikomos, kai tam nėra pagrindo.
Štai Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio paaiškinimas: „Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Atsižvelgdamas į konkrečios bylas aplinkybes prokuroras inicijuoja, o teismas skiria kardomąsias priemones. Įtariamasis visuose procesuose dalyvauja ir turi galimybes gintis bei įrodinėti savo nekaltumą bei įtarimų nepagrįstumą. Jeigu prokurorui ar teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl aukos parodymų patikimumo, jie ne tik neskirtų kardomųjų priemonių, bet ir pagal kompetenciją nutrauktų tyrimą.
Galiausiai BK yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą ir (ar) melagingą įskundimą. Tokiais atvejais, jeigu smurto auka būtų melagingai pranešusi apie įvykį, jai pačiai grėstų atsakomybė.“
Lietuvoje vaikai po lygiai nedalijami?
Apie vaikų priežiūrą po skyrybų ir galimą tėčių diskriminaciją paklausėme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų.
Štai Šiaulių apskrities VTAS vedėjo Donato Žakario komentaras: „Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvoje po skyrybų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Tai įteisinama taikos sutartimi arba teismo sprendimu.
Tačiau nustatyta bendravimo tvarka gali būti įtvirtinta, kad vaikas vienodai laiko leidžia tiek su tėčiu, tiek su mama. Tad nors faktiškai nustatyta gyvenamoji vieta būtų su vienu iš tėvų, iš tiesų vaikas gali lygiavertiškai leisti laiką su abiem tėvais.
Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų (taip yra visais atvejais), dar nereiškia, kad su kitu iš jų bendraujama labai mažai, nes atvejų pasitaiko įvairių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant to, jog tėvai išsiskiria, jų teisės ir pareigos savo vaikams išlieka vienodos.
Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaiku, vaiko teisių gynėjai dalyvauja ir padeda šiame procese. Vidutiniškai per mėnesį Tarnybos specialistai suteikia apie 200 tokių konsultacijų visoje Lietuvoje, kartu ieško sprendimų, inicijuoja pagalbos teikimą. Esant nesutarimams teisminiame procese teikiame teismui išvadas – dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo. Per pirmąjį 2021 m. pusmetį pateikėme 1745 išvadas.
Šiame sudėtingame šeimos etape kviečiame žmones nepasiduoti emocijoms, o prireikus kreiptis pagalbos, pasirūpinti savo emocine sveikata, domėtis, kaip padėti savo vaikams pereiti emociškai sudėtingą laikotarpį. Tokią pagalbą teikia (arba rekomenduoja specialistus) ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kreiptis reikia pagal gyvenamąją vietą.“
