Baltarusė teisininkė atrado laimę Lietuvos kaime: taip gyventi sugebėtų nedaugelis

Konstantinas (44 m.) ir Darya (30 m.) Aleksandrovičiai į parduotuvę susiruošia tik kai prireikia tualetinio popieriaus ar degtukų. Kam reikia tualetinio popieriaus, suprantama, bet kam degtukų? Krosniai užkurti. Nors dabar XXI amžius, iš miesto kraustytis į kaimą jau tapo madinga – buvę miestiečiai kvėpuoja švariu oru, valgo ekologišką maistą, atsisakė vartojimo įpročių ir gyvena beveik be atliekų.

Totoriškų šaknų turintis verslininkas K.Aleksandrovičius prieš penkerius metus sukūrė šeimą su baltaruse teisininke Darya.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Totoriškų šaknų turintis verslininkas K.Aleksandrovičius prieš penkerius metus sukūrė šeimą su baltaruse teisininke Darya.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Totoriškų šaknų turintis verslininkas K.Aleksandrovičius prieš penkerius metus sukūrė šeimą su baltaruse teisininke Darya.<br>V.Fedirko nuotr.
Totoriškų šaknų turintis verslininkas K.Aleksandrovičius prieš penkerius metus sukūrė šeimą su baltaruse teisininke Darya.<br>V.Fedirko nuotr.
Šeimos namui statyti panaudotas medinis karkasas, šiaudų ryšuliai ir molis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Šeimos namui statyti panaudotas medinis karkasas, šiaudų ryšuliai ir molis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Konstantino supratimas apie tėvystę pasikeitė – jis daug laiko praleidžia su dukromis gryname ore.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Konstantino supratimas apie tėvystę pasikeitė – jis daug laiko praleidžia su dukromis gryname ore.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ekologiškai gyvenanti šeima maisto produktų užsiaugina savo žemėje, buityje naudoja daugkartinius indus ir iš natūralių medžiagų sukurtus daiktus.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jan 11, 2022, 6:07 PM

Krunų kaime, Širvintų rajone, įsikūrę buvę vilniečiai Aleksandrovičiai maitinasi tuo, ką patys užsiaugina, arba maistą perka iš ūkininkų. Kaime koronaviruso pandemija visai nebaisi, nes uždaras gyvenimo būdas turi nemažai privalumų: mažiau bendraujama, nėra streso dėl ateities, nerimo, kad pritrūks maisto atsargų. Daugiau nieko ir nereikia iki visiškos laimės.

Bet kad pakeistum senus įpročius, tenka kitaip pradėti mąstyti.

K.Aleksandrovičius yra santechniką gaminančios įmonės „Rubineta“ vienas įkūrėjų ir bendraturčių, todėl iki koronaviruso pandemijos gyveno nesveikai ir apimtas nuolatinio streso.

Pirmoji Konstantino santuoka galimai iširo dėl to, kad vyras pernelyg daug dirbo ir nepastebėjo, kaip užaugo du vaikai. Jo sūnui dabar 25 metai, dukrai – 23-eji.

Totoriškų šaknų turintis Konstantinas prieš penkerius metus sukūrė šeimą su baltaruse teisininke Darya.

Tuomet verslininkas su žmona nusprendė visiškai pakeisti gyvenimo būdą, nes norėjo auginti vaikus švarioje aplinkoje, gyventi draugiškai su gamta, kuo mažiau vartoti.

Nors Konstantino šeima finansiškai galėtų sau leisti rengtis vardiniais rūbais, jie renkasi dėvėtus drabužius.

Buvusi vilniečių šeima bet kokį apsipirkimą didžiuosiuose prekybos centruose iškeitė į būtiniausių prekių įsigijimą kaimo parduotuvėje arba iš ūkininkų, kad palaikytų tos vietovės bendruomenę.

Anksčiau vakarėlius, keliones mėgę sutuoktiniai prasmingu poilsiu laiko pasivaikščiojimą gryname ore po vaizdingas Krunų apylinkes ir džiaugiasi sutarimu su artimiausiais už kelių šimtų metrų gyvenančiais kaimynais.

Nors Konstantinas ir Darya augina dukras Azaliją (4 m.) ir Mirą (2 m.), trejus metus gyvenant Krunuose neprireikė kviesti medikų pagalbos, nes mažylės auga sveikos.

Tėvai nesuka galvos dėl to, kad atžalas reikėtų leisti į vaikų darželį. Kam? Nėra poreikio.

Dukroms geriausia augti su tėvais švarioje aplinkoje.

„Domėjausi tėvystės mokymais, todėl supratau, kad to galima išmokti. Galėjau kitaip elgtis, būtų buvę geresni santykiai su vaikais. Dabar jie nėra gilūs“, – prisipažino vaikams iš pirmosios santuokos mažai dėmesio skyręs Konstantinas.

Dabar jo tėvystės supratimas visiškai pasikeitęs – verslininkas daug laiko praleidžia su mažėlėmis dukromis.

Kai vasarą Aleksandrovičiai sostinės pakraštyje įkūrė veganiškų produktų parduotuvę ir ekologišką kavinę „Žaliuomenė“, kai kuriomis dienomis jiems tenka išvykti iš kaimo Širvintų rajone. Kartais tėvai vežasi dukras, bet neretai jas palieka prižiūrėti artimiausiems kaimynams, turintiems tris vaikus. Mažylėms daug mielesnė kaimo nei miesto aplinka, nes kaimynai laiko naminių gyvulių.

Iš buto sostinėje į ekologišką molinį namą provincijoje persikėlę Aleksandrovičiai turi visus šiuolaikinius patogumus – elektrą, vandenį, internetą. Tik patiems reikia pasirūpinti šildymu – 50 kvadratinių metrų ploto namas šildomas malkomis kūrenant krosnį.

Šeimos namui statyti panaudotas medinis karkasas, šiaudų ryšuliai ir molis. Tokiame name ilgokai išsilaiko šiluma, todėl šeimininkai krosnį užkuria kartą per dieną – pakanka sukūrenti septynias pliauskas. Prie krosnies įrengtas gultas, todėl čia malonu pasėdėti, galima ir pagulėti.

Ekologiškame apvalių formų name priderinti nestandartiniai mediniai baldai. Svetainėje stovi senovinis stalas, kuris tarsi simbolizuoja šeimos grįžimą iš dabarties į praėjusį amžių.

Natūralu, kad įžengus į ekologiškus namus juose juntamas šeimininkų požiūris į tvarumą bei ryšį su gamta. Tačiau esminiams pokyčiams sutuoktinius subrandino ne vien pasikeitusios vertybės ir smogusi pandemija, laikoma bene didžiausiu šio šimtmečio maru.

Kai Konstantinas ir Darya pradėjo ruoštis tėvystei, nutarė atsigręžti į sveiką gyvenseną. „Prieš planuojant nėštumą reikia tinkamai paruošti kūną, tai yra sveikai maitintis. Todėl labiau susirūpinome savo sveikata“, – patikino vyras.

Sutuoktiniai pirmiausia perėjo prie veganiškos mitybos, nors anksčiau buvo visavalgiai. Iš Vitebsko kilusios Daryos šeimoje ant stalo dažnai būdavo mėsos patiekalai, nes jos tėvas dirbo mėsos kombinate.

Dabar jai ir pačiai keista, kad tapo vegane, – nesunkiai atsisakė mėsos, žuvų, kiaušinių ir pamėgo savo sode išaugintų uogų, vaisių ir daigintų grikių bei kanapių sėklų kokteilius, raugintus kopūstus ar šviežių daržovių salotas su riešutais.

„Pamažu atsisakėme mėsos – iš pradžių ją nustojome ruošti namuose, nors svečiuose sau leisdavome jos suvalgyti. Jeigu apsilankytume pas mano močiutę ir ji pavaišintų blynais, kuriuose būtų kiaušinių, suvalgytume, nes nieko dėl to nenutiktų. Bet namie tokių produktų neturime“, – apie perėjimą į veganizmą pasakojo Darya.

Konstantinui dėl pasikeitusios mitybos per metus nukrito apie dešimt kilogramų svorio, bet vyras dėl to jaučiasi kur kas geriau. Jis sveiką maistą palygino su kokybiškais degalais automobiliui – juk ir žmogui, ir mašinai tai naudingiau.

Kadangi šeima yra veganai, buitinių atliekų beveik neturi. Daržovių ar vaisių likučiai naudojami kompostui, kuris atstoja natūralias trąšas. Plastikinių ar popierinių atliekų surenkama labai mažai, nes sutuoktiniai atsisakė vienkartinių pakuočių. Ką nors pirkdami jie naudoja daugkartinius stiklinius indus, medžiaginius krepšius.

Krunuose Aleksandrovičiai turi hektarą žemės, joje auga daugiau nei šimtas vaismedžių.

Vasaromis sode sunoksta trešnės, slyvos, vyšnios, abrikosai, persikai, persimonai, o rudenį šakos svyra nuo obuolių, kriaušių, šermukšnių. Pavasarį žydi kininės paulovnijos, bugieniai ir migdolų medžiai, nors pastarieji riešutų nesubrandina.

„Neturėjau tikslo ir niekada nemaniau, kad gyvensiu kaime. Bet mąstymas pasikeitė tuo metu, kai tapau nėščia. Tuomet su vyru pradėjome galvoti, kad vaikui svarbi aplinka, kaimynai ir jų veikla. Jeigu nebūtume turėję vaikų, greičiausiai nebūtume persikėlę gyventi į kaimą“, – pasakojo Darya, užaugusi Vitebske.

Tačiau vasaras ji su artimaisiais leisdavo 60 kilometrų nuo Vitebsko esančiame vasarnamyje. Šis laikotarpis kaimo aplinkoje moteriai išliko kaip gražiausias iki šiol. Nerūpestinga vaikystė daugeliui žmonių kelia gražiausius prisiminimus, tad nenuostabu, kad ir Darya savo vaikams to linki. Dabar Azalijos ir Miros vaikystės dienos lekia toli nuo miesto šurmulio ir užteršto oro.

Nors baltarusė ištekėjo už totoriaus, gimusio Eišiškėse, Šalčininkų rajone, šeimoje kuriamos ne religinės, o darnos su gamta tradicijos.

Vaikystėje Darya su namiškiais švęsdavo tik Naujuosius metus, nes Baltarusijoje Kalėdas retas kas šventė. Nors Konstantinas totorius, musulmoniškų tradicijų jo šeimoje nebuvo laikomasi.

Tad Darya svarstė, kad jos šeima kada nors pradės švęsti Kalėdas, nes tai – šviesi šventė.

Moteriai atrodo, kad svarbu prisitaikyti prie tų tradicijų, kurios kuriamos toje vietovėje, kurioje gyveni.

„Nesinori jaustis iškritusiems iš aplinkos. Manau, vaikams svarbu žinoti tradicijas. Nelabai švenčiame ir Velykas, nes kai nustojome valgyti kiaušinius, neliko ir šventės“, – patikino Darya.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.