Panevėžys – tarsi antrieji namai
Kaip teigia krepšinio klubo „Lietkabelis“ vyriausiasis treneris N. Čanakas, daugiau nei prieš trejus metus atvykus į Lietuvą ir Panevėžį, vyras apie miestą nežinojo nieko, tačiau, pradėjęs čia darbą, netruko susipažinti su mūsų kraštu plačiau.
„Prieš „Lietkabelį“ teko didelė garbė ir atsakomybė treniruoti „Partizan“ komandą. Viskas klostėsi tikrai neblogai, tačiau po vieno skaudaus pralaimėjimo pradėjau nebejausti palaikymo iš savo komandos, savo organizacijos. Supratau, kad mano kelias čia greitu metu nutrūks ir turėjau kažką keisti – priėmiau sprendimą atsistatydinti. Netrukus sulaukiau informacijos, jog manimi, kaip krepšinio treneriu, domisi vienas klubas iš Lietuvos. Pasiūlymu susidomėjau, susisiekiau su atsakingais žmonėmis, pasikalbėjome apie keliamas vizijas ir lūkesčius tiek man, tiek ir komandai. Gana greitai sutikau su gautu pasiūlymu ir prisijungiau prie klubo“, – praeities sprendimą atvykti į Panevėžį komentuoja Nenadas.
„Puikiai pamenu, jog atvykau į Panevėžį 2018 metų lapkritį. Prieš atvykdamas čia apie patį miestą, jo istoriją, sporto pasiekimus ar tiesiog aktualijas beveik nežinojau nieko. Intensyviai dirbdamas ir iš vienos vietos persikėlęs gyventi į kitą, neturėjau laiko paieškoti informacijos apie Panevėžį, nes būtent būsimas susipažinimas su „Lietkabelio“ komanda buvo pirmasis tikslas atvykus. Laikui bėgant pradėjau jaustis išties jaukiai ir gerai. Negaliu sakyti, jog dabar Lietuvoje jaučiuosi kaip namuose, tačiau neslepiu, kad Panevėžys – tarsi antrieji namai“, – pasakoja N. Čanakas.
„Dar būdamas paauglys buvau girdėjęs nemažai apie Lietuvą ir tuometinius garsius krepšininkus, kilusius iš čia ir žaidžiančius kitose Europos valstybėse. Neabejojau, jog Panevėžio klubas pateisins mano keliamus lūkesčius ir greitai vieni su kitais tapsime gerais kolegomis ar net draugais. Man buvo labai svarbu savo būsimą komandą nuoširdžiai pažinti. Tad šie lūkesčiai tikrai išsipildė ir net likau nustebęs, kaip kokybiškai ir profesionaliai visi techniniai procesai buvo suorganizuoti, žmonės buvo ir ligi šiol yra paslaugūs bei padedantys vieni kitiems. Nuo pat atvykimo pradžios šis miestas pradėjo patikti“, – teigia krepšinio klubo treneris.
Laikas leidžiamas parkuose ir kavinėse
Nors N. Čanakas tikina, jog per kelerius metus dirbdamas ir gyvendamas Panevėžyje jau suspėjo paragauti ne vieną lietuvišką tradicinį patiekalą ar pažinti žymiąsias bei turistų gausiai lankomas istorines Lietuvos vietas, tačiau atskleidžia, jog ypač dabar laisvo laiko lieka labai mažai.
„Šiuo metu krepšinio sezonas ir rungtynių tvarkaraštis yra labai intensyvūs, tad esu gerokai užsiėmęs ir daugiausia laiko skiriu darbui. Visgi pagrindiniai tikslai šiame sezone yra pasiekti abu finalus – Lietuvos krepšinio lygos ir „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės turnyruose. Europos taurės turnyre dabartinis lūkestis yra pasiekti atkrintamąsias ir pasirodyti jose kaip įmanoma geriau. Šios užduotys tikrai yra įgyvendinamos, tad su komanda to ryžtingai siekiame.
Tačiau, be visų varžybų ir darbo, kai atrandu laisvą minutę, man patinka pasivaikščioti mieste, „Ekrano“ marių pakrante, mėgstu pasigrožėti nuolat kintančios gamtos vaizdais. Be to, dažnai tenka apsilankyti kavinėse, kuriose paragauju naujų desertų ir ramiai išgeriu puodelį kavos“, – šypsosi N. Čanakas.
Sprotas – neatsiejama kasdienybės dalis
Sportas ir aktyvūs laisvalaikio praleidimo būdai visai Čanakų šeimai yra tarsi įgimti. Du iš trijų Nenado ir Jovanos Čanakų sūnų prakaitą lieja krepšinio aikštelėje, vyriausiasis sūnus studijuoja universitete, tačiau nepamiršta kasdien laiko skirti sportui, o N. Čanako žmona Jovana ne tik laisvu laiku mėgsta gaminti, yra įkūrusi savo verslą „LifebyJovana“, bet yra ir viena žymiausių Serbijos maratonininkių.
„Be galo džiugu, jog visa mūsų šeima turi mėgstamas sritis, kuriose siekia kuo geriausių rezultatų. Mano vyras labai didžiuojasi, kad mūsų sūnūs trokšta tapti profesionaliais ir garsiais krepšininkais ne tik Serbijoje, bet ir visoje Europoje. Būtent dėl asmeninio požiūrio ir matomo puikaus savo tėvo pavyzdžio namuose jie pasirinko sportuoti ne ką kitą, bet šią sporto šaką. Tikiu, kad klausydamiesi tiek jų krepšinio trenerių, tiek Nenado patarimų, jie taps puikiais krepšininkais“, – teigia Jovana.
„Asmeniškai ir pati sportu susidomėjau ne nuo pat vaikystės, bet dar visai neseniai. Pradėjau bėgioti, atlikti įvairius pratimus, dalyvauti trumpų distancijų bėgimo varžybose. Vienas varžybas keitė kitos, kasdien intensyviai treniruodavausi ir bėgiodavau, tad pradėjau skinti pirmąsias pergales pusmaratoniuose ir maratonuose. Net ir būdama čia, Panevėžyje, kasdien bėgioju ir žaviuosi sutvarkyta aplinka, miesto parkais bei nutiestais tvarkingais takais“, – pasakoja trenerio žmona.
Įveikti sudėtingiausi pasaulio maratonai
Jovana dalijasi, jog pradėjusi profesionaliai sportuoti ir kelti sau vis didesnius iššūkius, gali džiaugtis, kad dar visai neseniai spėjo įveikti penkis iš šešių sudėtingiausių pasaulio maratonų, vykusių Londone, Berlyne, Bostone, Čikagoje bei Niujorke. Šeštosios ir paskutinės varžybos, kurias atsižvelgiant į esamą situaciją vis dar planuojama organizuoti, vyks Tokijuje, Japonijoje.
„Dauguma mano kolegų dalyvių, kurie bėgo visuose minėtuose miestuose kartu su manimi, sako, kad sudėtingiausias jiems buvo Niujorke vykęs maratonas. Tačiau man šis maratonas tapo bene sėkmingiausiu, nes trasą įveikiau per tris valandas ir devyniolika minučių. Tai išties įspūdingas laikas į penktą dešimtį įkopusiai moteriai, tiesa?“ – šypsosi maratonininkė.
„Šiam maratonui ruošiausi gana išskirtinai – buvau atsivežusi savo maisto davinius, susidėliojusi savaitės laiko mitybos planą, kaip ketinu maitintis ir gauti visas būtinas ir reikalingas medžiagas organizmui. Savo maistą vežiausi todėl, kadangi JAV neturi tokių produktų, kokius gali rasti Serbijoje kiekvienoje vietinėje parduotuvėje ar prekybos centre“, – asmeninėmis įžvalgomis dalijasi sportininkė.
Jovana sako, kad įsimintiniausias pasirodymas buvo Belgrado maratone, kai laimėjo savo amžiaus kategorijoje trečiąją vietą, varžydamasi su tautiečiais ir sportininkais iš kitų šalių.
„Žinoma, buvo daug ir kitų pergalių, tačiau šis maratonas, vykęs mano gimtajame krašte, palaikant saviems draugams ir artimiesiems, mane labiausiai įkvėpė ir paskatino atiduoti visas jėgas. Taipogi turiu tikslą netolimoje ateityje įveikti ir patį pirmąjį istorijoje Atėnų maratoną. Tikiuosi, jog šią svajonę pavyks išpildyti, o tuomet bus galima džiaugtis, žinant tai, jog mano vaikai, sukūrę savo šeimas ir susilaukę atžalų, galės pasigirti, kad jų močiutė pasiekė tokių nemenkų rezultatų“, – pasakoja moteris.
Sertifikuota mitybos specialistė
Jovana neseniai sulaukė daug pastangų ir darbo pareikalavusio įvertinimo – baigė sporto mitybos, dietologijos, sveikos gyvensenos kursus ir tapo sertifikuota mitybos specialiste.
„Prieš keletą savaičių, artėjant didžiosioms metų šventėms, užbaigiau dar vieną etapą savo gyvenime – tapau sertifikuota sveiktos mitybos specialiste. Tad, turint šį įvertinimą, mano tikslas bus padėti tiek sportininkams, tiek žmonėms kurti mitybos planus, juos sudarinėti bei skatinti visuomenę maitintis sveikiau, neapleisti sportinių užsiėmimų“, – komentuoja specialistė.
„Mokydamasi ir kaupdama žinias šioje srityje pradėjau pastebėti daug skirtumų tarp žmonių maisto pasirinkimo, tarp jų aktyvaus ar pasyvaus laiko praleidimo būdų, taip pat jų pomėgiuose ir įpročiuose. Pavyzdžiui, vienas jų susijęs su Lietuva ir Serbija. Serbai labai mažai valgo daržovių, o lietuviai jas savo namuose vartoja kasdien. Žinoma, Lietuvoje daržovės ar vaisiai brangesni nei Serbijoje, nors tikiu, jog turėtų būti atvirkščiai. Tuomet galbūt ir mano tautiečių požiūris į maistą ir sveikos mitybos svarbą pasikeistų“, – komentuoja pašnekovė.
„Neseniai vis labiau pradėjau pati tiek vyrą, tiek ir vaikus skatinti prie pietų ar vakarienės stalo į lėkštes dėtis ne tik kepsnius ar bulves, bet ir kuo daugiau salotų, įvairių daržovių. Žinoma, senus įpročius sunku pakeisti, bet, manau, kad mažais žingsneliais įmanoma pasiekti teigiamų pokyčių sveikatos ir geros savijautos atžvilgiu“, – tikina Jovana.
Palikti Panevėžio kol kas neketina
Nors N. Čanakas Panevėžį ir „Lietkabelį“ jau vadina savo namais, specialistas turi tylią, bet labai aiškią kitą profesinę svajonę – vieną dieną treniruoti Berlyno krepšinio komandą „ALBA“. Pasak N. Čanako, „ALBA“ sau lygių neturi ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje, ji yra geriausia organizacija Europoje.
„Vienareikšmiškai, tai yra mano viena iš svajonių. Tačiau nepaisant jos, galiu drąsiai teigti, kad Panevėžys tapo artima širdžiai vieta, tad čia pasibūti dar tikrai planuoju“, – prisipažįsta „Lietkabelio“ strategas.
Tuo tarpu Jovana, kalbėdama apie asmeninius lūkesčius ir tolimesnį gyvenimą, tikisi, kad Nenadas dar ilgai „Lietkabelį“ lydės į pergales ir čia dirbs.
„Laukiu to momento, kai galėsiu į Lietuvą atsikraustyti ilgam laikui ir čia sportuoti, išmėginti įvairias pramogas bei palaikyti savo vyrą varžybose. Vaikai jau yra pakankamai suaugę ir dideli, tad nebijos ir tikrai sugebės su giminaičių pagalba gyventi vieni patys gimtuosiuose namuose Serbijoje, o laisvu laiku galės atvykti atostogauti ir į Lietuvą“, – baigdama pokalbį esamus lūkesčius atvirai išreiškia J. Čanak.
