Panašu, kad toks Viktorijos įsitikinimas veikia – po oficialiaus gydymo ir pačios įgyvendintų gyvenimo būdo pokyčių moteris jaučiasi gerai ir išgyvena ligos remisiją.
Neseniai ji su šeima, su vyru ir dviem dukrelėmis, iš Plungės, kurioje turi grožio saloną, persikraustė į Klaipėdą – prie jūros, atrodo, ir kūnas, ir siela atsigavo. Ir apskritai ji dabar jaučiasi visai kitas, geresnis, žmogus.
Onkologinės ligos diagnozę Viktorija išgirdo dar 2018 m. Suprantama, pradžioje labai išsigando, bet nepuolė ieškoti informacijos „Google“ paieškoje – žinojo, kad ten pasiskaitęs apie ligas visuomet labai išsigąsti, na, o naudos iš to jokios. Ir nė nepasidomėjo, kelinta jos ligos stadija.
„Iš tikrųjų esi toks, kokiu jautiesi – niekas kitas tau neįrodys, ar tu sveikas, ar ne. Jei kažkas sakys, kad būklė bloga ir prognozės liūdnos, ir mes aklai tuo tikėsime, galime tiesiog mintimis patys sugriauti savo sveikatą. Ir atvirkščiai – teigiamos mintys gydo. Ne veltui Andrius Mamontovas dainavo, kad kaip tiki – taip ir yra“, – įsitikinusi moteris.
Viktorijai buvo skirtas chemoterapinis gydymas. Pašnekovė pripažino, kad kurį laiką „tempė gumą“ ir jį atidėliojo. Tuo metu koregavo savo mitybą ir gyvenimo būdą, domėjosi įvairių sveikuolių ir lektorių dėstomais principais (pavyzdžiui, jai labai patiko Dmitrijaus Trockio pasisakymai), nors oficialiosios medicinos jokiu būdu neneigė.
Dėl oficialaus gydymo kreipėsi tada, kai jau jautėsi tam pribrendusi ir nusiteikusi – juk pradžioje, sužinojus kokią nors diagnozę, jautiesi atsidūręs visiškame chaose ir iki galo nesupranti, kas vyksta, tad jai pradžioje norėjosi nurimti.
Chemoterapijos metu nesijautė labai gerai, bet buvo nusprendusi į ją žiūrėti kaip į gyvenimą, net į šventę, o ne į laidotuves. Tad eidama į procedūrą pasidažydavo, spalvingai apsirengdavo ir nepradėdavo savęs gailėtis. Viena palatos draugė jai sakė, kad iki šiol ji į chemoterapiją eidavo paniurusi ir nelaiminga, bet kitą sykį pamėgins pasipuošti – gal ir jai tai padės pasijusti geriau.
Kai Viktorijai pradėjo slinkti plaukai, ji ėmėsi galvą dengti skaromis, šias susukdama į stilingus turbanus – atrodė tikrai žaviai, ir nesergančios moterys dažnai jos prašydavo parodyti, kaip ji tai daro.
Buvo nusipirkusi ir peruką, bet jį užsidėjo tik kartą – su juo jautėsi taip, tarsi meluotų, be to, buvo nepatogu. Beje, baigus gydymą jos plaukai ėmė augti kaip pasiūtę, jie dabar daug vešlesni ir labiau garbanoti, nei buvo iki ligos.
Kitaip bendrauja su žmonėmis
„Dėl ligos tapau visai kitu žmogumi, mano gyvenimas ir mąstymas labai pasikeitė. Kiekvieną rytą pradedu šaltu dušu, po to seka mankšta. Daug dėmesio skiriu sveikai mitybai, vartoju specialius maisto papildus. Taip pat kitaip bendrauju su žmonėmis – seniau stengdavausi būti visiems gera ir „patogi“, neigiamas emocijas nurydavau, bet tada jos graužia tave iš vidaus ir taip pats susikūri sau vidinę įtampą. Taigi dabar stengiuosi su žmonėmis bendrauti tiesiai, sakyti tai, ką galvoju, nors tuo pačiu mėginu jų neįžeisti“, – sakė Viktorija.
Susirgusi ji pradėjo ir daug daugiau bei nuoširdžiau bendrauti su savo mama, atsiprašė jos už tai, ką seniau darė ne taip, ir aptarė nuoskaudas, kurios seniau nedavė ramybės.
„Mes dažnai turime savo tėvams kažkokių priekaištų, atsinešame iš šeimos dalykų, kurie mus slegia, ir tai taip pat kuria bereikalingą įtampą. Mano įsitikininimu, su savo praeitimi reikia susigyventi, susitaikyti, ir man pavyko tą padaryti. Tą gali padaryti ir tie, kurie tėvų nebeturi – psichologai pataria tokiu atveju tiesiog rašyti jiems laiškus“, – dėstė Viktorija.
Be to, seniau ji buvo tikra perfekcionistė, norėjusi viską mokėti ir daryti tobulai, o dabar ramia sąžine gali prisipažinti, kad kažko nežino.
Ji sakė, kad liga jai dėl šio virsmo netgi buvo naudinga – dabar ji jaučiasi grįžusi į tikrąją save.
Po torto – žaliasis kokteilis
Kaip jau minėta,Viktorija susirgusi ėmė rūpintis ne tik dvasine, bet ir fizine savo gerove. Sako, kad jos šeima ir seniau nebuvo didelė „šlamštmaisčio“ mėgėja, bet dabar maitinasi dar sveikiau.
„Man atrodo, kad labai svarbu įsiklausyti į save, ir tikrai pajusime, kokie maisto produktai mums tinka. Akivaizdu, kad užvalgę nesveiko maisto jaučiamės apsunkę, vangesni, bet neretai nekreipiame į tai dėmesio ir toliau valgome tą patį. Aš, pavyzdžiui, įsisąmoninau, kad mano organizmui netinka pieno produktai, taip pat miltiniai gaminiai bei saldumynai, ir jų kiekį smarkiai sumažinusi tikrai jaučiuosi geriau“, – pasakojo pašnekovė.
Ji vartoja daug raugintų, gerųjų bakterijų turinčių produktų (tai rauginti kopūstai, agurkai, naminė gira ir kt.) Žinoma, mėgaujasi ir vaisiais bei daržovėmis, dažnai renkasi žuvį. Jei labai nori, suvalgo ir gabalėlį torto ar dar kažko nenaudingo, tik prieš tai gerai pagalvoja, ar jai tikrai to reikia. Jei nepersigalvoja, pasako sau, kad ryt ryte būtinai susiplaks žaliąjį kokteilį.
Kadangi namuose maistu daugiausia rūpinasi ji, tai ir vyro bei dukryčių mityba natūraliai tapo sveikesnė. Bet, kaip moteris tikina, jie maitinasi ne tik sveikai, bet ir skaniai. Šaldiklyje rudenį užsišaldė 5 kg spanguolių, ir jų jau beveik neliko – pasirodė, kad visai šeimai jos labai patinka.
„Dažnai, galvodami apie savo gyvenimą ir negerus įpročius, mes linkę žiūrėti į kitus – gal ir jie valgo daug sumuštinių, vartoja alkoholį ar dar kažką daro netinkamai, bet nieko blogo jiems nenutiko. Na, bet juk kiekvienas esame individualus – gal tas kitas žmogus neigamos įtakos ir nejaučia, bet jei jūs ją jaučiate, tai reikia susimąstyti“, – pastebėjo pašnekovė.
Nori įkvėpti permainoms
Vieną dieną Viktorija tiesiog pajuto, kad savo patirtį turi sudėti į knygą ir pasidalyti ja su kitais (rašyti ji moka – prieš pradėdama dirbti grožio srityje, baigė žurnalistikos studijas). Jau šį sausį turėtų pasirodyti jos knyga „Puikybės karūna“. Taip pat savo patirtimi ir pamąstymais apie gyvenimą ji dalijasi feisbuko grupėje „Aš myliu save“.
Viktorija savo knyga tikisi padrąsinti moteris, kurioms to reikia – išgirdusias bjaurią diagnozę, o gal išgyvenusias skyrybas ar finansinę nesėkmę, žodžiu, patyrusias tai, kas sukrečia gyvenimą iš pagrindų. Jas visas ragins ne nusiminti, ne klausinėti „kodėl man“ ir ne manyti, kad visą gyvenimą teks nešti sunkų kryžių, o tiesiog nuspręsti, kaip gyventi toliau.
„Žinoma, kai kažkas negerai, galima paliūdėti, paverkti, bet svarbu ties tuo neužstrigti, o galvoti, ką galima gyvenime pakeisti. Juk jei atsidūrei prastoje situacijoje, tam, kad iš jos išeitumei, reikia kažką pakeisti. Tiesa, ir kai jautiesi blogai, geriau ne sėdėti prie kompiuterio ir žiūrėti, kaip gražiai gyvena kiti, o išeiti ir pabūti miške“, – pastebėjo moteris.
Kas kelis mėnesius Viktorija tikrinasi sveikatą, ir, kai paskutinį kartą sulaukė gerų tyrimų rezultatų, vyras jai pasakė: „Tai – ir tavo pačios nuopelnas.“
