Šaltuoju laikotarpiu Kaune ir Kauno rajone vis kyla gaisrų, kurie sunaikina gyventojų turtą ir net kuriam laikui palieka be pastogės.
Vieni padegėliai, patyrę išgąstį ir materialinių nuostolių, namus remontuojasi patys. Kitiems suskumba padėti kaimynai.
Paramą nuo gaisro nukentėjusiems asmenims skiria ir savivaldybės.
Rado netvarkingą dūmtraukį
Sausio 19 dieną gaisras kilo Kauno rajone, Šlienavos kaime. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešimą apie tai gavo po vidurdienio.
Atvykus ugniagesiams degė vieno aukšto mūrinio namo su mansarda šlaitinis šiferiu dengtas stogas. Išdegė mansardiniame aukšte įrengti gyvenamieji kambariai, apdegė ir buvo nuardyta dalis stogo dangos.
Gyvenamosios namo patalpos aprūko, vandeniu buvo sulieti pirmame aukšte buvę namų apyvokos daiktai. Ugniagesiai nustatė, kad namuose dūmų detektoriaus buvo. Gaisras kilo dėl krosnies ir dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimo.
Gaisrą pastebėjo kaimynė
Pirmoji šį gaisrą pastebėjo ir apie jį ugniagesiams pranešė šalia gyvenanti kaimynė. Moteris pasakojo, kad turėjo svečių, po pietų juos išlydėjo ir išėjusi į kiemą pamatė, kad iš gretimo namo kamino kyla juodi dūmai. Geriau įsižiūrėjusi ji suprato, kad jie skverbiasi ne iš kamino, o iš stogo plyšių aplink jį. Tada suprato, kad kilo gaisras.
Neabejinga moteris sakė, kad akimirką net sutriko, nežinojo, ką daryti ir kam skambinti. Paskui puolė į kaimyninį namą, kuriame buvo kelios moterys ir mažas vaikas. Žmonės išbėgo į lauką, o kaimynė paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Ugniagesiai atvyko labai greitai ir gesino gaisrą, ardė stogą, pylė vandenį. Tuo metu iš degančio namo išbėgusias moteris su vaiku priglaudė priešais gyvenantis kitas kaimynas.
Žmonės paaukojo ir pinigų
Pagalbą iškvietusi Šlienavos gyventoja pasakojo, kad degusio ir vandeniu sulieto namo gyventojai prisiglaudė pas gimines. Bet jie neteko didelės dalies turto, todėl kaimynai padegėliams suskato padėti.
Padegėliams gaisro metu padėję kaimynai paaukojo ir šiek tiek lėšų, kad nuo gaisro nukentėjusi šeima kuo greičiau uždengtų nuplėštą namo stogą.
Žmonės pasakojo, kad bendruomenė yra vieninga, gyventojai padeda vieni kitiems, todėl abejonių, kad ir nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms reikia pagalbos, nekilo.
Nelaimę pastebėjusi moteris džiaugėsi, kad per gaisrą nenukentėjo žmonės, ir sakė, kad savo turtą nuo tokios nelaimės yra apdraudusi. Esą geriau draudimo pinigais nepasinaudoti, nei ištikus nelaimei likti kaip stovi.
Pagalbos niekieno neprašė
Pernai sausio mėnesį gaisras kilo ir Kaune, Aleksote, esančioje Julijanavos gatvėje. Dviejų aukštų medinio namo stogas degė atvira liepsna. Pastatas priklausė keliems savininkams, žmonės buvo evakuoti.
Gaisro metu jų turtas taip pat buvo sulietas vandeniu, malšinant liepsnas nuardytas stogas, viršutiniame namo aukšte įgriuvo lubos ir stogo perdangos, apšiltinimo medžiaga. Name dūmų detektoriaus taip pat nebuvo. Gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo.
Dabar ženklų, kad šis namas degė, jau nebėra. Gyventojai sakė, kad turtą buvo apsidraudę, gavo išmokas ir pagalbos nei į miesto savivaldybę, nei į kaimynus nesikreipė.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė pranešė, jog dažniausiai gaisrai gyvenamuosiuose namuose kyla dėl to, kad gyventojai neprižiūri savo židinių, krosnių, kaminų, jų nevalo, nenaudoja specialių įdėklų. Taip pat šalia krosnių ar židinių laiko degius daiktus – popierių, drabužius, kurie užsidega.
Pernai paramos prašė tik trys kauniečiai
Erika Kačiulienė, Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja
„2020 metais į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi 6, 2021 metais – 3 gyventojai. Nukentėjusiems asmenims skirta piniginė parama.
Parama skiriama, jei gaisras suniokojo nuosavą ar nuomojamą būstą, su kurio savininku nuomininkas yra sudaręs nuomos sutartį ir ji užregistruota viešame registre, neapdraustą ar draustą nekilnojamąjį turtą, kuris yra vienintelis asmens turimas ar nuomojamas gyvenamasis būstas.
Kreipiantis dėl šios paramos yra vertinamos asmens gaunamos pajamos. Jos turi būti ne didesnės nei 1 tūkstantis 32 eurai. Gyventojai dėl šios paramos turi kreiptis per tris mėnesius nuo gaisro ar stichinės nelaimės dienos.“
Paramos formos – labai įvairios
Margarita Venslovienė, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja
„Asmuo, nukentėjęs nuo gaisro, kuris įvyko ne dėl jo kaltės ir iš dalies ar visiškai buvo sunaikintas jo nekilnojamasis turtas, kuris yra vienintelė asmens gyvenamoji vieta arba ūkinis pastatas, garažas, į Kauno rajono savivaldybę pagalbos turi kreiptis per 6 mėnesius nuo įvykio.
Tokiu atveju, jei sudegė gyvenamasis namas ar butas, savivaldybė gali skirti iki 4 tūkstančių 200 eurų. Jei sudegė gyvenamasis būstas, kai nuosavybės teise nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pavyzdžiui, jei žmonės neužsiregistravę gyveno sodo namelyje ar nebaigtame statyti name, mokama iki 2 tūkstančių 940 eurų. Sudegus ūkiniam pastatui, garažui mokama iki 840 eurų.
Taip pat nuo gaisro nukentėjusiems asmenims skiriama pašalpa, už kurią 9 mėnesius galima nuomotis kitą būstą. Tokiu atveju vienam gyvenančiam asmeniui skiriame iki 294 eurų kiekvieną mėnesį, šeimai ar bendrai gyvenantiems asmenims – iki 420 eurų kiekvieną mėnesį, bet neviršijant faktiškai patirtų išlaidų būsto nuomai, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 387 eurai.
Taip pat už pinigus, kurie yra Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezerve, gali būti sutvarkyta gaisravietė, išvežtos šiukšlės.
Kasmet paramos dėl to, kad nukentėjo nuo gaisro, kreipiasi 10–15 gyventojų.“
