Mariupolis – svarbiausias Ukrainos atraminis taškas Donbase. 2021 m. jame buvo priskaičiuojama 432 tūkst. gyventojų. Miestą jau nuo pirmųjų karo valandų masiškai apšaudo okupantai. Per dvi mūšių savaites atsidūrusiame blokadoje mieste žuvo daugiau kaip 2 tūkst. civilių gyventojų.
Priešas čia apšaudo viską, įskaitant gyvenamuosius kvartalus, ligonines, gimdymo namus. Miestas tapo Ukrainos Gernika. Katastrofa tokia didelė, kad apie ją žino bemaž visas pasaulis. Net Romos popiežius sekmadienio pamokslą paskyrė Mariupoliui.
46 m. Oksana sugebėjo išvykti iš miesto kovo 4 d., bet iki šiol prisiminus jį jos balsas ima drebėti.
Savo pavardę nurodyti bijo, mes Mariupolyje liko jos vyras ir tėvai: jau kelintą savaitę sėdi rūsyje be vandens ir maisto.
Visas miestas dabar persikėlęs į rūsius.
„Kaip tik neseniai [iš Mariupolio] prisiskambino pažįstami. Sakė, kad jei anksčiau kažkaip surinkdavo lavonus, tai dabar mirusieji tiesiog guli gatvėse. Ir viskas. Namai sugriauti“, – telefonu pasakojo Oksana ir nutilo.
Jos tylėjimas slegia.
Lėtai rinkdama žodžius, ji visgi bando apibūdinti situaciją.
Kas dvidešimt minučių – lėktuvų antskrydžiai. Bombos niokoja viską be atrankos. Gyvenamuosius daugiabučius. Mokyklas. Ligonines. Administracinius pastatus. Rytinis rajonas, esantis į vadinamosios „DNR“ pusę, atrodo kaip kadrai iš filmo apie Antrąjį pasaulinį karą – sugriauti daugiaaukščiai, aštrios trupančios sienos, išdegusios, tuščios iki juodumo, bauginančios langų akiduobės.
Tamsių dūmų virš smilkstančių gaisraviečių beveik neišsklaido vėjas. Niūrus šešėlis kabo virš Mariupolio – ištaria Oksana ir vėl nutyla.
Jos giminaičių laiptinė – daugybė butų – visiškai sudegė. Išgyvenusieji išsibarstė po priedangas, kokias sugebėjo rasti.
Visos apskrities parduotuvės išplėštos. Maisto prekių parduotuvės, vaistinės stovi su žiojinčiomis langų skylėmis ir ant vyrių tabaluojančiomis atlapomis durimis. Beviltiškai stengdamiesi išgyventi, žmonės ieškojosi maisto, vaistų. Vandenį, kas arčiau įlankos, nešasi iš jūros, kad būtų bent kuo nusiprausti. Geriamojo vandens nėra iš viso. Mieste jau buvo mirčių atvejų nuo dehidratacijos.
Kai Oksana išvažiavo iš Mariupolio, elektra jau buvo dingusi. Mobilusis ryšys dingo kovo 1 d.
Per neilgai trunkančias pauzes tarp apšaudymų patys drąsiausi mariupoliečiai išlenda iš rūsių ir vaikšto gatvėmis su pakelta ranka ir joje suspaustu mobiliuoju – ieško „salelių“, kuriose dar sugaunamas ryšys. Jie skambina giminaičiams ir pažįstamiems, o tie po to publikuoja jų žodžius socialiniuose tinkluose. Skaityti šiuos trumpus pranešimus fiziškai skausminga.
– Žmonių labai mažai. Alkani ir sušalę. Miega laiptinėse, rūsiuose ant čiužinio.
– Kaip praėjo naktis?
– O taip visi po griuvėsiais gyvi. Dabar 6 ryto numetė dvi bombas. Vėl dramos teatro rajone.
– Gyvuliai.
– Jie žvėrys. Nebėra ašarų.
Tai fragmentas iš susirašinėjimo, kurį feisbuke įkėlė Viačeslavas Abroskinas, buvęs Nacionalinės policijos viršininko pirmasis pavaduotojas. Jis yra Odesoje, bet nuolat kontaktuoja su žmonėmis iš Mariupolio.
Humanitarinė vilkstinė iš Kijevo jau keletą dienų tai lėtai juda link miesto iš Berdiansko pusės, tai apsisuka – okupantai periodiškai apšaudo automobilius su maistu ir vaistais. Taip pat priešas jau keletą dienų blokuoja civilių gyventojų evakuaciją iš Mariupolio.
28 m. kijevietė Diana Palkina turi ten likusių artimų giminaičių. Išvažiuoti jie negali: kaip tik Ukrainos valdžia paskelbia, kad susitarė dėl „žaliojo koridoriaus“ su okupantais, pastarieji pradeda apšaudymus. Ir autobusai bei automobiliai apsisuka.
„Todėl pastarosiomis dienomis net nebuvo bandymų išvežti žmones. Tai nesaugu“, – greitakalbe beria D.Palkina, tarsi ji taip pat gaudytų signalą gimtojo Mariupolio gatvėse, baimindamasi, kad prasidės eilinis apšaudymas.
Pasak jos, mieste kenčia net naujagimiai: kai kurioms motinoms dingo pienas, o gauti mišinėlio sudėtinga. Todėl mažyliai badauja.
„Tai tiesiog genocidas. Marina badu, šalčiu. Ir aviacijos smūgiai, po kurių žūsta šimtai nekaltų žmonių. Negalima jokiais žodžiais apibūdinti to, kas vyksta – tai už žmogiškosios moralės ribų“, – sakė D.Palkina.
Naujausiais vietos valdžios duomenimis, Mariupolyje žuvo daugiau kaip 2,2 tūkst. civilių. Tarp jų – ir regione žinomo protestantų pastoriaus Genadijaus Mochnenko įdukra.
Savo puslapyje jis taip viską aprašė: „Gelbėdami mus nuo „piktų banderovcų“ ir „sugrąžindami į slaviškų tautų ir rusiškojo pasaulio įsčias“, į butą, neseniai gautą Vikos, buvusios našlaitės, jie pokštelėjo iš tanko. Kaip sako Putinas: „demilitarizacijos ir denacifikacijos operacijos rėmuose“... Į našlaitės, mano 27 m. įdukros, butą iš tanko... „Demilitarizacijos“ rėmuose... Jūs viską girdite, rusai? Ei, visi jūs, kas „nepolitikuojate?“, kas septynerius metus tikėjo „JųTenNėrais?“ Jūs girdite??? Nežmonės, jūs girdite??? Į našlaitės butą iš tanko. Mariupolyje“.
Prie teksto G.Mochnenko pridėjo jaunos moters su trimis vaikais – jo Vikos, – nuotrauką.
Į žurnalisto klausimą apie tai, kas vyksta mieste, pastorius atsako trumpai: „Atleiskite, negaliu kalbėti“.
Oksana, per stebuklą išvažiavusi iš miesto tiesiog per apšaudymus, pasakoja, kad visą kelią į vakarus visur guli rusų kareivių lavonai ir sudegusi technika. O gyvi okupantai šaudo civilių automobilius.
„Išlaisvintojų“ puolimas nesibaigia. Bet proveržio jie neturi – tik nuostolius.
„Mūsų tiesiog dideli nuostoliai. Štai vakar pažįstamas iš mano padalinio neteko geriausio draugo. Mano draugai – taip pat. Per dieną 700 žmonių! Vakar įėjom į miestą, o ten mokykla, o mokykloje sėdėjo py***ai [Nacionalinės gvardijos Azovo pulkas]. Jie juos [okupantus] visus ištaškė, ir viskas, toliau viskas! Ryšio kol kas nėra! Nežinai, iš kur jie šaudo, bl***! Iš viršaus granata – p**t, mes bėgam, niekas nežino, kur bėgti, bl***! Visi, kas ten atvažiuoja, iš ten neišvažiuoja“, – tai dalis Rusijos kariškio pokalbio telefonu su žmona, kurį perėmė Ukrainos gynybinės pajėgos.
Nepaisant sunkių kovų, apgulties ir nuolatinių gyvenamųjų kvartalų apšaudymų, Mariupolis ir toliau atmuša priešo atakas.
„Mariupolio praradimas“ – ne vien miesto klausimas. Tai valstybės teritorinio vientisumo labai didelėje teritorijoje klausimas. Viską, kas yra Ukrainos žemėlapio apačioje link Krymo – visa tai [okupantai Mariupolio užėmimo atveju] lygins su žeme“, – mano D.Palkina.
