Biurokratizmo ratas
„Užsienio piliečiai iš trečiųjų šalių, panašu, negali atsidaryti banko sąskaitos, nes tiesiog nei vienas bankas Lietuvoje neatidaro asmeninės sąskaitos. Nekalbu jau apie įmonei reikalingą banko sąskaitą“, – su kokiais keblumais susiduria šeima, pasakoja Irina Eid.
„Daugelyje bankų iš karto klausia, kokios šalies pilietis. Išgirdus, kad iš Libano, iškart atsako, kad sąskaitos neatidaro, be jokių ceremonijų.
Keli bankai dar sakė, kad paieškos galimybių, bet darbuotojui paskambinus kolegoms, visgi gauname atsakymą, kad sąskaita nebus atidaryta“, – tęsia moteris.
Pasak jos, banko sąskaita reikalinga, nes migracijos tarnyba nori matyti, kad žmogus turi banko sąskaitoje pinigų. Šiuo atveju, pasak Irinos, Libano banko sąskaita netinka, išrašai taip pat netinka, tad paprasčiausia būtų atsidaryti lietuvišką banko sąskaitą ir įsidėti į ją pinigų.
„O sąskaitos neatidaro! Tai ką daryti? Taip ir sukiesi tiesiai per aplinkui užburtame rate.
Įsidarbinti negali, nes nėra banko sąskaitos. Gyvenamosios vietos deklaruoti negali, nes nėra leidimo gyventi Lietuvoje. Leidimo gyventi Lietuvoje negaunama, nes trūksta dokumentų, kurių negalima gauti, kol neturi leidimo gyventi Lietuvoje…“ – kuriozinę situaciją pasakoja kėdainietė.
Nors juodu su vyru norėtų pradėti verslą, įmonės įkurti jie kol kas net negali svajoti, nes įmonės banko sąskaitos atidarymas Libano piliečiui – apskritai, rodos, neregėtas nematytas dalykas.
Migracija: užburto rato nėra
Tuo tarpu Migracijos departamentas neigia, kad šiuo atveju susidariusią situaciją būtų galima vadinti užburtu ratu, tačiau pripažįsta, kad Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams taikomos paprastesnės migracijos procedūros.
„Užburto rato šioje situacijoje nėra. Užsienietis, norintis gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, turi užpildyti atitinkamą prašymą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS (adresu migracija.lt ). MIGRIS prašymo vedlys padeda tinkamai užpildyti anketą ir pridėti reikiamus dokumentus.
Išties, norint gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, reikia nurodyti adresą, kuriuo užsienietis gyvens Lietuvoje ir kuriuo deklaruos gyvenamąją vietą.
Visgi gyvenamosios vietos deklaraciją galima pateikti ir vėliau, jau gavus leidimą gyventi.
Užsienietis, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi, per MIGRIS pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pasižada, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai“, – „Rinkos aikštei“ komentavo Migracijos departamento komunikacijos skyrius.
Specialistai pažymėjo, kad gyvenamąją vietą deklaruoti galima arba migracijos departamente, arba savarankiškai per 1 mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo Migracijos departamente dienos savivaldybėje ar seniūnijoje.
Tinka ir šeimos nario pinigai
Migracijos departamentas taip pat informavo, kad finansinės galimybės pragyventi Lietuvoje net neprivalo būti būtent to konkretaus asmens – kitas asmuo, šiuo atveju, jo žmona, galėtų nurodyti banko sąskaitoje turimas lėšas ir įsipareigojimą suteikti pakankamai lėšų savo vyrui. Bent jau tol, kol jam pavyks atsidaryti savo banko sąskaitą ir disponuoti asmeniniais pinigais.
„Kita sąlyga yra reikalavimas turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.
Turimas lėšas galima įrodyti įvairiais būdais – nurodant banko sąskaitoje turimas lėšas; pateikiant šeimos nario, pas kurį atvykstama, ar kito asmens įsipareigojimą suteikti pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus; pateikiant darbo sutartį pagal kurią užsienietis gaus reguliarių pajamų, ir pan. Atkreipiame dėmesį į tai, kad užsienietis gali nurodyti tiek Lietuvos, tiek užsienio banko sąskaitoje turimas lėšas“, – teigiama atsakyme.
Tai, kad asmuo yra iš Libano, panašu, Migracijos departamentui jokių trukdžių nesudaro.
Apie tūkstantį Migracijos departamento duomenimis, per metus apie 1 tūkst. asmenų pateikia prašymą išduoti pirmą leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu Lietuvoje.
2021 metais buvo pateikti 1 565 prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu ir 1 811 prašymai pakeisti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, 2020 m. – 946 prašymai išduoti ir 1 340 prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas taip pat informavo, kad užsieniečio (jei jis atvyksta pas sutuoktinę, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė) prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi turi būti išduotas bendra tvarka ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo priėmimo Migracijos departamente dienos.
Lietuvos bankas: diskriminacija negalima
Lietuvos banko Mokėjimų rinkos priežiūros skyriaus vyriausiosios teisininkės Snieguolės Vileikės teigimu, nepagrįstai atsisakyti atidaryti banko sąskaitą asmeniui negali joks bankas. Tam turi būti svarios priežastys, apie kurias asmuo turi būti informuotas.
„Įstatymai draudžia diskriminuoti (pvz., dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar pan.) teisėtai Europos Sąjungos valstybėje gyvenančių vartotojus, kai jie kreipiasi į banką dėl bendrosios sutarties ar su ja glaudžiai susijusių sutarčių sudarymo.
Tai reiškia, kad bankas neturi teisės nepagrįstai varžyti ar kitaip riboti jų galimybės naudotis mokėjimo paslaugomis, susijusiomis su mokėjimo sąskaitos atidarymu ir jos naudojimu.
Kitaip tariant, bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą, – sako teisininkė, tačiau priduria, kad yra tam tikri atvejai, numatyti teisės aktuose, kai atsisakyti atidaryti banko sąskaitą galima. – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas draudžia mokėjimo paslaugų teikėjui užmegzti dalykinius santykius su asmenimis, jeigu jie nepateikia tapatybę patvirtinančių duomenų arba jų pateikti duomenys yra neinformatyvūs, netikslūs, neteisingi ir pan.“.
Vis dėlto mokėjimo paslaugų teikėjo veiksmai visais atvejais turi būti teisėti, objektyviai pagrįsti ir proporcingi šiuose teisės aktuose nustatytiems tikslams pasiekti. Varžyti mokėjimo paslaugų vartotojų teises, nesant teisėto pagrindo, draudžiama.
Turi informuoti
„Bankas ar kita finansų įstaiga, atsisakę atidaryti sąskaitą, turėtų vartotoją informuoti apie tokio sprendimo priežastį ir motyvus, išskyrus atvejus, kai suteikti tokią informaciją draudžia teisės aktai“, – sako S. Vileikė.
Teisininkės teigimu, jei bankas atsisako atidaryti sąskaitą dėl nustatytų trūkumų, kuriuos vartotojas gali pašalinti, jis turėtų tinkamai žmogų informuoti apie nustatytus trūkumus, trukdančius atidaryti sąskaitą, ir veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, kad pašalintų trūkumus. Vartotojui pašalinus trūkumus, bankas turi leisti jam atsidaryti sąskaitą.
Jeigu vartotojui bankas atsisako atidaryti sąskaitą ir (ar) išsamiai nenurodo atsisakymo priežasčių arba vartotojo netenkina banko pateiktas sprendimas, vartotojas turėtų raštu kreiptis į banką, pateikdamas pretenziją.
Bankas vartotojo pretenziją privalo išnagrinėti ir pateikti atsakymą raštu per 15 darbų dienų. Jeigu gautas banko atsakymas netenkins arba bankas atsakymo per minėtą terminą nepateiks, vartotojas turi teisę pateikti skundą Lietuvos bankui.
Tuo tarpu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad kiekvieno potencialaus kliento iš trečiųjų šalių, kuris kreipiasi į banką dėl sąskaitos atidarymo, paraiška yra nagrinėjama individualiai.
„Atkreipiame dėmesį, kad tendencijų ar kliūčių, kai asmenims iš tam tikrų užsienio šalių a priori užkertamos galimybės atsidaryti sąskaitą be individualios analizės, bankas netaiko. Visada aiškinamės konkrečią situaciją užduodami papildomus klausimus, pilnai įvertindami galimo kliento profilį. Ypač svarbus yra ir potencialaus kliento noras bendradarbiauti bei pateikti visą informaciją bankui“, – teigia S. Abraškevičius.
