Bronius pasakojo, kad su Vaida susipažino socialiniuose tinkluose, pirmą kartą susitiko 2019 m. rugpjūtį. Ji buvo labai graži, nuolat besišypsanti. „Man atrodo, jau tada aš ją ir įsimylėjau“, – sakė vyras.
Tačiau jau po kelių dienų moteris turėjo išvykti dirbti į užsienį, tad bendravimą jie tęsė nuotoliniu būdu. Po kurio laiko moteriai svetimoje šalyje kilo problemų su darbdaviais. „Ji man guosdavosi, verkdavo per naktis, o aš ją ramindavau. Ir ieškojau jai realios pagalbos, kreipiausi pagalbos į teisininkus, dariau, ką galėjau. Dėl to patyriau nemažai finansinių išlaidų“, – aiškino Bronius.
Maždaug po metų, kai viskas išsisprendė, Vaida grįžo į Lietuvą. Pora toliau bendravo, nors susitikdavo nedažnai.
„Iš viso bendravome trejus metus. Dabar ji sako, kad nebuvo mano mergina, sako, kad buvome tik draugai. Tačiau juk ji priėmė mano pagalbą, dovanas, kartu vakarieniaudavome ir važiavome prie jūros bei į užsienį – argi neaišku, kad buvome pora? Nejaugi reikėjo kažkokio oficialaus prašymo, kad ji taptų mano mergina?“, – piktinosi Bronius.
Paklaustas, ar jiedu turėjo intymių santykių, atsako, kad taip, nors ir mažiau, nei būtų norėjęs. Per tuos trejus pažinties metus jis nėra nė karto buvęs moters namuose, ji nė karto nesakė, kad jį myli. Ir fotografuotis kartu nenorėdavo, juolab neleisdavo bendrų nuotraukų kelti į socialinius tinklus – sakydavo, kad ji ten negražiai išėjo.
Užtat juodu nuolat susirašinėdavo žinutėmis, jis kiekvieną rytą su ja pasisveikindavo, o vakare palinkėdavo labos nakties.
Be to, pasak Broniaus, Vaida ne kartą jo prašiusi pinigų, o jis jai jų duodavęs – na, negi atsakysi žmogui, kurį myli. Ir šiaip ji buvusi iš tų moterų, kuriai rūpi brangūs prestižiniai dalykai. „Supratau, kad jeigu jai dovanoji kvepalus – tai tik brangius, už kokį šimtą, jai tinkami papuošalai kainuoja dar brangiau. Ir paprastu „Bolto“ automobiliu važiuoti jai netikdavo – juk ten gali būti netvarka ar blogas kvapas, – vežiojau ją tik savo nebloga mašina“, – aiškino vyras.
Nepaisant to, kad, pasak jo, dėl mylimosios jis labai stengėsi, ji šį pavasarį pradėjo labai aiškiai rodyti, kad nebenori toliau su juo bendrauti.
„Kurį laiką ji išsisukinėjo, nenorėjo susitikti, o gegužės viduryje kategoriškai pareiškė, kad nenori su manimi bendrauti. Aš jai skambinau, rašiau, o ji nieko nepaaiškino, tiesiog mane užblokavo. Bet argi šitaip galima – žmogus stengiesi stengiesi, leidi pinigus, pildai jos pageidavimus, o ji staiga nusprendžia dingti ir netgi nepaaiškina, kas vyksta. Bent jau dar kartą susitiktume, normaliai išsiaiškintume – bet ne, ji mane ignoruoja“, – sakė Bronius.
Pasak jo, maža to, kad moteris nesutiko su juo bendrauti, ji dar ir policijai parašė pareiškimą, neva jis ją terorizuoja ir persekioja. Tačiau policijoje tyrimas nepradėtas – nustatyta, kad tai buvo ne nusikalstama veika, o tiesiog santykių aiškinimasis.
„Taip, buvo ir taip, kad skambinau jai gal dvidešimt kartų per dieną, nes norėjau, kad ji paaiškintų, kas vyksta, kodėl nebenori bendrauti, bet fiziškai jos nepersekiojau. Buvau jai ir piktų žinučių parašęs, tačiau tą dariau, užkluptas emocijų, tai nebuvo kažkokie realūs grasinimai. Kai gavau kvietimą į policiją ir tai papasakojau tyrėjai, ji viską suprato ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas“, – dėstė Bronius.
Viltis miršta paskutinė
Mūsų herojaus apsilankymu policijoje istorija nesibaigė – vyras ir toliau bando su mylimąja susisiekti, kad susitaikytų ar bent jau pasiaiškintų santykius. Kadangi jos telefone ir socialiniuose tinkluose yra užblokuotas, rašo elektroniniu paštu, nes jį užblokuoti lyg ir sunkiau. Prisipažįsta, kad skambino mylimajai ir iš nepažįstamo numerio, tada ji atsiliepė, tik, deja, kalbėjo negražiai.
Neseniai Bronius Vaidai nusiuntė glėbį rožių. „Kurjeris man skambino ir sakė, kad ji atsisako gėles priimti. Tuomet jam pasakiau, kad jas paliktų prie durų. Tikiuosi, kad visgi jas pamačiusi ji nors trumpam nusišypsojo“, – vylėsi vyras.
Paklaustas, ar nemano, kad visgi reikėtų moterį palikti ramybėje, jei jau ji akivaizdžiai leidžia suprasti, kad nebenori jo matyti, pašnekovas supyksta: „Aha, dabar ji nenori manęs matyti, o mano pinigų ir dovanų jai reikėjo? Ar žmoniška šitaip elgtis? Juk negalima pasinaudoti žmogumi ir paskui dingti, reikia už savo elgesį atsakyti.“
Vyras pridūrė, kad jau konsultavosi su teisininku ir tikisi teisybės ieškoti teismuose. Jis turi porą Vaidos pasirašytų vekselių (kartą susiprato jos paprašyti, kad pasirašytų, jog pinigus iš jo skolinasi), taip pat pirkinių čekių ir pavedimų kopijų. Jis skaičiuoja, kad siekdamas mylimosios prielankumo prarado daugiau nei dvidešimtį tūkstančių eurų, tad to taip nepaliks ir pasistengs pinigus susigrąžinti.
Klausiu pašnekovo, kodėl visgi jis ieško žurnalistų pagalbos ir nori savo istoriją pasakoti viešai? „Visų pirma, aš tikiuosi, kad jūs pabūsite mediatore ir padėsite mums susitaikyti. Gal, kai ji sužinos, kad į jus kreipiausi ir kad sakiau, kokia ji man svarbi, ji apsigalvos ir santykius atnaujins. Na, bet jeigu ji to nepadarys – tada noriu, kad visa Lietuva sužinotų, kokių aferisčių būna... Taip, aš ant jos labai pykstu, bet vis dar ją myliu“, – sakė Bronius.
Nebegali ramiai gyventi
Lrytas.lt susisiekė ir su Bronių atstūmusia Vaida, tačiau ji vyrui jokių vilčių nepaliko.
Moteris sakė, kad žiniasklaidai nieko apie savo santykius pasakoti nenori, juk taip aiškintis būtų visiškas absurdas. Tačiau ji prasitarė niekaip negalinti atsikratyti įkyraus gerbėjo. Juk buvo ir taip, kad, kai ji pasakė, jog nori nutraukti santykius, jis jai skambino gal 100 kartų per dieną kas pusę minutės.
Pasak Vaidos, jokių pinigų ji iš jo niekada neprašė, o jis dabar desperatiškai visko prisigalvoja, siekdamas ją susigrąžinti. Iš pradžių ji dar gražiai bandydavo jam paaiškinti, kad bendrauti su juo nenori, nes buvo jo gaila, bet dabar gailesčio neliko, liko tik pyktis dėl to, kad jis niekaip nepalieka jos ramybėje.
Be meilės gyvenimas sugrius?
Psichoterapeuto, santykių psichologo Andriaus Kalugino paklausėme, kaip jis vertintų panašias situacijas ir ką patartų abiem istorijos dalyviams.
A. Kaluginas aiškino: „Čia apibūdinama priklausomybė nuo meilės, vienodai būdinga ir vyrams, ir moterims. Tokioje situacijoje žmogus labai įkyriai kabinasi prie savo meilės objekto. Nepaisant to, ką antroji pusė sako, įsimylėjusiajam buvimas su ja atrodo gyvybiškai svarbus. Jam gali atrodyti, kad meilės objektą praradus gyvenimas sugrius.
Santykių psichologijoje priklausomybė nuo meilės – gerai žinomas reiškinys. Vienos jo priežasties nėra, priežastys gali būti persipynusios: tai menkavertiškumo kompleksas, tam tikros vaikystės traumos (nebūtinai fizinis smurtas), nemokėjimas nubrėžti ribų, narcicizmas.
Galima sakyti, kad toks žmogus „įdarbina“ savo antrąją pusę savo sėkmės garantu, ir jei šis slysta iš rankų, jam atrodo, kad kartu griūva visas gyvenimas. Jam gali rodytis, kad niekada nesukurs naujų santykių ir amžiams liks vienišas, niekam nereikalingas.
Yra labai gera psichoterapeutės Susan Forward knyga „Meilė kaip apsėdimas“, išversta ir į lietuvių kalbą, kurią tikrai rekomenduočiau visiems dėl meilės be atsako kenčiantiems žmonėms. Ją perskaičius ir supratus, kas vyksta, bus lengviau su tuo susidoroti.
Jeigu žmogus jaučia, kad su esama situacija vis tiek nesusitvarko, vertėtų ir kreiptis į santykių specialistus. Tokiam įsimylėjėliui reikia suprasti, kur yra jo gyvenimas ir kur prasideda kito. Kitaip sakant, reikia išmokti paleisti kitą žmogų ir gerbti jo sprendimą.
Ką patarčiau tam, į kurį priklausomas nuo meilės žmogus įsikibęs? Pirmiausia patarčiau kantriai su juo pasikalbėti, susitikus viešoje erdvėje. Dažniausiai apsėsti meilės žmonės siūlo įvairius bendravimo formatus – likti draugais ar bendrauti be įsipareigojimų. Išklausykite ir pasakykite, ar jums tai priimtina.
Tiesiog dingti iš tokio žmogaus gyvenimo neatsakinga, nors gal ir labai norisi – jis gali pasirodyti linkęs į savęs žalojimą, gali tapti priklausomas nuo alkoholio ar pan. Bet jei tokio žmogaus žinutėse pasigirsta grasinimų ar šantažo motyvų, geriau į jas neatsakinėti.“
Ar po skyrybų dovanas galima atgauti?
Skyrybų advokato Dainiaus Židanavičiaus paprašėme pakomentuoti teisinius panšių istorijų aspektus.
– Tarkim, vyras merginai skambina po keliasdešimt kartų per dieną, vis ragina susitikti, o ji nenori su juo bendrauti ir jam ne kartą tai sakė. Neapsikentusi ji pasiskundė policijai dėl persekiojimo, bet skundas buvo atmestas, neva ten tik „santykių aiškinimasis“. Tad kur yra ta riba tarp persekiojimo ir santykių aiškinimosi?
– Gali susidaryti įspūdis, kad sunku atriboti „santykių aiškinimąsi“ nuo „neteisėto žmogaus persekiojimo“, tačiau svarbu žinoti neteisėtam žmogaus persekiojimui būdingus kelis skiriamuosius bruožus: 1) neturėjimas teisėto pagrindo, 2) sistemingumas, 3) veikimas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią ir 4) žmogaus persekiojimas.
Papildomai siekiant kvalifikuoti veiką kaip neteisėtą žmogaus persekiojimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo dėl neteisėto persekiojimo yra priverstas keisti savo gyvenamąją vietą ar darbą, mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.
Nukentėjusiam asmeniui svarbu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis rinkti įrodymus, susijusius su minėtais aspektais, su tikslu vėliau teikti pakartotinį skundą dėl neteisėto persekiojimo. Tik nustačius ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius aukščiau minimus aspektus, tikėtina, būtų galima konstatuoti neteisėtą asmens persekiojimą.
– O ar dovanos turi būti grąžinamos? Tarkim, jei vyras savo draugei padovanoja brangų papuošalą, ar santykiams nutrūkus turi teisę reikalauti jį grąžinti?
– Akcentuotina, kad kai asmenys yra susituokę, taikoma LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 str. 3 d. nuostata, įtvirtinanti tokį reguliavimą: kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita.
Tuo tarpu nesusituokusiems asmenims yra taikomos bendrosios dovanojimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos (pvz., CK 6.472 str. 1 d.), pagal kurias dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Įrodinėjimo procesas, susijęs su dovanų susigrąžinimu, būna pakankamai sudėtingas, kadangi nesant pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinio ir sunkaus jų sužalojimo, teks įrodyti apdovanotojo veiksmus, kurie „yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu“, kas iš esmės yra vertinimo dalykas.
Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad vien nesusituokusių asmenų santykių iširimo faktas nėra pakankamas susigrąžinti dovanas. Tuo tarpu nustačius aplinkybes, kad sugyventinis rėmė draugę finansiškai ar dovanomis, išsireikalauti dovanas ar pinigus, pervestus kaip paramą, tikėtina, bus dar kebliau.
Dar daugiau, reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Svarbu ir tai, kad dovanojimo panaikinimo taisyklės netaikomos, kai dovana buvo buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės.
