Daugiavaikė mama iš Jonavos: „Dabar išgyvename juodąjį gyvenimo etapą“

2022 m. liepos 7 d. 21:10
Apie jonaviškės Anželikos Muznikienės (41 m.) šeimą Lrytas.lt jau rašė prieš trejus metus. Tąsyk sužavėjo moters ištvermė ir optimizmas: ji viena augino tris vaikus, iš kurių vienas turi sunkią negalią, dirbo auklėtoja vaikų darželyje ir gyvenimu nesiskundė bei neprašė niekieno paramos.
Daugiau nuotraukų (8)
Visgi šiuo metu reikalai pakrypo į blogąją pusę: moteris sako, kad pati visais vaikų poreikiais tinkamai pasirūpinti nebeišgali ir prašo visuomenės pagalbos.
Daugiausia sunkumų šeimoje kyla dėl vyriausiojo sūnaus Žygimanto (12 m.). Jis gimė turėdamas laba retą Rubinsteino-Taybi sindromą. Berniukui gimus medikai nustebo, kad jo plaukučiai buvo labai vešlūs – net iš kitų skyrių ėjo pažiūrėti į įspūdingą naujagimį. Vaikelio oda kiek neįprasto atspalvio, o pirštukai – savitos formos.
Dėl naujagimių geltos jis buvo perkeltas iš Jonavos į Kauną, ir ten savita jo išvaizda specialistams sukėlė įtarimų, o atlikti tyrimai patvirtino retą diagnozę.
Prieš trejus metus berniuko mama sakė: „„Didžiausia mano svajonė – kad Žygimantukas išmoktų pasakyti žodį „mama“. Kai apie tai galvoju, net apsiverkiu...“
Ši jos svajonė dar neišsipildė – ir dabar berniukas nieko nekalba, jo raida atsilikusi, taip pat sulėtėjęs jo augimas, jis turi daug autizmo spektro sutrikimo bruožų. Mama pripažįsta, kad jo mąstymas – gal kaip pusantrų metukų amžiaus vaiko. Jis supranta pagrindinius jam sakomus dalykus, bet daug bendrauti nelinkęs, labiausiai mėgsta žaisti vienas. Kartais sukelia scenų, pavyzdžiui, kai prireikia paėjėti ilgesnį atstumą, o jis eiti nebenori, sėdasi ant žemės ir griežtai atsisako pajudėti.
„Tačiau jis yra geras, nuoširdus vaikas, būna, prieina ir apsikabina. Tiesa, kartais supykęs ir įkanda – gal dėl to, kad jau prasideda paauglystė, o gal todėl, kad nervinasi, nes nesugeba mums pasakyti, ko nori“, – pasakojo mama.
Žygimanto sesės, 9 ir 6 m., sveikos ir šaunios mergaitės. Vyresnioji rimtai nusiteikusi tapti balerina, tad mama ją vežioja į užsiėmimus Kaune. Seniau, kai Žygimantas dar buvo vienas, Anželika, susimąsčiusi apie didesnę šeimą, konsultavosi su gydytojais ir išgirdo, kad jai tikimybė susilaukti kito vaiko su negalia – ne didesnė, kaip ir bet kuriai kitai moteriai.
Su sesėmis, ypač su vyresniąja, berniukas sutaria gerai, jaučia tarpusavio ryšį. „Tik būna, kad jaunesnioji kažko pradeda verkti ar pykti, o jis susierzina, nes nemėgsta triukšmo, būna, ir įgnyba sesei. Man rodos, taip nutinka dėl to, kad jis nesugeba išreikšti savo emocijų – gal norėtų sesutę paguosti, bet nemoka to padaryti, dėl to daro, ką sugeba“, – supratingai pasakojo mama.
Be darbo likti nenorėjo
Kai šeimoje jau buvo trys vaikai, tėtis juos paliko – Anželikos nuomone, jam tapo per sunku. Dabar jis vaikams moka nustatytas simbolines pinigų sumas, bet daugiau prisidėti prie jų gerovės, kai šeimą užklupo sunkumai, atsisakė – sakė, kad neturi pinigų.
Vaikų darželio auklėtoja Anželika jau kurį laiką nebedirba. Seniau Žygimantą iš specialiosios mokyklos, kurią jis lanko, autobusiukas nuveždavo pas auklę – vyresnio amžiaus moterį, kuri jį prižiūri už nedidelę pinigų sumą, kol mama dirba. Tačiau berniukas pradėjo labai protestuoti prieš keliones mokykliniu autobusiuku, ir galiausiai personalas jį vežioti atsisakė. Vaikas sutikdavo važinėti tik mamos automobiliu.
„Dėl to iš darbo vaikų darželyje išėjau. Po to galvojau, kokio galėčiau imtis darbo, kuriame būtų lankstus grafikas, kad prireikus galėčiau Žygimantuką nuvežti, kur reikia. Vienintelis variantas, kurį sugalvojau – tapti kurjere, maisto išvežiotoja“, – pasakojo moteris.
Svajoja susitikti su delfinais
Maisto užsakymus Anželika išvežiodavo Kaune savo automobiliu. Tačiau nutiko bėda – prieš Jonines automobilis sugedo ir galimybės dirbti nebeliko. „Buvo labai apmaudu, kad jis sugedo prieš pat šventes, kai būtų buvę daugiau užsakymų ir galimybių uždirbti. Taip pat buvo labai skaudu išgirsti, kad remontas kainuos 800 Eur – mums tai didžiuliai pinigai“, – sakė Anželika.
Automobilio remontui reikalingą sumą jai surinkti padėjo žmonės iš feisbuko grupės „Vilties spindulėlis“, penktadienį jau turėtų atsiimti jį pataisytą.
Jau liepos 11 d. šeimos laukia kelionė į Klaipėdą, į delfinų terapiją Žygimantui, tačiau tam reikalinga didžiulė pinigų suma – 1800 Eur, kurių moteris vis dar neturi. „Bandžiau badžiau sutaupyti, bet pavyko atsidėti tik 200 Eur“, – prisipažino Anželika.
Lyg dar būtų maža bėdos, neseniai naktį šeimos bute pratrūko vandens žarnelė ir apliejo visų trijų apačioje esančių aukštų gyventojus. Tiesa, būstas apdraustas ir dabar moteris su nerimu laukia draudikų sprendimo – tikisi, kad jie atlygins kaimynams patirtus nuostolius.
„Dabar išgyvename kažkokį juodą gyvenimo etapą. Bet stengiuosi likti stipri ir daryti viską, ką galiu. Ir, nors gėda prašyti žmonių paramos, prašau jos Žygimanto delfinų terapijai – tikiu, kad jam užsiėmimai būtų labai naudingi“, – sakė mama.
Prieš dvejus metus berniukas delfinų terapijoje jau lankėsi. Delfinai jam labai patiko ir po terapijos vaikas tapo ramesnis, sumažėjo pykčio priepuolių. Labiausiai mamai įsiminė tai, kad kažkodėl po terapijos jis pamėgo suptis ant sūpuoklių – iki tol jų paniškai bijodavo.
Kaip galima prisidėti prie Žygimanto delfinų terapijos, sužinosite čia. 
***
Po šio straipsnio publikavimo sužinojome, kad visas Žygimanto delfinų terapijos ir apgyvendinimo išlaidas sutiko padengti Rimanto Kaukėno paramos grupė. Iš žmonių surinktos lėšos bus panaudotos sumokėti už užsiėmimams su logopedu ir ergoterapeutu, kurie taip pat labai reikalingi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.