Translyčio menininko išpažintis: vargas dėl vardo, baimė atsiskleisti šeimai ir megzti naujas pažintis

Alex Kochan (23 m.) – sėkmingai karjeros laiptais lipantis translytis menininkas. Nors apie savo lytinę tapatybę jis suprato jau paauglystėje, tačiau atsiskleisti aplinkiniams išdrįso tik pernai, baigdamas studijas Vilniaus dailės akademijoje (VDA). Vaikinas džiaugiasi, kad būtent menas ir padeda jam išgyventi jautrius ir itin asmeniškus pokyčius.

Alex Kochan.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alex Kochan.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alex Kochan<br>lrytas.lt koliažas.
Alex Kochan<br>lrytas.lt koliažas.
Alex Kochan.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alex Kochan.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alex Kochan darbai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alex Kochan darbai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
A.Kochan darbai.
A.Kochan darbai.
A.Kochan darbai.
A.Kochan darbai.
A.Kochan darbai.
A.Kochan darbai.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Aug 8, 2022, 9:25 PM

Atsiskleisti buvo sunku

Alex pasakojo, kad dėl savo lytinės tapatybės pradėjo abejoti jau vaikystėje, tik tuo metu nežinojo tinkamų būdų ir žodžių tam apibūdinti. Stiprus suvokimas, kad nesijaučia patogiai tos lyties, kurios jis gimė, atėjo prieš beveik dešimtmetį stebint „Baltic Pride“ eitynes.

„Kai buvau 13–14 metų, atsirado žodžiai, kurie apibūdino mano jausmą, apie tai kalbančios temos pradėjo lįsti į viešumą.

Labai ryškiai atsimenu, kai 2013 m. vyko „Baltic Pride“. Tuo metu su šeima atostogavome prie jūros ir eitynes stebėjome tik per televizorių. Prisimenu, kad mano tėvas labai blogai reagavo į tai, o man kaip tik atėjo supratimas, kad esu dalis to, ką mačiau. Tėvo replikų buvo sunku klausyti“, – prisimena vaikinas.

Jau būdamas 15 metų Alex pradėjo pirmuosius pokyčius keičiant savo lytinę tapatybę, tiesa – jie ilgą laiką buvo labai subtilūs.

„Atviriau atsiskleidžiau visai neseniai. Tik baigdamas VDA atvirai pasakiau žmonėms apie tai.

Mokykloje aš žinojau, kad jei bandysiu kam nors tai pasakyti, manęs niekas nepriims rimtai. Ten susilaukdavau neigiamų komentarų vien dėl savo išvaizdos, kad atrodydavau šiek tiek vyriškiau. Nors atrodo, kad mokyklą baigiau neseniai, bet tuo metu buvo keista turėti spalvotus plaukus, ką jau kalbėti apie kitą lytinę tapatybę“, – dalinosi menininkas.

Nors vaikinas po truputį vis labiau atskleidžia aplinkiniams apie savo tapatybę, tačiau su artimiausiais žmonėmis – savo šeima – apie tai dar nesiryžo kalbėtis. Alex net viliasi, kad interviu žiniasklaidoje paspartins ir palengvins šį procesą.

„Tiesą sakant, savo šeimai atvirai apie savo lytinę tapatybę dar nesakiau. Tai gan juokinga, nes po truputį vis kylu karjeros laiptais, vis daugiau užsiimu menine veikla, kuriu parodas ir apskritai meną būtent šiomis temomis, bet tėvams niekada neteko to atvirai pasakyti.

Manau, kad jie tikrai bent iš dalies supranta, kad kažkas vyksta, tačiau šeimai prisipažinti yra daug sunkiau nei draugams ar kolegoms. Galbūt kažkas iš artimųjų pamatys šį interviu, ir vėliau man bus lengviau apie tai pasikalbėti“, – kalbėjo jis.

Susiduria su įvairiais sunkumais

Prieš keletą metų pasiryžęs imtis pokyčių Alex iškart susidūrė su sunkumais. Civilinėje metrikacijoje pateikęs prašymą vardo keitimui neigiamą atsakymą gavo iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK).

„Pateikiau prašymą, kad norėčiau keisti savo vardą į Aleks, nes jis yra gan lyčiai neutralus, tačiau man iškart buvo liepta kreiptis į VLKK. Aš jiems parašiau laišką ir klausiau, ar toks variantas būtų įmanomas, tačiau gavau neigiamą atsakymą.

Tuomet pagalvojau, kad yra kitas variantas – Saša, o tai iš esmės yra to paties vardo trumpinys. Su šiuo vardu vėl kreipiausi į VLKK ir šįkart jau gavau teigiamą atsakymą, kadangi lietuvių kalboje raidė „a“ reiškia moterišką galūnę, o dėl to, kad mano dokumentai nepakeisti, aš galėjau rinktis tik moterišką vardą.

Toks griežtas reguliavimas sukelia labai daug trikdžių ne tik translyčiams, bet apskritai visiems žmonėms, kurie nori keistis vardus“, – pasakojo vaikinas.

Nemalonus procesas menininką lydėjo ir imantis medicininių pokyčių. Nors kai kuriose šalyse ši tvarka jau pakitusi, tačiau Alex pasakojo, kad, norint gauti atitinkamus hormonus Lietuvoje, pirma reikėjo gauti psichiatro diagnozę.

„Įdomu, kad Lietuvoje tam, kad būtų skiriami hormonai, reikia gauti diagnozę iš psichiatro. Čia yra pakankamai didelė problema, nes atrodo, kad tarsi turi eiti pas kitą žmogų ir įrodinėti, kas tu esi. Tai tikrai nėra malonu“, – patirtimi dalinosi jis.

Dėl tokių savo pokyčių vaikinui vis dar sunku megzti ir naujas pažintis. Alex pasakojo, kad dar pats nėra pripratęs prie tokio atviro savo atsiskleidimo, todėl ir naujiems pažįstamiems tai apibūdinti būna sunku.

„Kartais truputį sunku kurti naujus santykius. Pastaruoju metu, kai tapau aktyvesnis su savo kūryba, atsirado daugiau naujų pažinčių, tačiau sutinkant naujus žmones man sunku, nes aš dar nepripratau prie savo šio atsiskleidimo.

Taip pat, aš sau kol kas dar tarsi neleidau ieškoti antros pusės, nes atrodo, kad reikėtų turėti daug įvairių sudėtingų pokalbių. Esu girdėjęs atvejų, kai translytis asmuo, susipažinęs su kuo nors per, tarkime, pažinčių programėles, vien pradėjęs kalbėti apie savo lytinę tapatybę yra užblokuojamas – tai tikrai nėra malonu“, – kalbėjo jis.

Kai kurios paslaugos – tarsi laukiniai Vakarai

Paklaustas, ar yra pakankamai užtikrinamos LGBTQ+ ir apskritai translyčių teisės Lietuvoje, vaikinas nedvejojo – tai nėra gerai sureguliuota. Kalbėdamas apie tai Alex prisiminė prieš daugiau nei dešimtmetį vykusią bylą „L. prieš Lietuvą“, kurios atomazga buvo Lietuvos pralaimėjimas Europos žmogaus teisių teisme. Po tokios bylos baigties šaliai buvo pavesta sureguliuoti įstatymus, kurie būtų palankūs translyčiams, tačiau progreso vis dar nėra.

„2007 m. pradžioje buvo byla „L. prieš Lietuvą“. Tai buvo istorija apie tai, kaip translytis asmuo norėjo keistis savo dokumentus, turėti prieigą prie tam tikrų medicininių procedūrų, tačiau, kadangi tuo metu buvo nesureguliuoti įstatymai Lietuvoje, pagal kuriuos buvo galima keisti lytį ir dokumentus, jis to padaryti negalėjo. (...)

Deja, jau yra 2022 m., tačiau tie įstatymai užtikrinantys sklandžias socialines ir medicinines tranzicijas vis dar nėra sureguliuoti. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, tai tas, kad dabartinė teisingumo ministrė pasirašė įsaką, kad gavus diagnozę būtų galima pakeisti savo vardą civilinėje metrikacijoje. Vis dėlto ir su šiuo įsaku yra problemų, nes tarsi gali pasikeisti vardą į kitos lyties, tačiau lyties žymuo lieka nepakeistas“, – pasakojo vaikinas.

Dėl nesureguliuotų įstatymų kenčia ir medicininių paslaugų kokybė. Anot menininko, dalis medicininių procedūrų yra teikiamos nelegaliai, todėl ir jas gauti yra gan sunku.

„Su medicininėmis paslaugomis vis dar yra tarsi „laukiniai Vakarai“. Kadangi nėra niekas sureguliuota, tai gydytojai tam tikras paslaugas turi atlikti nelegaliai arba pusiau nelegaliai. Dėl to translyčiams žmonėms ir sunku ieškotis pagalbos, nes patys medikai negali atvirai pasakyti, kad atlieka paslaugas nelegaliai“, – atviravo jis.

Nors galima įžvelgti ir teigiamą pokytį kalbant apie visuomenės požiūrį į LGBTQ+ bendruomenės narius, tačiau vaikinas neslėpė, kad darbo čia dar reikia. Anot jo, pernai vykęs Didysis šeimų gynimo maršas ir suirutė dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo padarė žalos iki tol pasiektam progresui.

Alex sakė, kad taisyti situaciją galima ne tik patiems LGBTQ+ nariams – sveiką diskusiją reikia skatinti ir visiems palaikantiems visuomenės nariams.

„Apie LGBTQ+ bendruomenę reiktų skleisti žinią ne tik patiems jos nariams, bet ir visiems palaikantiems. LGBTQ+ nariai kartais pavargsta nuolat užimti tą edukatoriaus vaidmenį, kuris jiems yra savaime priskiriamas, nors ne visada nori jį turėti.

Padėtį gerinti galėtų ir šią bendruomenę palaikantys asmenys, ypač kai pamato kažkokių diskriminacijos atvejų gatvėje ar internete. Reikia skatinti natūralią diskusiją ar edukaciją šiuo klausimu“, – tikino vaikinas.

Menas padeda išreikšti jausmus

Pernai Vilniaus dailės akademijoje baigęs bakalauro studijas vaikinas pasakojo, kad tiek baigiant pirmosios pakopos studijas, tiek dabar studijuojant magistrantūroje jis domisi tema bendruomenės nužmoginimą, tiesioginę diskriminaciją LGBTQ+ bendruomenės nariams. Alex teigė, kad noras savo lytinės tapatybės virsmą išreikšti kūryboje atėjo savaime.

„Noras savo kūryba išreikšti šias temas atėjo labai natūraliai. Kai tik įstojau į VDA, dar prieš atsiskleidžiant, nujaučiau nuo pat pirmo kurso, kad man reikės kažką kurti šia tema, kad tai neišvengiama ir svarbiausia, kad aš noriu tai daryti. Džiaugiuosi, kad viskas einasi taip sklandžiai ir turiu pažįstamų, kurie yra pasiruošę man padėti“, – džiaugėsi jis.

Visai neseniai Alex savo kūrybos parodą „Kodėl norėčiau būti šuo?“ pristatė ir Lietuvos Respublikos Seime. Parodoje eksponuojamuose menininko darbuose atsispindi asmeninės jautrios patirtys, svarstant apie translyčio žmogaus tapatybę. Nors ši paroda jau trečia šiemet, tačiau pats vaikinas pasakojo, kad Seime darbus demonstruoti nelabai norėjo.

„Tai buvo ne mano paties iniciatyva, aš netgi šiek tiek priešinausi šiai idėjai, nes Seimas nėra pati draugiškiausia vieta tam, tačiau VDA man padėjo viską suorganizuoti ir paruošti.

Iš tiesų, mane saugo tai, kad, jeigu prie mano darbų nėra konkretaus teksto, tai ne visiems ir būtų aišku, apie ką ta paroda yra. Kad tai suprastum reikia turėti kontekstą, nes kitaip darbai atrodo tarsi paprasti piešiniai“, – kalbėjo jis.

Nors daug atsiliepimų apie savo parodą jis dar nesulaukė, tačiau sakė, kad jau per parodos atidarymą buvo nemalonus nesusipratimas. Po atviro Alex parodos temos pristatymo vienas Seimo narys suskubo teisintis, kad „menas ne visuomet turi būti politiškas“. Nepaisant tokių replikų Alex džiaugiasi, kad gali savo išgyvenimus atspindėti ir kitiems parodyti mene.

„Menas man nuima dalį naštos. Kartais man būna pakankamai sunku išdėstyti savo mintis aiškiai, todėl menas ir kūryba yra tie dalykai, kurie kalba už mane.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.