Pianistė Ieva Dūdaitė: „Kitiems niekuomet nieko negailiu“

Pirmasis uždarbis ir didžiausios silpnybės, suryjančios sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria savo pinigines.

 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
 I.Dūdaitė.<br>D.Servienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 9, 2022, 1:32 PM

„Turint daugiau norisi daugiau. Manau, kad svarbu ne dalyvauti žiurkių lenktynėse, o žinoti, kiek tau užtenka patogiai gyventi“, – sako pianistė Ieva Dūdaitė (32 m.).

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Po koncerto Vienoje nupirkau dovaną – lėlę dukrai. Kadangi tai mano pirmoji solo kelionė, išpildžiau mažylei duotą pažadą.

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Savęs nelaikau impulsyvia pirkėja. Dažniausiai sau perku tik tai, kas būtina, tačiau artimiesiems ir draugams – visa, kas geriausia. Dovanojimo džiaugsmas toks didelis, kad kartkartėmis pasiduodu emocijoms.

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdama?

– Mano silpnybė – suknelės. Nežinau, kiek jų galėčiau turėti, o mano spintoje jų gerokai per dvidešimt. Žiemą ar vasarą jaučiuosi patogiausiai, moteriškiausiai ir elegantiškiausiai būtent su šiuo rūbu.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Esu žmona ir mama, bet su vyru esame supratingi ir lankstūs finansiniais klausimais. Nei jis man, nei aš jam nesame atskaitingi, nes viskas iš bendro šeimos katilo. Vyras absoliučiai nieko neskaičiuoja, aš esu praktiškesnė.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Finansinė karma: duok ir tau bus atlyginta.

– Kas turėjo daugiausia įtakos jūsų požiūriui į pinigus?

– 11 metų praleidau užsienyje. Emigravau labai jaunutė, vos 17-os, taigi teko pačiai planuotis finansus, skaičiuoti biudžetą ir sekti išlaidas. Manau, ši patirtis padarė mane labai atsakinga moterimi.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Mama mokė taupymo įgūdžių, tėtis – rezervo kaupimo, abu – pasyvių pajamų svarbos. Aš tikiuosi įskiepyti sveiką požiūrį į pinigus ir išmokyti savo atžalą finansinio raštingumo.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Turtuoliai lieka turtuoliais, nes jie visko neišleidžia, moka taupyti ir investuoti. Manau, tai labai asmeniškas pasirinkimas, bet suvokti pinigų vertę, be abejo, naudinga kiekvienam.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Problema ne pinigai, o jų kiekis. Turint daugiau norisi daugiau. Juk plečiasi poreikiai, daugėja interesų, auga svajonės. Manau, kad svarbu ne dalyvauti žiurkių lenktynėse, o žinoti, kiek tau užtenka patogiai gyveniti.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Pirmoji mano alga paauglystėje buvo 100 litų honoraras už koncertą. Nuo vaikystės kartojau, kad už pirmąjį uždarbį nusipirksiu plytelę juodojo šokolado ir ją visą suvalgysiu pati, bet to nepadariau.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Profesinis azartas ir šeimos pagausėjimas. Gimus dukrai pradėjau galvoti apie būrelius, keliones ir galimybes, kurias jai norėčiau suteikti.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip. Esu baigusi Kauno jėzuitų gimnaziją, kur visuomet buvo akcentuojama pagalba, kito žmogaus supratimas ir atjauta artimui.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Dėkui Dievui – neteko.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenusi ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Esu nepriklausomybės vaikas ir patyriau tik lito konvertavimą į eurą. Kadangi tuo metu gyvenau užsienyje, man tai pasirodė labai teigiamas pokytis. Manau, lietuviai vis labiau gali jaustis vakariečiais daugumoje Europos sostinių. Kartais netgi nustebina mažesnės kainos nei Lietuvoje.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų juodai dienai ir kiek?

– Tėvelis paauglystėje išmokė paprastos taisyklės – visuomet atsidėti santaupų šešiems mėnesiams į priekį. Pusės metų rezervas rytojui leidžia gyventi ramybėje.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydama ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykšti?

– Kitiems niekuomet nieko negailiu. Galbūt tai ir savanaudiška, bet juk didžiausias džiaugsmas dovanoti!

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Jei dovaną padovanojo labai artimas žmogus, tikrai ją saugau, laikau ir branginu.

Neslėpsiu, yra buvę situacijų, kai dovaną gavau mainais ir padovanojau ją šeimos nariams ar draugams kaip nuoširdžią rekomendaciją išbandyti kokybišką produktą.

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Norėčiau įsigyti rankų darbo fortepijoną „Fazioli“. Tai vieni prabangiausių instrumentų pasaulyje.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Vienintelis ritualas, kurio laikausi, – nedėti rankinės ant žemės, neva tai simbolizuoja finansinę negerovę.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Laisvas esi tuomet, kai žinai, kiek pinigų gana tavo svajonių gyvenimui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.