Prieš penkerius metus šilutiškis sunešė visas siuvimo mašinas į ūkinį pastatą savo sodybos kieme, prieš tai jas paruošęs, sukalęs specialias lentynas.
Dabar jo namų muziejuje sukaupta per 170 įvairiausiuose pasaulio kraštuose pagamintų siuvimo mašinų.
Svėrė apie 100 kilogramų
„Man patinka senoviniai daiktai ir jų istorijos, – pasakojo kolekcininkas. – Jau ir anksčiau turėjau sukaupęs nedidelę siuvimo mašinų kolekciją, didesnei trūko pinigų, be to, kol vaikai augo, reikėjo skirti daugiau laiko šeimai.
Bet vis nerimdavau. Bėgant laikui atsirado daugiau galimybių atsisiųsti siuvimo mašinų iš kitų šalių.
Ten žmonės gyveno turtingiau, tai ir buityje reikalingų daiktų turėjo daugiau, išsaugojo įvairesnių modelių eksponatų.
Surasti parduodamą daiktą nėra taip sunku, svarbiausia parsigabenti jį į Lietuvą, o čia jau sudėtinga logistika. Kai kurios mašinos labai daug sveria. Vieną, sveriančią apie šimtą kilogramų, teko gabentis iš Frankfurto prie Maino.
Man brangiausia – Prancūzijoje aptikta mašina su užrašu „Louis Littauer“. Taip įsiamžino Berlyne gyvenęs ir ją sukūręs lietuvis, miręs 1885 metais.
„Louis Littauer“ buvo eksponuojamos 70 pasaulio parodų, jose pelnė 16 medalių.“
Jis pridūrė, kad daugiausia siuvimo mašinų modelių buvo sukurta Prancūzijoje.
Mašinos – veikiančios
Kolekcijoje – mašinos su rankinėmis ir kojinėmis pavaromis, yra ir tokių, kuriomis siuvant vienai kojai pavargus gali kita minti specialiai pritaikytą pedalą. Galima apžiūrėti ir modernesnių – elektrinių.
Visos jo mašinos – veikiančios. Kai kurios, nors ir solidaus amžiaus, dirba labai tyliai.
Už mašiną „Gritzner“, kuriai jau apie 130 metų, Lietuvoje tarpukariu buvo paklota 660 litų – tai liudija išlikę pirkimo dokumentai, iš kurių aiškėja, kad ji buvo įsigyta Rietave 1927 metais.
Tiek pinigų už tokį pirkinį tuomet galėjo pakloti tik labai turtingas žmogus.
K.Bukauską su siuvimo abėcėle supažindino teta – buvusi tarpukario laikų siuvėja. Iš jos sužinojo, kad seniau būdavo net vyriškos ar moteriškos mašinos, – moterims skirtos mažesnės ir ne tokios galingos.
Todėl jos anksčiau kailinių nesiūdavo – sunkesnius darbus atlikdavo vyrai.
Eksponatai – įvairūs
Pirmąją siuvimo mašiną „Singer“ šilutiškis gavo dovanų 1979 metais. Ją padovanojo žmonos močiutė, kuri 1912 metais grįžo į Lietuvą iš Škotijos.
Iš pradžių K.Bukausko žmonai gal ir nelabai patiko tokia vyro aistra – juk viskas kainuoja pinigus, bet vėliau moteris nusileido.
„O ko pykti? Juk aš pinigų neprageriu, o jai kokį sijoną patrumpinu, suknią pataisau.
Ir sau galiu kelnes pasilenkti, kitus drabužius pasitvarkyti“, – pasakojo K.Bukauskas, kadaise lankęs siuvėjų kursus.
Ilgiausią kelią iki Lietuvos įveikė čekų gamybos siuvimo mašina „Lada“. Ji į Kauną atkeliavo iš Vladivostoko.
„Kai sukanka kurios nors siuvimo mašinos gamybos 50-metis, ta proga pagaminama to modelio juodos spalvos jubiliejinių mašinų. Džiaugiuosi, kad turiu juodą „Lada“, – pasakojo K.Bukauskas.
Vyro kolekcijoje – JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje gamintos siuvimo mašinos. Iš pradžių jis jų ieškojo Lietuvoje, vėliau internetas išplėtė paieškų ribas.
Seniausia kolekcijoje – 1872 m. pagaminta „Peuqeot“. „Gibson & Wilson“ JAV ant prekystalio atsidūrė 1882 metais.
„Jokių bilietų čia nėra – viską rodau ir pasakoju nemokamai, ir tai man patinka“, – sakė K.Bukauskas, kurio kolekcijoje mašinų vis daugėja.
Niekas nenorėjo pirkti
Pirmoji siuvimo mašina buvo pristatyta 1845 metais JAV. Spartumu ji prilygo penkioms įgudusioms siuvėjoms. Tačiau jų kažkodėl niekas nepirko.
1851 m. pirmą praktišką siuvimo mašiną užpatentavo Issacas Meritas Singeris ir netrukus Niujorke įkūrė „Singer“ mašinų kompaniją.
Nuo XIX amžiaus antrosios pusės siuvimo mašinas pradėta gaminti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Suomijoje, Lenkijoje.
