Atvelykis, arba maža Velykų kopija: ką tokią dieną nuveikti?

Jau nuo seno pirmasis sekmadienis po Velykų žinomas kaip Atvelykis arba kitaip – vaikų Velykėlės. Senovės lietuviai šią dieną laikė paskutine poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius pavasario darbus laukuose.

 Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis.<br> 123rf nuotr.
 Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis.<br> 123rf nuotr.
 Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis.<br> 123rf nuotr.
 Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 16, 2023, 8:58 AM

Svarbiausias šios šventės simbolis taip pat yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe.

Kokiomis tradicijomis pasižymi ši diena? Atvelykio šventė – tarsi maža Velykų kopija, tik stalas apkraunamas kukliau, mat po Velykų daugelis pereina prie sveikesnės mitybos, dairosi lengvesnių patiekalų. O daugiausia dėmesio skiriama vaikams.

Tradiciškai žaidžiami įvairūs žaidimai, ridenami margučiai, veiksmas vyksta lauke, būna daug juoko ir klegesio.

Per Velykas laikas labiau leidžiamas tarp šeimos narių ar artimiausių draugų, o per Atvelykį įprasčiau dieną leisti kartu su tolimesniais giminaičiais, savo bendruomene, būryje žmonių, dalyvauti įvairiose tai dienai skirtose šventinėse programose.

Atvelykis siejamas ir su sūpuoklėmis – anuomet būtent per vaikų Velykėles žmonės imdavo suptis ir džiaugtis pavasariu.

Ką istoriškai įprasta gaminti per Atvelykį? Per Velykas stalai būdavo nukraunami sočiais mėsos, bulvių patiekalais, kepiniais ir margučiais, o per Atvelykį privalu kepti riebų pyragą.

Atvelykis – tik kartą metuose, ši šventė skirta vaikams, kurių didžioji dalis yra tikri smaližiai, tad Atvelykio boba turi tapti stalo pažiba.

Buvo manoma, kad kuo ji aukštesnė, tuo skanesnė. Jei šeima pasiturinti, prikepdavo ir kitokių pyragų, meduolių, keksų. Ant stalo dėdavo ir virtos mėsos, ir šaltienos, ir kiaušinių.

Jei galimybės menkesnės, kepdavo paprastesnį pyragą, vadintą „Pagalve“. Svarbiausia – jis turėjo būti mielinis. Kad pyragas gerai pakiltų, anuomet moterys su mielėmis aplink trobas lakstydavo – tikėjo, kad tai turės įtakos pyragų kilimui.

Per Atvelykį būdavo priimtina suvalgyti bent vieną baltą nemargintą kietai virtą kiaušinį. Mat balta spalva – visuomet nauja pradžia.

O kiaušinių ridenimas, kaip ir per didžiąsias Velykas, – būtinas atributas. Beje, po Velykų likusius kiaušinius Atvelykio šventės metu reikėtų naudoti tik ridenti, o valgyti išsivirti naujų. Savaitę užsilikę kiaušiniai, kad ir kaip gražiai būtų išmarginti, vartoti jau nebetinkami.

Šią dieną taip pat turėtų būti aplankomi ir tie giminaičiai bei artimieji, su kuriais nepavyko pasimatyti per Velykas.

Ypač pabrėžiama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų.

Velykėlės ne tik simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti primirštus giminystės ryšius.

Atvelykis užbaigia velykinę savaitę. Senovėje visą savaitę nuo Velykų iki Atvelykio sekmadienio laikas būdavo leidžiamas su šeima, lankomi giminės, poilsiaujama. O štai praėjus Atvelykiui prasidėdavo didieji pavasario darbai.

Atgimstanti gamta dažniausiai atgaivina ir gyvenimo džiaugsmą, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke.

Todėl Atvelykis gali tapti ne mažiau svarbia ir laukiama pavasario švente nei pačios Velykos.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.