Tačiau kaip suprasti, kada kaimynams ar artimuosiems tikrai kyla grėsmė ir kviesti pagalbą? Ar skambinti policijai, tiesiog išgirdus už sienos triukšmą ir barnį? Ir ar atvykę pareigūnai tikrai padės?
Kauno specializuotos kompleksinės pagalbos centro, teikiančio pagalbą smurto aukoms, atstovė Renata Muščinskė patikino, kad girdint kaimynystėje triukšmą ir kilus įtarimų, kad ten gali būti smurtaujama, reikia nedelsti ir skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Jos praktikoje matyti, kad daugeliu atvejų tokie kaimynų iškvietimai pasitvirtina (nemažai ir atvejų, kai paaiškėja, kad bute visi suaugusieji neblaivūs, o namie yra mažų vaikų – tuomet keliamas vaikų nepriežiūros klausimas).
R.Muščinskė pastebėjo, kad jai darbe tenka susidurti ir su atvejais, kai pačios aukos vengia ieškoti pagalbos, nes joms baisu, gėda ar pan. „Tenka bendrauti su moterimis, kurios nė nesupranta, kad prieš jas smurtaujama – joms atrodo, kad tai, jog sutuoktinis kartais trenkia ar įspiria, nieko baisaus – per ilgą laiką tai tapo norma. Jos mano, kad tiesiog reikia pakentėti, galbūt kažkur išeiti ir palaukti, kol smurtautojo pyktis atslūgs. Tačiau jas ragintume nekentėti ir netylėti, skambinti 112, na, o jei visgi nesiryžtate – kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, kurių konsultantai padės geriau susivokti situacijoje“, – sakė R.Muščinskė.
Tiesa, būna ir atvejų, kai atvykus policijai akivaizdžių smurto apraiškų nėra, bute tylu, o smurtautojas tarsi persimaino ir tikina, kad viskas gerai. Būna ir taip, kad vyresnio amžiaus moteris iškviečia policiją agresyviam savo sūnui, o tas pareigūnams aiškina, kad jo mamai – senatvinė demencija.
„Tokiais atvejais policijos atstovai turbūt nieko nepadarys, tačiau jei jiems išvykus agresija (ar triukšmas pas kaimynus) atsinaujina, reikėtų policiją kviesti dar ir dar kartą – jie į iškvietimus turi reaguoti, na, o jums tikrai bus ramiau, kad užkirtote kelią galimam nusikaltimui. Juolab, kad neretai smurtautojas atima iš aukos telefoną ir ji pati išsikviesti pagalbos negali“, – pastebėjo R.Muščinskė.
Nebijoti kviestis pagalbą ragino ir Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Jis teigė: „Matydami, žinodami ar girdėdami smurto apraiškas, triukšmą kaimynystėje, žmonės visuomet turėtų pranešti policijai. Net jei pranešimas ir nepasitvirtina – tikrai nereikia bijoti. Geriau 10 kartų pranešti neteisingai, nei nepranešti, kai smurtas iš tiesų vyksta ir reikalinga skubi pagalba.
Atvykę pareigūnai įvykio vietoje imasi visų galimų priemonių išsiaiškinti aplinkybes, nustatyti smurto atvejus, apklausti galimus liudytojus. Kilus abejonėms, ar bute yra žmonių, pareigūnai sprendžia klausimą dėl patekimo į būstą laužiant duris ar kitais būdais.“
R.Matonis paaiškino ir tai, kokius įgaliojimas Policijos įstatymas suteikia pareigūnams.
Atvykęs pareigūnas turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų. Siekdamas gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, pareigūnas turi teisę be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo įeiti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, patekti į transporto priemones.
Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones.
Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai turi išsiaiškinti visas aplinkybes, pabendrauti su pranešėju. Vėliau medžiaga yra perduodama tyrėjams, kurie trijų dienų laikotarpyje turi dar kartą patikrinti šią informaciją, t.y. pabendrauti su galimu smurtautoju ir auka.
