Pagalbos yra, pritrūksta noro
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros studentams paskaitas dėstanti Sandra Buklienė kalbėjo, jog kiekviena aukštoji mokykla turi stipriąsias ir silpnąsias vietas.
Pati Sandra taip pat studijavo – ir anksčiau, ir dabar, jos akimis, aukštosiose mokyklose bene labiausiai trūksta atsakingo asmens, kuris konsultuotų ir suteiktų visą reikiamą informaciją apie galimą pagalbą studijų metu, taip pat apie finansinę, kurią asmenys, turintys negalią, gali gauti. „Džiugu, kad aukštosios mokyklos siekia užtikrinti visų studentų lygias galimybes įgyti išsilavinimą ir teigiamas pokytis yra matomas.
Žinoma, žmonėms, turintiems negalią, aplinka ne visuomet pritaikyta: neretai sunku patekti į universiteto auditorijas, kuriose vyksta paskaitos, bendrabučius ir pan.“, – komentavo pašnekovė.
Sprendimas, studijuoti ar ne, S. Buklienės nuomone, priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasiryžimo imtis pokyčių gyvenime. Kai kuriuos žmones, turinčius negalią, pernelyg saugo ir globoja artimieji, jie nerimauja, kas studijų metu palydės ir padės, todėl nuo pokyčių atkalbinėja – tokia baimė išties egzistuoja.
Antra – vis dar trūksta švietimo: pagalbos žmonėms, turintiems negalią, tikrai yra. Prireikus, pasiekti universitetą jiems padeda asmeninis asistentas, skiriama finansinė pagalba. Kol kas sunkiau įveikiama artimųjų ir šeimos narių baimė. Būna, baiminamasi, jog jei gaus paramą studijų metu, žmogus neteks šalpos neįgalumo pensijos, kas yra visiška netiesa.
„Aukštasis mokslas – puiki galimybė realizuoti save. Studentams, turintiems negalią, paslaugų tikrai pakanka. Įgyti aukštąjį išsilavinimą yra labai svarbu, ypatingai asmenims, turintiems negalią, kad galėtų realizuoti save, įsitraukti į atvirą darbo rinką, tobulėti kaip asmenybėms. Išsilavinimas ir įgytos žinios suteikia galimybę į įvairias situacijas žvelgti plačiau, įveikti iššūkius ir įsilieti į visuomenę“, – atkreipė dėmesį S. Buklienė.
Pašnekovės žodžiais, daug informacijos būsimieji studentai gali rasti ne tik aukštųjų mokyklų tinklapiuose, bet ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Studentai su negalia“, kur studentai aktyviai ja dalijasi.
Nusprendė svajonės nebeatidėlioti
Ž. Mišeikis pasirinko magistrantūros pakopos Analitinės žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Pirmiausia Žilvinas studijavo teisę, po studijų ilgą laiką sėkmingai dirbo teisininku, tačiau susirgęs išsėtine skleroze, apsisprendė grįžti prie svajonės – studijuoti žurnalistiką.
Kaip pasakojo Žilvinas, dar mokydamasis mokykloje rinkosi tarp teisės ir žurnalistikos, pasirinko pirmąją, tačiau svajonės niekada nepamiršo. Jį sudomino pamatyta Analitinės žurnalistikos studijų programa – perskaitęs ją nusprendė, jog būtinai studijuos.
Apie valstybės skiriamą paramą žmonėms, turintiems negalią, Žilvinas, dar tik planuodamas studijuoti, nesidomėjo, jam svarbiausia buvo įstoti, tačiau, sužinojus, kad įstoti pavyko, itin aktuali tapo paskola studijoms.
„Jei nebūtų teikiama valstybės parama, tikrai nebūtų paprasta studijuoti. Visgi man, judančiam neįgaliojo vežimėlyje, dar aktualiau nei finansinė parama – patalpų prieinamumas“, – kalbėjo Ž. Mišeikis.
Pastatas sostinės centre, kuriame vyksta dalis paskaitų, pasak pašnekovo, nėra iki galo pritaikytas žmonėms, turintiems negalią: į auditorijas, kuriose skaitomos paskaitos, patekti sudėtinga dėl laiptų arba jei paskaitos vyksta antrame aukšte. Paskaitose, prireikus, Žilvinas gali dalyvauti nuotoliu, bet tai nėra tas pats. Patekti į reikalingas erdves būtų paprasčiau, jei būtų įrengtas kopiklis, bet tai nėra paprasta padaryti: universiteto pastatai – kultūros paveldo objektai. Saulėtekyje pastatai pritaikyti labiau.
Nepaisydamas iššūkių, Žilvinas sprendimu studijuoti džiaugiasi, kaip ir tuo, kaip fakulteto administracija jam padeda: prireikus sudaro individualų studijų grafiką, kiek įmanoma užtikrina dalyvavimą paskaitose ir pan.
„Pagalba žmonėms, turintiems negalią, tikrai yra, iki galo neišspręstas tik pastatų prieinamumo klausimas“, – teigė pašnekovas.
Derina studijas ir darbą
Alytiškė Indrė Babarskaitė studijuoja socialinį darbą Kauno Kolpingo kolegijoje – šiuo metu yra pirmakursė. Studijas rinktis paskatino savanorystė VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centre veikiančiame Atvirajame jaunimo centre „Be rėmų“ , kuriame dabar ir dirba. Pripažįsta – studijos ir darbas jai patinka, abu mėgstamus dalykus suderinti sekasi puikiai.
Indrė pasakojo, kad pradėjusi studijuoti užpildė visus dokumentus finansinei pagalbai žmonėms, turintiems negalią, gauti – visą informaciją jai pateikė kolegijos specialistė. Dokumentus pateikti nebuvo sudėtinga, viską padarė pati, tačiau, prireikus, Indrės žodžiais, mielai konsultuoja ir aukštosios mokyklos darbuotojai.
Paramos galimybių nemažai
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansinę pagalbą žmonėms, turintiems negalią, skiria nuo 2006-ųjų. Finansinė pagalba teikiama studentams, kuriems nustatytas 45 procentų ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuojantiems pirmą kartą, t. y. nebaigusiems atitinkamos pakopos studijų. Parama skiriama jų specialiesiems poreikiams, susijusiems su studijomis, tenkinti ir (ar) studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.
Studentams skiriamos šios finansinės pagalbos priemonės: 50 proc. bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio kas mėnesį specialiesiems poreikiams tenkinti – 123,11 euro, studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti (3,2 BSI dydžio per semestrą) – 156,80 euro.
2022 metais Neįgaliųjų reikalų departamentas gavo paraiškas finansinei pagalbai gauti iš 29 aukštųjų mokyklų, buvo paremti 459 studentai su negalia. Kas mėnesį mokamas išmokas specialiesiems poreikiams tenkinti gavo 459 studentai, kartą per semestrą mokamas tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti – 158 studentai.
Daugiau informacijos apie paramą studentams, turintiems negalią: https://www.ndt.lt/neigaliuju-studentu-remimas/
