Į Kauną nuo karo gimtinėje pabėgusios 44 metų ukrainietės A.Barabaš pagalba ir palaikymu džiaugėsi pulkai jos tautiečių. Tačiau vieną ankstų antradienio rytą visus, kurie pažinojo šią energingą moterį, sukrėtė netikėta žinia. Staiga sustojo A.Barabaš širdis.
Ši netektis pribloškė ukrainietės įsteigto paramos centro savanorius. Gerbdami jos atminimą kauniečiai ir ukrainiečiai tęsią centro veiklą, nes nuo karo bėgančių žmonių į Kauną ir dabar atvyksta kasdien.
Ukrainiečius įvairiais būdais palaiko ir kiti kauniečiai.
Lankytojų centre nestinga
Su A.Barabaš pasisekė susipažinti pernai artėjant Kalėdoms. Tada paramos ukrainiečiams centre tvyrojo su grauduliu sumišęs pakilus švenčių laukimas. Namų netekę ukrainiečiai jas ruošėsi sutikti svetimoje šalyje, ilgėdamiesi kariaujančių artimųjų ir vildamiesi, kad netrukus galės grįžti į savo tėvynę.
Dabar pravėrus centro „Kaunas su Ukraina“ duris atrodo, kad beveik niekas nepasikeitė. Viename patalpų kampe įkurtoje kuklioje registratūroje dirbo viena aktyviausių centro savanorių Sigita Jonušaitė. Ji nagrinėjo sąrašus, kiek ukrainiečių centre apsilanko kiekvieną šeštadienį.
Jau ne į kartonines dėžes, bet į metalines lentynas drabužius ramiai dėliojo centre nuolat besilankanti ukrainietė Nadiežda Šepel.
Netrukus nedrąsiai duris pravėrė jauna moteris su sūnumi ir pasiėmė gerų žmonių padovanotą vaikišką dviratį. Gavę tokią dovaną ukrainiečiai laimingi iškeliavo į savo laikinus namus Kaune.
Atrodė, kad durys tuoj atsidarys ir pro jas lyg uraganas įsiverš A.Barabaš. Bet taip neįvyko.
„Ji mus netikėtai paliko“, – atsiduso N.Šepel.
Į Kauną kvietė sportininkai
Atvykusi į Kauną ir čia įsikūrusi A.Barabaš tada papasakojo, kad jos vyras – taip pat kariškis, Rusijai užpuolus Ukrainą liko ginti tėvynės, o ji, išsigandusi dėl 14-metės dukros Dianos, iš Kijevo nusprendė bėgti.
Važiuoti keliais iš Ukrainos sostinės buvo pavojinga, pakeliui jos matė okupantų karių kolonas, todėl padedamos gerų žmonių keliavo miškais ir pelkynais. Pabėgėlės apsistojo Karpatuose ir ten praleido tris mėnesius.
Prieš karą dukra sportavo, lankė dailiojo čiuožimo treniruotes. Treneriai buvo pažįstami su lietuviais čiuožimo atstovais.
Praėjus trims mėnesiams treneriai jas susirado, pradėjo raginti, kad dukrai metas vėl lankyti treniruotes, sportuoti.
Lietuvos dailiojo čiuožimo federacijos atstovai moterį su dukra ir pakvietė į Kauną.
Norėjo padėti ir kitiems
Kaune A.Barabaš pradėjo dirbti „Herojaus“ mokykloje, mokyti vaikus ukrainiečių kalbos ir užsienio šalių literatūros, nes čia jos magistro diplomas buvo pripažintas. Dukra ne tik mokėsi, bet ir treniravosi drauge su Lietuvos dailiojo čiuožimo rinktinės nariais.
A.Barabaš susipažino su vilniečiais, kurie Kaune buvo įkūrę paramos centrą ukrainiečiams, bet veiklos nusprendė nebetęsti. Daug ukrainiečių išgyveno, kad nebebus kur kreiptis pagalbos, todėl A.Barabaš perėmė fondo veiklą.
Moteris subūrė savanorius ir pernai gruodžio 1 dieną buvo atidarytas ukrainiečių paramos centras „Kaunas su Ukraina“.
Nuo pat pirmos dienos centro komandos nariais tapo rinkodaros specialistė S.Jonušaitė, pastatų valdymo ekspertas Adomas Šiuša, ukrainietė N.Šepel ir pulkelis jos tautiečių.
Pasakodavo savo istorijas
Tada A.Barabaš džiaugėsi, kad atidarius centrą jame lankėsi apie 150 ukrainiečių, naujų veidų daugėjo, nes Ukrainoje kildavo problemų dėl elektros ir šildymo, su vaikais ištverti tokias sąlygas buvo sudėtinga.
Artimiau susipažinę su centro įkūrėja ukrainiečiai pasakodavo jai savo istorijas, atsiverdavo savo tautietei, nes jautėsi artimesni.
„Tenka pabūti ir psichologe, nes žmonės turi įvairių bėdų, jaudinasi dėl kariaujančių artimųjų. Kartais išgirstu tokių istorijų, kad pati negaliu užmigti, bet suprantu, kad išklausyti žmones reikia, jiems palengvėja“, – tąsyk atviravo A.Barabaš.
Netikėta žinia visus pritrenkė
Galbūt pačios išgyvenimai ir jaudulys dėl kitų ir prisidėjo prie to, kad ukrainietės širdis neatlaikė.
Savanorė S.Jonušaitė pasakojo, kad pati A.Barabaš niekada nesiskundė sveikata.
„Kaunas su Ukraina“ savanoriai kiekvieno pirmadienio ir ketvirtadienio vakarais rinkdavosi centro patalpose, tvarkydavo ir priimdavo naujus daiktus, bendraudavo.
„Tą pirmadienį daug juokėmės ir išsiskyrėme pakilios nuotaikos. Tačiau antradienį ryte pribloškė netikėta žinia – Alionos nebėra. Medikai padėti jai nebegalėjo. Alionos mirtis sukrėtė ir ją pažinojusius, ir apie jos veiklą tik girdėjusius žmones. Nepažįstami šauliai savanoriai siūlė pagalbą, bet į Kauną atvykę Alionos artimieji jos atsisakė, viskuo pasirūpino patys ir visi drauge išvyko į Kijevą“, – netekties dieną prisiminė S.Jonušaitė.
Pagerbė pagal savo paprotį
Ukrainietė N.Šepel su ašaromis akyse pasakojo, jog gailisi, kad su A.Barabaš buvo pažįstama tik metus. Moteris į Kauną iš Chersono atvyko su dviem vaikais ir, kai būdavo sunku, Aliona visada rasdavo jai gerą žodį ar duodavo vertingą patarimą.
„Nuo pat pradžių lankausi paramos centre. Man patinka rūšiuoti, sulankstyti ir į lentynas dėlioti drabužius.
Tai ramina. Aliona sakė, kad štai centre pastatys lentynas ir aš galėsiu sau ramiai darbuotis. Dabar, kaip ji sakė, taip ir darau. Tikiu, kad ji mus mato iš dangaus ir linki gero“, – kalbėjo ukrainietė.
Kai po visus sukrėtusios žinios centro savanoriai susitiko pirmą kartą, S.Jonušaitė pasiūlė pagerbti A.Barabaš atminimą tylos minute.
„Sužinojome, kad Ukrainoje taip nedaroma. Pagarba mirusiajam išreiškiama kitaip. Ant stalo stovėjo vaza su saldainiais. Kiekvienas, imdamas po saldumyną, prisiminėme ir pagerbėme Alionos atminimą“, – pasakojo S.Jonušaitė.
Centre liko ir A.Barabaš puodelis, iš kurio ji mėgdavo gerti kavą. Ant balto porcelianinio puodelio dugno tebėra jos ranka užrašytas vardas „Aliona“.
Centro veiklą nutarė tęsti
Nors „Kaunas su Ukraina“ įkūrėjos ir sielos gyvybę palaužė mirtis, jos įkurto centro veikla nenutrūko.
S.Jonušaitė pasakojo, kad visi sutarė, jog centras turi veikti ir toliau, nes paramos ukrainiečiams vis dar reikia ir Aliona to būtų norėjusi. Tačiau organizacija buvo įregistruota A.Barabaš vardu. Ją reikėjo perregistruoti, sutvarkyti formalumus.
„Trukdyti Alionos artimųjų tokiu klausimu nedrįsome.
Tuo metu susipažinome su kito Ukrainos pabėgėlių paramos centro „Susivieniję gerumui“ atstovais.
Tapome jo padaliniu ir dirbame toliau, veiklos tik padaugėjo“, – pasikeitusią situaciją pakomentavo S.Jonušaitė.
Centre pirmadieniais lentynos papildomos naujais daiktais. Ketvirtadieniais laukiami žmonės, kurie atgabena daiktus, skirtus labdarai. Šeštadieniais jų pasiimti ateina ukrainiečiai.
Kiekvieną kartą centre apsilanko apie 120 žmonių. Šiais metais paramos centre ieškojo jau 2 tūkstančiai 500 lankytojų. Kaskart atvyksta bent 5 naujos šeimos.
„Raudonojo Kryžiaus atstovai mums sakė, kad kiekvieną dieną į Kauną atvyksta vidutiniškai po 5 ukrainiečius“, – kalbėjo S.Jonušaitė.
Yra ir nuolatinių rėmėjų
Labiausiai ukrainiečiams reikia smulkios buitinės technikos, indų kepimui, higienos ir skalbimo priemonių, moteriškų įklotų, sauskelnių.
„Žinodami, ko reikia labiausiai, ruošiame krepšelius, kuriuose sudėti būtiniausi daiktai. Juos įteikiame pirmą kartą apsilankiusiems žmonėms“, – pasakojo S.Jonušaitė.
Kai kurie kauniečiai įvairią paramą teikia nuolat. Vienas vyras vis dovanoja rusiškų knygų, kelios moterys kuria žaislus vaikams.
Geri žmonės pagyvenusiai ukrainiečių porai nupirko naujas reguliuojamas lazdas, kad senjorams būtų patogu vaikščioti. Kai kas aukoja ir pinigų.
Viena psichologė centre paliko savo kontaktus ir tuos, kam reikia, pasirengusi konsultuoti nemokamai.
Registruota per 14 tūkstančių ukrainiečių
Paulius Keras
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Nuo karo Ukrainoje pradžios Kaune registruota 14 tūkstančių 472 ukrainiečiai. Pastaruoju metu per savaitę į miestą atvyksta apie 20–30 naujų karo pabėgėlių. Kiek jų įsikūrė ilgesniam laikui, kiek sugrįžo namo, informaciją surinkti sudėtinga, nes dinamika pernelyg didelė.
Vis dėlto kai kurią statistiką žinome. Kauno mokyklas ir darželius lanko 1 tūkstantis 303 vaikai. Ugdymo įstaigose dirba 12 mokytojų ir nepedagoginių darbuotojų. 21 asmuo kreipiasi dėl išmokų, socialinės paramos skyrimo ar kitų lengvatų.
Miesto įstaigos šiuo metu rūpinasi 53 be tėvų globos likusiais vaikais. Iš jų 34 vaikai iki 7 metų turi negalią. Kauno mieste globėjų, giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų šeimose šiuo metu globojami dar 73 vaikai iš Ukrainos.
2022-aisiais šie skaičiai buvo gerokai didesni – globos įstaigose tokių vaikų buvo apie 250, globėjų ir giminaičių šeimose – apie 120.
Savivaldybė ir toliau skiria vienkartinę išmoką nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms. Jos dydis vienam asmeniui – 147 eurai, o kiekvienam papildomam šeimos nariui skiriama dar po 49 eurus.
Per 2022-uosius tokios miesto pagalbos sulaukė 5 tūkstančiai 513 asmenų – 3 tūkstančiai 12 šeimų. Jiems išmokėta beveik 484 tūkst. eurų. Šiemet dėl vienkartinės išmokos kreipėsi 214 asmenų, arba 134 šeimos. Vienkartinė parama siekia daugiau kaip 23 tūkst. eurų.
Dokumentus susitvarkę ukrainiečiai gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos, išmokų vaikams, socialinės paramos mokiniams, kompensacijų už būsto šildymą, karštą, geriamąjį vandenį, būsto nuomą. Ji skiriama tokia pat tvarka kaip ir kauniečiams.
Taip pat ukrainiečiams skiriama vienkartinė išmoka įsikurti ir mėnesinė kompensacija ugdomo vaiko išlaikymo išlaidoms apmokėti. 2022 metais vienkartinę išmoką įsikurti gavo 661 užsieniečiai, ugdymo išlaidų kompensacija paskirta 149 asmenims. 2023 metais iki birželio 1 dienos vienkartinę išmoką įsikurti gavo 524 užsieniečiai, ugdymo išlaidų kompensacija paskirta 123 asmenims.
285 ukrainiečių atžalos nemokamai lanko neformalaus ugdymo įstaigas.
Ukrainiečių vaikai nuo darželio mokesčio atleidžiami iki vaikui bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikinosios apsaugos suteikimo dienos. Taip pat vaiko tėvai ar įtėviai, globėjai, gaunantys socialinę pašalpą ir pateikę prašymą ugdymo įstaigai, gali būti atleisti nuo mokesčių ar gauti lengvatų.“
Namą nudažė Ukrainos vėliavos spalvomis
Paramą su Rusijos okupantais kovojantiems Ukrainos žmonėms kauniečiai reiškia visaip.
Žemuosiuose Šančiuose, L.Ivinskio gatvėje, stovi išskirtinis namas. Pastato fasadas ir įvairios kiemo dekoracijos bei gėlės – Ukrainos vėliavos spalvų.
Ant namo greta jo numerio vietoj gatvės pavadinimo kabo lentelė. Joje iškalinėti visame pasaulyje išgarsėję žodžiai, kuriais 2022 metų vasario 24-ąją ukrainiečių pasienietis pasiuntė rusų karinio laivo įgulą, siūlančią pasiduoti.
Šio medinuko savininkė – Danutė Žilinskaja. Moteris sakė, kad yra Lietuvos lenkė. Anksčiau namas buvo nudažytas šios šalies vėliavos spalvomis – baltai ir raudonai.
„Kai Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą, nusprendžiau, kad šios šalies žmones reikia palaikyti. Perdažiau namą geltonai, kalviui užsakiau pagaminti lentelę su garsiąja fraze“, – pasakojo moteris.
Kai ukrainiečiai pradėjo ieškoti prieglobsčio kitose šalyse, taip pat ir Kaune, D.Žilinskaja priėmė keletą gyventojų.
„Kai jie atvyko ir pamatė lentelę, sakė, kad tik šiame name nori gyventi, jiems buvo labai malonu“, – prisiminė kaunietė.
Savo globotiniams moteris padėjo rasti darbo, drauge eidavo į seniūniją, nes ne visi specialistai mokėjo rusiškai. Kai jie išvyko namo, dar įdėjo maisto.
D.Žilinskaja ne tik spalvomis ir gėlėmis puošia savo namą. Pati, kaip sugeba, kuria ir kiemo dekoracijas. Akmenimis apklijavo tvorą, iš jų pagamino gėles.
„Norėjau tapti menininke, tačiau tėvai nebuvo turtingi, į tokius mokslus neišleido. Bet noras kurti niekur nedingo. Todėl ir puošiu savo namo aplinką“, – sakė moteris.
