Savanoriaujant prasmingas laikas bėga nepastebimai

Spalvingai ir charizmatiškai vilnietei Ugnei Gromnickaitei savanorystė – vienas iš būdų nepamiršti, kad kasdienybės grožis slypi smulkmenose, o įkvėpimui užtenka įdomios pažinties. „Įsitraukiau į veiklą nusprendusi išnaudoti turimas stiprybes kitokiu amplua ir neabejojau, kad ji pametės malonių atradimų“, – apie savanorystės pradžią pasakoja Ugnė.

Ugnė Gromnickaitė, Open House Vilnius 2019.<br>G.Akelio nuotr.
Ugnė Gromnickaitė, Open House Vilnius 2019.<br>G.Akelio nuotr.
Ugnė Gromnickaitė 2022.<br>J.Tamulevičiūtės nuotr.
Ugnė Gromnickaitė 2022.<br>J.Tamulevičiūtės nuotr.
Ugnė Gromnickaitė, Open House Vilnius 2019.<br>G.Girdenio nuotr.
Ugnė Gromnickaitė, Open House Vilnius 2019.<br>G.Girdenio nuotr.
Ugnė Gromnickaitė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ugnė Gromnickaitė.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 19, 2023, 10:00 AM

Ji žmonių žmogus ir niekada neatsisako progos išstumti savęs iš komforto zonos, todėl atviros architektūros festivalį „Open House Vilnius“ laiko tobula erdve savanoriauti: „Progų įsitikinti nebandytų patirčių ir naujai sutinkamų asmenybių pridėtine verte gaudavau ir anksčiau. Ši tik dar sykį įtikino, kad geriausi dalykai gyvenime dažniausiai nieko nekainuoja.“

Kaip ilgai savanoriauja, Ugnė suprato tik šiemet – sugrįžusi po dar vieno maksimaliai fiziškai iškrovusio, bet emociškai papildžiusio savaitgalio. „Ėmiau skaičiuoti garbingoje vietoje sukabintas praėjusių sezonų gidavimą žyminčias akreditacijas: viena, dvi, trys, keturios... Palauk, tai man ant kaklo jau penkta? Panašu, kad laimingi prasmingo laiko neskaičiuoja“, – šypsosi kultūros savanorė.

Grožis slypi smulkmenose

Su gilesniu architektūros išmanymu, be į „Open House Vilnius“ atvedusios draugės architektės, Ugnė neturi nieko bendro, bet laiko save meniška siela, gebančia stebėtis mažais dalykais: „Vis naujas architektūrinis objektas bei jo kontekstas leidžia iš naujo atrasti, kiek daug visokių formų pažinimo džiaugsmo aplink yra ir kaip gera jį suteikti kitiems.“

Kita priežastis, kodėl Ugnę žavi ši savanorystė, – bendruomenė. Per visus metus pašnekovė sako praturtėjusi žmonėmis, su kuriais ne tik apsikabina uždarymo renginiuose ar stabteli pasišnekučiuoti netikėtai sutikusi gatvėje. Ji džiaugiasi, jog užsimezgė ne viena naudinga pažintis ir už „Open House Vilnius“ ribų puoselėjama bičiulystė.

„Vidutiniškai ekskursijas vedančią komandą sudaro 10–12 savanorių. Neįsivaizduojate, kiek bendrų sąlyčio taškų, neskaitant kartu atstovaujamo pastato, per dvi drauge praleidžiamas dienas gali išryškėti. Nuo nesibaigiančio juoko iki gilių pokalbių ir (ne)paprasčiausios žmogiškos šilumos“, – tikina pašnekovė.

Kviečia į nesklandumus žiūrėti paprasčiau

Savanorystė Ugnę moko lankstumo, kritinio mąstymo, orientavimosi nenumatytose aplinkybėse, žaibiško kūrybiškų sprendimų generavimo, susidūrus su tam tikru iššūkiu. Planavimo ir organizavimo įgūdžiai irgi tobulėja.

„Norint tinkamai pasiruošti renginio savaitgaliui, maždaug mėnesį iki jo savanoriškus įsipareigojimus tenka derinti su darbu, asmeniniu gyvenimu, galiausiai kokybišku poilsiu. Tai neįmanoma be protingo laiko resursų paskirstymo, prioritetų numatymo, terminų laikymosi“, – pasakoja ji.

Galiausiai auga pasitikėjimas savimi – net jei netrūksta drąsos, komunikabilumo ar viešojo kalbėjimo įgūdžių, tam tikrose situacijose natūralu pasijausti šiek tiek naujoku.

„Kasmet prieš pirmą ekskursiją neatmetu tikimybės, kad informacija išgaruos iš galvos, susivels liežuvis arba auditorija pasitaikys kaip niekada abejinga. Bet viską išsprendžia nuoširdumas, mokėjimas pasijuokti iš savęs nutikus kuriozinei situacijai, mėgavimasis tuo, ką darau, ir paprastesnis požiūris į nesklandumus“, – atvirauja Ugnė.

Užtenka besišypsančių akių ir nuoširdaus „ačiū“

Paklausus, kas savanorę labiausiai motyvuoja, Ugnė ilgai nesvarsto. „Galbūt nuskambės banaliai, bet švytinčios lankytojų akys ir dėkingumas. Šiemet vienas vyriškis Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose paklausė, ar kartais pernai nebuvau gide Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Atsakiau, kad taip, paklausiau, ar toji ekskursija patiko, ir pajutau, kaip suvirpėjo širdis išgirdus: „Labai, kaip ir šita!“ – įsimintiną akimirką prisimena ji.

Dalinimasis, reikalingumo jausmas, akiračio plėtimas, unikali ir dar nemokama patirtis – tik kelios priežastys, kodėl savanorystėje Ugnė įžvelgia naudą ja užsiimančiojo atžvilgiu.

„Prisijunkite prie organizacijos ar veiklos, kuriose matote daugiausia prasmės, erdvės siekti pokyčio, kam turite reikalingų kompetencijų arba kaip tik patys norite kažko išmokti. O gal būtent niekada nesvarstyta ir absoliučiai nepažįstama savanorystės kryptis taps ta vienintele, kurioje realizuosite save sėkmingiausiai ir būsite naudingiausi?“ – pasimatuoti savanorio rolę ragina Ugnė.

Sekite Facebook puslapį Savanorystė kultūroje | Facebook ir atraskite įdomią sritį, pamatykite jos užkulisius, patirkite užburiančią jų magiją.

Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.