Panašūs į visus žmones
Neretai benamystė yra apipinta stereotipiniais požiūriais, kurie gali suklaidinti. Pašnekovė sakė, kad tiek benamystės, tiek ir skurdo veidų yra labai daug, o dalies benamių mes net nematome ar neatpažįstame. „Yra tekę sutikti žmonių, kurie nors ir turi namus, tačiau stokoja socialinių įgūdžių ar kitų išteklių jais pasirūpinti bei laiką leidžia gatvėje“, – teigė VDU dėstytoja.
Prieš keletą metų R.Indriliūnaitė tyrinėjo Lietuvos didžiųjų miestų nakvynės namuose apsistojančių benamių gyvenimo būdą, jų kasdienius įpročius.
„Tyrimo metu su benamiais asmenimis praleidau nemažai laiko, stebėjau skirtingų jų grupių kuriamą „savą“ miestą bei taisykles, kasdienį judėjimą tarp jiems svarbių vietų – nakvynės namų, sriubos valgyklų, prekybos centrų prieigų, konteinerių ir kuriamus mobilumo žemėlapius“, – pasakojo pašnekovė.
Dalindamasi atlikto tyrimo įžvalgomis, R. Indriliūnaitė pabrėžė: „Psichologine prasme – ne kiekvienas atlaikytų visuomenės, o neretai ir artimųjų atsiribojimą, jaučiamą gėdą prieš juos dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, kartais sudėtingus tarpusavio santykius su kitais benamiais asmenimis“.
Atliekant tyrimą svarbiu elementu tapo ir ryšio užmezgimas su benamiais. Nors pašnekovė save pristatydavo kaip sociologę, rengdavosi įprastai, tačiau, iš pradžių, sulaukdavo smalsių žvilgsnių: „Pamenu, bent tuo metu, kai atlikau tyrimą, nemažai sutiktų benamių būdavo nusivylę žurnalistais, ieškodavusiais sensacijų, todėl pradžioje susitikus, ne sykį perklausdavo, ar nesu žurnalistė, ar tai, ką papasakos, neatsidurs žiniasklaidoje“.
Dėstytoja patarė, kad su benamiais reikia elgtis taip, kaip su bet kuriuo kitu žmogumi: „Svarbiausia nepamiršti, kad prieš mus – žmogus“. Ji taip pat akcentavo itin svarbų nuoseklios ir tvaresnės kompleksinės pagalbos benamiams asmenims poreikį.
Pašnekovė sakė, kad apsistojantys nakvynės namuose ar dienos centruose benamiai asmenys mėgsta žiūrėti įvairias laidas, filmus. Dalis turi ir telefonus: „Telefonas, bent tuo metu, kai atlikau tyrimą, apskritai būdavo kaip tam tikra „valiuta“, ginčo, nesutarimo objektas, arba vienas iš daiktų, kurį galima parduoti, keisti į kitą telefono modelį ar apskritai į kitą daiktą, atimti ar apgaule išvilioti iš silpnesnio, kai yra reikalingi pinigai“.
Kaip ir bet kuris žmogus, benamiai yra įvairiaspalvės asmenybės, kartais savo mąstymu galintys net nustebinti. R.Indriliūnaitė prisiminė vyresnio amžiaus benamius, kuriuos sutikdavo savanorystės „Lietuvos Caritas“ organizacijoje metu ir su jais kalbėdavosi. „Vieno jų kasdienis rūpestis buvo surinkti pinigų sumą, kurios vakare užtektų vištų kepenėlėms katinui. Antrasis vardindavo operų ir operečių pavadinimus, klausdamas, ar mačiau, bei dalindavosi prisiminimais apie Kauno muzikinį teatrą“, – prisiminė R.Indriliūnaitė.
Moterys rizikuoja labiau
Paklausta apie vyraujančias benamių tendencijas Lietuvoje, ji sakė, kad yra pastebimas didėjantis benamiams teikiamų paslaugų poreikis. Taip pat benamiams paramą teikiančios organizacijos pastebi, kad daugėja ir pagalbos besikreipiančių jauno amžiaus asmenų, psichikos sutrikimų turinčių žmonių.
Pašnekovė akcentavo, kad vyrų ir moterų benamystė skiriasi. Pastarąją sunkiau atpažinti, kartais ji tarsi nematoma. „Moterys benamės patiria didesnį išorės spaudimą nei benamiai vyrai, yra labiau stigmatizuojamos ir dėl priklausomybių ar tais atvejais, kai neturi resursų auginti vaikų“, – pasakojo VDU dėstytoja.
Anot jos, tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad moterims benamėms dažniau reikalinga pagalba ir dėl psichikos sutrikimų, patiriamo smurto.
Ne paslaptis, kad benamystės tema miesto gyvenime yra itin aktuali. Pašnekovė pabrėžė, kad benamiai yra tokia pat miesto gyventojų dalis, kaip ir kitos visuomenės grupės – turintys savų kasdienių reikalų. Svarbu paminėti, kad miestų centruose matome tik labai nedidelę dalį benamių, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių patogu taip leisti laiką. „Tiesa, visuomenė ne visada palankiai tą priima, pasitaiko siūlymų benamiams uždrausti lankytis tam tikrose viešose vietose. Vyksta tam tikra skirtingų interesų kova dėl miesto viešosios erdvės“, – teigė R. Indriliūnaitė.
Aiškindama, kaip yra tampama benamiu, VDU dėstytoja išskyrė, kad benamystę neretai lemia kompleksinių priežasčių visuma (ligos, patirtas smurtas, skyrybos ar šeimos nario netektis, priklausomybės ir kt.) bei struktūrinės priežastys (ilgalaikis nedarbas, skurdo rizika, sudėtingas būsto prieinamumas ir kt.): „Susidėjus kelioms iš aplinkybių, nesant saugios, palaikančios socialinės aplinkos, žmogus ilgainiui praranda gebėjimus adekvačiai pasirūpinti savimi, nebesiekia atitikti visuomenės normų. O ir pati visuomenė labai dažnai nėra atvira tokiam žmogui – atmetimu, vengimu, baime, kriminalizavimu dar labiau jį stumteli į saviizoliaciją“.
Šalių patirtis skirtinga
Vadovaudamasi užsienio didžiųjų miestų pavyzdžiais, pašnekovė pasakojo, kad stengiantis benamius išstumti iš centrinių miesto vietų, kai kurių parkų, pasitaiko apmokestintų suoliukų ar aštriomis detalėmis pažymėtų vietų. Taip pat pastebėjo, kad: „dalis miesto aikščių, parkų rekonstrukcijos, nauji nekilnojamojo turto projektai lemia, kad didžioji dalis benamių traukiasi į atokesnes, labiau apleistas miesto erdves“.
Žvelgiant į kitų Europos miestų pavyzdžius, kaip sako pašnekovė, galima matyti skirtingų pavyzdžių. Pasak jos, pastaraisiais metais visose Europos šalyse (išskyrus Suomiją) benamystė auga. „Pagrindinės to priežastys – augančios išlaidos būstui, socialinio būsto ar paramos šiam būstui trūkumas, nesaugumas darbo rinkoje, ilgalaikės sveikatos problemos“, – teigė VDU Sociologijos katedros dėstytoja.
Nuo 2008 m. Suomijoje benamystė mažėjo. Pašnekovė įvardijo, kad to priežastis – įgyvendinama strategija „Pirmiausia – būstas“ („angl. Housing First“), kurios esmė – asmeniui suteikti nuolatinį ir saugų būstą, o tik jau po to teikti reikalingą paslaugas, lavinti savarankiško gyvenimo įgūdžius.
„Kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, benamystę sprendžia vadinamaisiais trumpojo laikotarpio sprendimais, pavyzdžiui, laikino apgyvendinimo ar nakvynės suteikimu – jie, žinoma, yra pigesni, bet, deja, ir mažiau efektyvūs, kitos – pasitelkdamos tvaresnius ir nuoseklesnius būsto politikos sprendimus“, – sakė ji.
